respublika.lt
 

Diena, kai visi keliai veda į mokyklą (2)

2019 rugsėjo mėn. 01 d. 07:00:34
Olava STRIKULIENĖ

„Respublikos“ savaitės žmonės - visi, kurie pradeda naujuosius mokslo metus. Pedagogai, mokiniai, jų tėvai, nuo šiol gyvensiantys jau kitokiu, pamokų, grafiku. Kai valiūkišką vasarą vėl keičia mokyklų drausmė, prievolės, pareigos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Šiemet į 1009 bendrojo ugdymo mokyklas ateis 29 tūkst. pirmokų. O iš viso mokysis 322,1 tūkst. moksleivių. Juos mokys 27,3 tūkst. pedagogų. Visi šie skaičiai kasmet po truputį mažėja. Per metus buvo uždaryta 14 bendrojo ugdymo mokyklų. Per metus šalies pedagogų bendruomenė neteko 600 mokytojų. Mokinių skaičius taip pat šiek tiek susitraukė. Tačiau džiugina viena tendencija. Į Lietuvą vis gausiau sugrįžta emigravusiųjų vaikai iki 15 metų. Pernai grįžo mokytis 1,8 tūkst. „užsieniečių“ lietuviukų, o užpernai - 1,3 tūkst. Daugėjant „užsieniečių“, atitinkamai persitvarko ir mokyklos. Dešimtyje šalies savivaldybių jau kuriamas 22 mokyklų, pritaikytų mokyti „užsieniečius“, tinklas. Vaikus bus galima ugdyti ir anglų kalba. Vilniuje veikia trys anglakalbių mokyklos ir viena, mokanti prancūziškai. Klaipėdoje bus dvi mokyklos, skirtos anglakalbiams, o Kaune, Šiauliuoe ir Tauragėje - po vieną. Studijuojančių laukia 41 aukštoji mokykla ir 60 profesinio ugdymo įstaigų. Bet studentų ir čia mažėja. Aukštosiose studijuos 6000 studentų mažiau nei pernai, o profesinėse mokinių skaičius sumažės šešiais šimtais.

Kokios išvados?

Jei ir ateityje vyraus panašios tendencijos, aukštosios ir profesinio mokymo įstaigos ims užsidarinėti ne dėl reformų, bet dėl studijuojančių stygiaus. Nebent, kaip ir bendrojo ugdymo sistemoje, plačiau durys atsivers ne tik sugrįžusiems mūsų piliečiams, bet ir visiškiems užsieniečiams. Tarkime, universitetas X oficialiai praneša, kad dėstys tik prancūziškai, o kokia nors profesinio mokymo įstaiga ispaniškai ims ruošti elektrikus ispanakalbėms valstybėms.

Kita tendencija, kurios pedagogai jau neslepia, - mokyklose ima trūkti jaunų pedagogų. Anksčiau pedagogų bendruomenė tik kasmet tapdavo vis moteriškesnė, o dabar kasmet ir senesnė. Plečiantis „užsieniečius“ lietuviukus priimančių mokyklų tinklui, solidaus amžiaus pedagogai privalės dar gerai išmokti bent anglų kalbą. Dabar dėsto pedagogų karta, kuri tris dešimtmečius dirba nesibaigiančių reformų sąlygomis. Nepatyrusi nė mėnesio ramaus darbo ar bent vienus metus be nuolat keičiamų, tobulinamų ir pertobulinamų vadovėlių. Trys dešimtmečiai nuolatinės įtampos tikrai nepridėjo sveikatos. Kai pagalvoji, kiek per tris dešimtmečius buvo švietimo ir mokslo ministrų su reformatoriškomis, revoliucinėmis idėjomis! Ir visos reformos baigiasi vis tuo pačiu rezultatu. Mokykla, klasė, kabinetas, mokinys, mokytojas, lenta, stalas, suolas. O virš jų vis sklando mokinio krepšelių, tautinės mokyklos, socialinės lyties, bėgimo į užsienį, narkomanijos ar dar kokie nors kiti debesėliai. Mokykla akumuliuoja į save visas mūsų visuomenės ydas, politines klaidas, tačiau reikalaujama, kad visuomenei įteiktų tobulą mokymo produktą. Beydį jaunuolį-moksliuką. Taip tautiškai susipratusį, kad su šluota neišvarytum į užsienius.

