respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Džiaugtis gyvenimu, nesibaiminant bėgančio laikonuotraukos

2018 rugsėjo mėn. 12 d. 07:03:22
„Laisvalaikio“ inf.

„Amžinai jaunas“ tapo šiuolaikinės visuomenės šūkiu. Norime būti gražūs, sėkmingi ir nuolat siekiantys vis naujų tikslų. Kodėl gi nepasiėmus iš gyvenimo dar daugiau gero? Paskui dar? Tačiau ar vadovaudamiesi šia jaunystės filosofija netenkame kai ko itin reikšmingo? Bėgdami nuo senatvės, praleidžiame unikalų savo gyvenimo etapą.

 

Amerikiečių rašytojas Danielis Kleinas knygoje „Kelionės su Epikūru: Į Graikijos salą ieškant gyvenimo pilnatvės“, remdamasis filosofų įžvalgomis, ieško atsakymų į tokius klausimus: kaip atrasti gyvenimo pilnatvę? Kaip nustoti nerimauti dėl bėgančio laiko ir mėgautis kasdienybės akimirkomis? Kartu su autoriumi leiskitės į atostogas Graikijos Idros saloje ir pažvelkite į savo gyvenimą naujomis akimis.

Labiausiai Epikūrui rūpėjo klausimas, kaip visavertiškai nugyventi gyvenimą, išnaudoti visas jo galimybes, ypač turint omenyje, kad gyvename tik vienąkart (pomirtiniu gyvenimu jis netikėjo). Epikūras buvo gyvas savo filosofijos pavyzdys. Šio pavyzdžio įkvėpta, Atėnų pakraštyje susiformavo bendruomenė, vadinama Epikūro sodu. Ten filosofas kartu su grupe atsidavusių draugų gyveno paprastą gyvenimą, augino vaisius bei daržoves, kartu valgė ir daug kalbėjosi. Kiekvienas, norėjęs prie jų prisijungti, buvo laukiamas. Priešingai tuo metu Graikijoje vyravusiems papročiams, moterys Epikūro sode buvo mielai priimamos ir laikomos lygiavertėmis pašnekovėmis, diskutuojant filosofinėmis temomis. Iš tiesų epikūrizmas, kitaip nei kitos to laikotarpio helenistinės filosofijos, palaikė ir praktiškai įgyvendino radikalią lyčių bei socialinių klasių lygybę. Nors Atėnuose sklandė paskalos, kad Epikūras bei jo pasekėjai buvo amoralūs hedonistai. Tačiau akivaizdu, kad tai netiesa: epikūriečiai pirmenybę gerokai dažniau teikdavo ramiems nei siautulingiems malonumams.

Taigi, kokios buvo pagrindinės Epikūro filosofijos idėjos, kurios galėtų būti aktualios mums ir šiandien?

Laimės filosofija

Daugybę metų gilinęsis į klausimą, kas yra laimė, Epikūras nusprendė: geriausias gyvenimas, kokį galima nugyventi, yra laimingas, malonumų perpildytas gyvenimas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia išvada savaime suprantama. Tačiau Epikūras pats suvokė, jog čia tik pradžia, nes iš šio atsakymo kilo kiti, labiau varginantys ir trikdantys, klausimai. Iš ko susideda laimingas gyvenimas? Kokie malonumai iš tiesų suteikia ilgalaikį pasitenkinimą, o kokie greitai išsisklaido, palikdami tik skausmą? Kodėl ir kaip dažnai mes patys sau sutrukdome siekti laimės?

Iš tiesų Epikūras nebuvo tipinis „epikūrietis“, bent jau ta prasme, kuria mes vartojame šį žodį šiandien. Tai reiškia, kad jis nebuvo gurmaniškas sensualistas (filosofija, teigianti, kad pojūčiai yra vienintelis pažinimo šaltinis), visa savo esybe paniręs į malonumus. Taigi nebuvo tipinis materialistas, o laimę jam galėjo suteikti net maži dalykai.

Senatvė kaip gyvenimo kulminacija

Epikūras tikėjo, kad senatvė - tai gyvenimo kulminacija, pats geriausias etapas. Rinkinyje „Vatikano posakiai“ užfiksuoti tokie filosofo žodžiai: „Ne jaunuolį reikia laikyti laiminguoju, o seną žmogų, kuris nugyveno gerą gyvenimą, nes jaunuolis savo jėgų žydėjime daug laiko atsitiktinai klaidžioja, svyruodamas tarp savo įsitikinimų, o senolis jau prisišvartavo prieplaukoje, užsitikrinęs tikrąją savo laimę.“ Juk jaunuolis, neapsispręsdamas, kokius įsitikinimus pasirinkti, taip pat dvejoja ir dėl savo siekių.

