respublika.lt
LRDT LYRAS

Gamtos šedevras - sniegasnuotraukos (1)

2019 vasario mėn. 02 d. 09:51:34
Milda KUNSKAITĖ

Daugiau kaip pusė Žemės gyventojų niekada nėra matę sniego, nebent nuotraukose. Mums jis yra įprastas, bet ar viską apie jį žinome?

 

Sniegas yra mineralas

Vandens lašeliams šąlant, juos gaubiantys garai kondensuojasi jų paviršiuje. Dėl V formos kampo tarp deguonies ir dviejų vandenilio atomų vandens molekulėje jos sulimpa šešiabriaune forma. Todėl snaigės iš pradžių būna šešiakampiai prizminiai kristalai - tokio dydžio, kaip taškas sakinio gale. Prizminiai kristalai gali būti lygios kolonos, kaip pieštukai, arba plokšti, kaip šešiasienės stiklo plokštės, arba kokios nors tarpinės formos. Prisitvirtinant vis daugiau sušalusių vandens garų, kolonos plečiasi arba tampa spygliuotos, o plokštėse susidaro šešios šakos, kurios savo ruožtu vėl šakojasi, galiausiai suformuodamos pažįstamą, į papartį panašią, snaigės formą. Tipiškoje snaigėje yra 180 mlrd. vandens molekulių.

Kiekvienos snaigės struktūra priklauso nuo vandens kiekio ir aplinkos temperatūros. Net šalia esančios snaigės būna įvairių formų. Todėl dviejų vienodų snaigių faktiškai nepasitaiko. Statistiškai šis faktas skamba abejotinai. Kiekvieną žiemą iš dangaus nukrenta vidutiniškai septilijonas (1 su 24 nuliais) snaigių. Jeigu skaičiuosime visas praeities žiemas, būtų logiška manyti, kad dvi identiškos snaigės turėjo būti. Tačiau snaigė yra tokia sudėtinga konstrukcija, kad jų įvairovė yra beveik begalinė.

Nepaisant skirtumų, snaigės yra panašios tuo, kad jų molekulės sudaro kristalinių gardelių struktūrą. O kadangi jos yra kietos, natūralios ir neorganinės, sniegą galima klasifikuoti kaip mineralą. Būtent taip - sniegas priskiriamas tai pačiai klasei kaip deimantai, safyrai ir rubinai. Jei jis būtų tvaresnis, juo būtų galima inkrustuoti papuošalus.

Snaigės gyvenimą pradeda kaip smiltelės

Drėgmė neabejotinai yra būtinas sniego ingredientas. Tačiau vandens garų ir smulkių lašelių atmosferoje yra visur, o tik dalis šios drėgmės tampa sniegu. Šio proceso katalizatorius yra kondensacijos branduolys. Tie branduoliai gali būti bet kas - nuo teršalų dalelių ore iki vulkanų ar gaisrų pelenų arba radioaktyviųjų dalelių. Taip pat jūros druska, meteoritų dulkės iš kosmoso, Žemės dulkės arba žiedadulkės. Kai atmosfera karšta arba sausa, dulkės ir vanduo lieka atskirai. Vandens lašeliai nesušąla akimirksniu, kai temperatūra krenta iki 0 laipsnių, ir gali likti atšalę net iki -40 laipsnių. Tačiau kai lašeliai susiduria su tvirtu dulkių dalelės paviršiumi, jie užšąla esant gerokai aukštesnei temperatūrai, kai kada net aukštesnėje kaip -6 pagal Celsijų. Kadangi kiekviena dulkelė yra kitokia, lašeliai sušąla esant įvairiai temperatūrai.

Sniego rutuliukai

Snaigės yra mažos, o kai atmosfera yra šalta ir sausa, jos tokios ir lieka. Bet kai troposfera yra šilta arba iš dalies šilta, snaigės aptirpsta ir jų išorinėje pusėje susidaro drėgna plėvelė. Kai kita snaigė į ją įsirėžia, jos sulimpa, sudarydamos didelę snaigę. Paskui snaigė vis auga, susidurdama su kitomis snaigėmis. Jei vėjas yra silpnas, snaigės pakeliui į žemę išlieka kartu, sudarydamos gniutulus, kurie gali būti monetos dydžio. Didžiausia snaigė pasaulyje pagal Gineso rekordų knygą nukrito Fort Keo rančoje Montanos valstijoje 1887 m. sausį. Rančos savininkas ją išmatavo - gniutulo skersmuo siekė 38 cm.