Tradicija - vėluojantys remontai, derybos, gąsdinimai

Būtų tiesiog nepadoriai keista, jei visos mokyklos sutiktų rugsėjo pirmąją ne remonto dulkėse. Pro langus nespoksant tinkuotojams, dažytojams ir t.t. Ne, tradicija nesugriauta. Ir šiemet Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje nespėta suremontuoti kelių mokyklų. Nors kiekvienais metais žinoma, jog laiką gaišina viešieji remonto paslaugų pirkimai bei lėti rangovai. O kur rasi greitų, jei darbininkai išsibėgioja į užsienius? Dar viena tradicija - pedagogai prisimena savo per mažus atlyginimus ne liepą ar rugpjūčio pradžioje, bet tik priartėjus rugsėjui. Štai ir dabar profsąjungiečiai pradėjo derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl didesnių valandinių atlyginimų. Tad vieni vėlina remontus, kiti - tik dabar pradeda derybas. Tarsi derybos būtinai turi sutapti su mokslo metų pradžia. O tai reiškia, jog tęsdami ankstesnes derybų tradicijas, vėl turėsime įdomius mokslo metus. Su gąsdinimų, derinimų bei streikų intarpais. Nes 27,3 tūkst. žmonių, nesvarbu, pedagogai ar ne, niekada nebūna vienodai laimingi. Nepriklausomai, koks ministras ar direktorius jiems vadovautų. Tokioje milžiniškoje bendruomenėje visada bus nuoskaudų ir ginčų dėl etatų, krūvių, viršvalandžių. Ir visada bus bent keli lyderiai, galvojantys, galbūt vertėtų tapti politiku. O kodėl kitąmet nedrožus į Seimą? Prieš tai dėl populiarumo įžiebus galingą streiką. Juk Seime pedagogams sudaromos sąlygos vadovauti Vidaus reikalų ar Susisiekimo ministerijoms. Jau nekalbant apie švietimą. Galų gale Seime yra ir politikų, praeityje vadovavusių profesinėms sąjungoms. Tad kodėl nepasinaudojus jau išbandytomis kopėčiomis? Tik įdomu, ar bus įtvirtinta prieškalėdinė tradicija vaikščioti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ne per duris, o per langus. O šiaip būtų keista, jei prieš Seimo rinkimus jokia partija nebandytų pasinaudoti švietimiečių vargais.

Tai, kas lieka paraštėse

Bet pirmokėliui suaugusiųjų bėdos nerūpi. Jis džiaugiasi visiškai nauja kuprine, penalu ir spalvotais pieštukais, trintukais. O mamytė dar ir gėlę nupirko. Vos ne vaiko ūgio kardelį. Pirmokas jaučiasi jau didelis. Išdidžiai praeinantis pro darželio kieme žaidžiančius darželinukus. Ne, pirmokui su šiais kolegomis jau ne pakeliui. Jis iškeliauja į pirmąją savo „darbovietę“. Vos ne statutinę. Būtent pirmokėliai, spoksantys savo dar naiviomis, visiškai geraširdėmis akutėmis, sulaiko mokytojus. Ne elitinėse privačiose mokyklose, ne pas Mortą, bet visur. Nes jų kelyje visada bus vaikų, norinčių kuo daugiau išmokti. Visada bus svajojančių paauglių, ketinančių nuversti kalnus. Kiekvienas mokytojas prisimena savo vaikus, tapusius garsiais medikais, politikais, ekonomistais. Seniai išvykusius iš gimtųjų miestelių, bet mokytojų dar prisimenamus. Mokykla yra ne tik suolas, stalas, lenta. Mokykla yra bendruomenė, sauganti prisiminimus apie iš čia išėjusius. Kažkur tolyn. Į pasaulį. Būtent čia, mokyklų albumuose nusėda vaikiškos nuotraukos, dar vaikiškų rankučių įrašai. Ir čia vis dar saugomi gražiausi rašinėliai, piešiniai ar išmintingiausiai parašyti kontroliniai. Čia vis dar kalbama - mano, mūsų vaikai. Šitie - Julijos klasės, o šitie - Adelės auklėtiniai. Net ir „valstiečių“ pažadėtos neuždaryti, bet savivaldybių uždarytos mokyklos, vis dar skleidžia kitokią aurą nei eilinis kolūkinis pastatas. Tai aikštelė su krepšinio lanku, kurioje jau niekas nežaidžia. Tai sodo obelis, kurios žalių vaisių jau niekas per anksti nenuskabo. Tai namas be klegesio. Liudijantis, jog vaikai iš šio krašto jau išėjo. Gal dar sugrįš?

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RŪKYMAS: siūloma uždrausti elektronines cigaretes, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, taip darant jas mažiau patrauklias tarp nepilnamečių.
  • SUMAŽĖJO: Baltijos šalių prekybos zonose elektros kaina praėjusią savaitę vidutiniškai sumažėjo dešimtadaliu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip vertinate prezidento iniciatyvas kuriant gerovės valstybę?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +5 +7 C

 

 +6 +8 C

+15 +13 C

+12 +13 C

 

 +12 +13 C

0-5 m/s

 0-5 m/s

 

0-4 m/s

 

USD - 1.1031 PLN - 4.3241
RUB - 70.6403 CHF - 1.0932
GBP - 0.8851 NOK - 9.9043
reklama
Ūkis