Itin senos išmatos Danijoje pripažintos nacionaline vertybe. Scanpix nuotr.

"Suakmenėję ekskrementai ant medžių neauga", - paaiškindamas radinio retumą, "Ritzhau" naujienų agentūrai sakė Kopenhagos universiteto docentas paleontologas Arnė Nilsenas (Arne Nielsen).

Jo vertinimu, šie senovės ekskrementai "gali mums leisti žvilgterėti, koks gyvenimas Danijoje buvo prieš 140 milijonų metų", ir būtent todėl nedideli suakmenėję ekskrementai priskirti ypatingą mokslinę reikšmę turintiems objektams.

Paleontologai kruopščiai ištyrė kiek daugiau nei keturių centimetrų ilgio ir dviejų centimetrų pločio rudokos spalvos objektą. Jis buvo rastas pernai sename Bornholmo salos žvyro karjere, kuris senovėje buvo jūros įlanka.

Nustatyta, kad suakmenėjusiose išmatose yra žuvies kaulų likučių ir žvyro. Mokslininkai mano, kad istorijai savo vertingą dovaną paliko galbūt vėžlys, nors neatmeta galimybės, kad gamtos mokslui galėjo pasitarnauti ir vienos iš dviejų tame regione gyvenusių dinozaurų rūšių atstovas.

Cilindro formos radinyje matyti skylutės, kurias, mokslininkų nuomone, turėjo palikti priešistorinių musių lervos.

"Vabzdžių padarytos skylės rado, kad ekskrementai buvo palikti žemėje. Vėliau greičiausiai jie buvo palaidoti užutėkio smėlyje, kuriame išsilaikė visą tą laiką", - sako A. Nilsenas.

Danijos gamtos mokslininkai teigia, kad tokio smėlio, kuris išsaugojo vertingą istorinį palikimą, nėra visoje Skandinavijoje.

Pasak jų, Bornholmo smėlis yra identiškas smėlio tipui, kuris randamas dabartinėje Italijoje, o tai patvirtina teoriją, kad Bornholmo sala prieš 140 mln. metų buvo gerokai piečiau, rašo "The Copenhagen Post".