Epikūras nori pabrėžti tai, ką dzenbudistai vadina siekimo tuštuma. Juk mūsų kultūroje žmogus, vis dar esantis savo jėgų žydėjime, privalo ko nors siekti. Tas pats galioja ir asmenims, besivadovaujantiems kredo „amžinai jaunas“: mes niekada nenustojame sau kelti vis kitų tikslų, siekti įgyvendinti vis naujų ambicijų, kol dar pajėgiame tai daryti. Dauguma tokių „amžinų jaunuolių“ niekada nesustoja, nes jaučiasi nusivylę ir nepatenkinti, kad nesugebėjo iki galo realizuoti tų tikslų. Jie į vėlyvuosius savo gyvenimo metus žiūri kaip į paskutinę galimybę pasipuošti nugalėtojo laurais.

Vis dėlto žmogus, kuris nuolat ko nors siekia, niekada nesiilsi. Vos tik įgyvendina vieną iš tikslų, kuriuos yra užsibrėžęs pasiekti prieš pakratydamas kojas, iš to tikslo iškyla dar vienas. Tada dar kitas. O laikrodis, be abejonės, vis garsiau tiksi. Nebelieka laiko ramiai, susimąsčius, jaučiant dėkingumą, įvertinti savo gyvenimo saulėlydį, pasimėgauti nuostabiomis ilgomis popietėmis draugų būryje, klausantis muzikos ir apmąstant savo gyvenimą. Niekada neturėsime antros galimybės tai padaryti. Tačiau tokį sprendimą nėra lengva priimti.

Kaip išsivaduoti iš kasdienių reikalų kalėjimo?

Filosofo įsitikinimu, visų pirma mes patys sau trukdome siekti laimės, būdami perdėtai prisirišę prie vadinamojo komercinio pasaulio. Nors Epikūras gimė porą tūkstančių metų anksčiau, nei buvo nutiestas Medisono aveniu, bet jis suvokė, kad komercinis pasaulis turi paslaptingą savybę įteigti, kad mums reikia kažko, kas iš tiesų nereikalinga. Tuomet prisideda jausmas, kad mes nuolat turime siekti to, kas naujausia. Apimti to jausmo, perkame daiktus, kurie atspindi paskutinį mados klyksmą, tačiau kurių mums, gerai pagalvojus, nė nereikia.

Epikūras ragina rinktis paprastus malonumus. Jie ne tik pigesni - jie taip pat mažiau išvargina kūną.

Tačiau Epikūras, rašydamas, kad „privalome išsilaisvinti iš kasdienių reikalų ir santykių kalėjimo“, turi omenyje ne tik tai, kad turime liautis pirkę nereikalingus daiktus. Jis stengiasi mus įspėti, kad nepaskirtume viso savo gyvenimo reikalams, kurie mus suvaržo, pradedant viršininku, kuris aiškina, ką ir kaip turėtume daryti, priekaištauja, kad dabar dėl vienokių ar kitokių priežasčių elgiamės ne taip, kaip reikia. Net jei jūs pats esate viršininkas, jūsų veiksmus riboja santykiai: turite bendrauti su kitais žmonėmis, sakyti jiems, ką jie turi daryti, derėtis su jais, juos motyvuoti. Vis vien esate įkalinti. O laisvė yra neišvengiama laimingo gyvenimo sąlyga.

Taigi Epikūro mintys apie tai, kaip geriausiai nugyventi gyvenimą, buvo aktualios ne tik daugeliui Atėnų gyventojų. Šiandien, šiame skubančiame, jaunystės kulto apimtame pasaulyje epikūrizmo filosofija gali suteikti mums galimybę naujai pažvelgti į save ir į pasirinkimus, kuriuos mums siūlo gyvenimas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATEKO: Didžiojoje Britanijoje vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) „Futures“ serijos turnyro vienetų atrankoje lietuvis Simonas Žukauskas 2:6, 1:6 pralaimėjo atrankos favoritui 20-mečiui amerikiečiui Roy'ui Smithui (1378-oji pasaulio raketė), tačiau pateko į pagrindines varžybas kaip „laimingas pralaimėjusysis“ (lucky loser).
  • VADOVAUS: Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų kuriamam Verslo kompetencijų ir paslaugų centrui nuo pirmadienio vadovauja ilgametę patirtį turinti Ramunė Vaičiūnienė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo akimis matėte popiežių Pranciškų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +9 C

   +3   +4 C

 

   0  +2 C

  +11  +12 C

   +8  +9 C

 

   +7  +9 C

  1-6 m/s

 4-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

USD - 1.1759 PLN - 4.2946
RUB - 78.5108 CHF - 1.1228
GBP - 0.8940 NOK - 9.5793
reklama
Ukis 2018