Snaigės taip pat gali priminti kruopas - tai atskiras kritulių tipas, bet ne kruša, kuri greičiau asocijuojasi su audra, o ne pūga. Krušai susiformuoti reikia kylančių vėjo srautų, kurių greitis būtų 100 km/val. ir didesnis. Kritulių lašas sušąla ir kylantis oro srautas jį kelia, jis susiduria su dideliu vandens kiekiu, ir šis ant jo sudaro dar vieną sluoksnį. Taip krušos ledukas didėja, kol tampa per sunkus kilti aukštyn - jis gali pasiekti golfo kamuoliuko dydį. O kruopų formos snaigės susidaro, kai vandens lašeliai sušąla prieš pat nukrisdami į žemę. Kita vertus, kruopelės gyvenimą pradeda kaip snaigės. Snaigei krentant, ji patenka į debesį su šaltais lašais. Lašas prilimpa prie snaigės ir sušąla. Tos kruopelės išlieka mažos ir gerokai minkštesnės, negu krušos ledėkas - tarsi mini sniego gniūžtės.

Sniegas ne visada baltas

Sniegas atrodo baltas dėl to, kad sudėtingos struktūros snaigės sudaro daugybę paviršių šviesai atspindėti. Kadangi matomos šviesos spektras yra baltas, sniegas mums atrodo baltas. Bet nebūtinai... Pažiūrėję į sniegą iš tolo, galime tarp baltų pamatyti melsvus atspalvius - mėlynas sniegas yra šviesos išsklaidymo ir sugėrimo padarinys. Bet Arkties arba kalnų regionuose jis būna raudonas arba rožinis, toks sniegas dėl spalvos ir saldaus skonio (nors jo valgyti nepatartina) vadinamas „arbūziniu“.

„Arbūzinio sniego“ fenomeno priežastis - sniege esantys dumbliai Chlamydomonas nivalis, turintys raudono pigmento astaksantino. Šie dumbliai yra kai kurių organizmų maistas, tarp jų - tik ledynuose gyvenančių kirminų, kurie temperatūrai pakilus bent iki 5 laipsnių žūva. Fotosintetiniai dumbliai sniegui gali suteikti raudoną, oranžinį, violetinį, rudą arba žalią atspalvį. Įvairių spalvų sniegas iškrenta ir dėl oro užteršumo. 2007 m. Sibire iškrito oranžinis, bjauraus kvapo, tarsi riebaluotas, sniegas.

Mirtinai pavojingas sniegas

JAV kasmet siaučia virš 100 sniego audrų, o kiekvienos metu gali iškristi 39 mln. tonų sniego. Ar reikia stebėtis, kad sniego audros gali sunaikinti arba išvesti iš rikiuotės viso miesto infrastruktūrą? 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis dėl vienos dienos infrastruktūros prastovos nuostoliai gali siekti 300-7000 mln. dolerių. Ir tai neskaitant išlaidų sniegui valyti. Per vieną 2011 m. vasario pūgą Misūrio valstija išleido 1,2 mln. dolerių barstyti keliams druska.

Be to, pasitaiko žmonių aukų. Nuo 1936 m. pūgose kasmet žūsta 200 žmonių. Apie 70 proc. tų mirčių įvyksta dėl automobilių avarijų. Kitos priežastys: pervargimas valant sniegą, stogo įgriuvimas, gaisras namuose arba elektros smūgis, apsinuodijimas išmetamosiomis dujomis būnant spūstyse įstrigusiuose automobiliuose. Pūgos kilimas priklauso ne nuo snygio, o nuo nuolatinio (3 val. ir ilgiau) vėjo, pučiančio ne mažesniu kaip 56 km/val. greičiu.

1972 m. vasarį Iranas patyrė pūgą, kuri truko savaitę. Per tą laiką kai kuriuos kaimus užklojo 8 m storio sniego sluoksnis ir žuvo visi gyventojai. Aukų skaičius - 4000.

Milžiniška sniego boba

Kurti tikras sniego skulptūras sugeba ne visi. Populiariausia „skulptūra“ - trys sniego kamuoliai, sudėti vienas ant kito, ir nosis iš morkos bei du angliukai vietoj akių.

Didžiausias pasaulyje sniego senis, tiksliau, boba yra „Olimpija“ - jos aukštis, pasak Gineso rekordų knygos, siekė 37,2 m. Ji buvo taip pavadinta pagerbiant to meto Meino valstijos senatorę Olimpiją Snou (Olympia Snowe), o Betelo miestuko gyventojai sniego figūrą 2008 m. lipdė mėnesį. Jos blakstienos buvo padarytos iš slidžių, akys iš didžiulių vainikų, lūpos - iš senų padangų, nudažytų raudonai. Sniego bobai rankas atstojo dvi 8 m ilgio pušys. Kad atrodytų stilingiau, ji buvo papuošta 30,5 m ilgio šaliu, sagomis iš padangų, o ant kaklo užkabintas 2 m pakabukas.

Dirbtinis sniegas

Jau prieš 4000 metų žmonės tvirtindavo prie kojų medines lentutes ir leisdavosi nuo kalnų, tačiau tik XIX a. slidinėjimas buvo pripažintas smagia ir sportiška veikla. O pirmoji sniego gamybos mašina buvo užpatentuota 1949 m.: purškiamas vanduo virsta rūku ir užšąla esant net aukštesnei temperatūrūrai. 1961 m. Oldenas Hensonas (Alden Hanson) užpatentavo sniego mašiną, kurioje buvo naudojamas ventiliatorius sniegui šaudyti dideliu atstumu. Šiandien sniego mašinos (patrankos) gamina sniegą beveik taip pat, kaip tai daro motinėlė gamta.

Kai kada žmonėms reikia, kad snigtų patalpose - tam reikalingas dirbtinis sniegas. Vienas paprasčiausių būdų jį sukurti yra šalto vandens maišymas su natrio poliakrilatu. Susidaro kristalai, labai panašūs į tikrą sniegą. O kur rasti natrio poliakrilato? Sauskelnėse! Tikrai taip: šlapindamasis į sauskelnes kūdikis kiekvieną kartą gamina šiltą geltoną sniegą.

Sninga dar dviejose Saulės sistemos planetose

Marse temperatūrų skirtumai yra milžiniški. Stovėdami Marso pusiaujuje galėtumėte nusiauti, nes temperatūra prie jūsų kojų būtų apie 21 laipsnį pagal Celsijų, o krūtinės aukštyje - 0 laipsnių.Taigi ant pečių jums kristų sniegas. 2008 m. „Mars Lander“ stebėjo snygį Marse: sniegas išgaruodavo, nespėjęs pasiekti planetos paviršiaus. Tačiau ypač ašigaliuose Marso sniegas išlieka. Tas sniegas - ne vanduo. Tai sušalęs anglies dvideginis. Kristalai yra mikroskopiniai, tikriausiai raudonųjų kraujo kūnelių dydžio. Jie krenta kaip rūkas. Sausos dalelės nesulimpa į sniego gniutulą. Retais atvejais ledu virtęs vanduo vis dėlto iškrenta ir Marse. Sniego būna ir Veneroje, ir jis gerokai keistesnis negu Marse. Veneros sniegas - metalinis. Veneros žemumos yra nusėtos pirito kristalais. Veikiant didžiuliam atmosferos slėgiui ir temperatūrai, iki 480 laipsnių pagal Celsijų, mineralai garuoja, garai kyla į atmosferą, kurią sudaro anglies dvideginis. Didžiulių Veneros kalnynų šaltose viršūnėse metalinis rūkas apgaubia šlaitus bismuto sulfidu ir švino sulfidu (bismutinu ir galenitu). Mokslui nėra žinoma, ar Veneroje būna tikro sniego, bet lietus jos paviršiuje buvo pastebėtas - ten lyja sieros rūgštimi.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠLAISVINTI: Libijoje išlaisvinti 14 darbininkų iš Tuniso, kurie buvo pagrobti prieš kelias dienas; ketvirtadienį nežinomi ginkluoti žmonės sučiupo Tuniso piliečius, kai šie autobusu važiavo į darbą; buvo pranešta, kad pagrobėjai ketino iškeisti juos į Libijos pilietį, nuteistą Tunise už narkotikus.
  • BIATLONAS: JAV vykusių pasaulio biatlono taurės aštuntojo etapo varžybų mišrioje estafetėje sekmadienį Lietuvos komanda - Vytautas Strolia, Linas Banys, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalja Kočergina - buvo aplenkta ratu ir užėmė 17-ąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-5     -3 C

0     +1 C

 

+1   +3 C

+2   +4 C

+4    +8 C

 

+3   +5 C

1-2 m/s

5-6 m/s

 

 6-8 m/s