respublika.lt

2017 liepos 23, sekmadienis

Baisiausi kataklizmai žmonijos istorijojenuotraukos (3)

2017 liepos mėn. 05 d. 08:48:23
Milda KUNSKAITĖ

Milžiniško masto kataklizmai daugybę amžių drebino įvairias kultūras ir civilizacijas, sugriaudami miestus ir valstybes. Kiek jų būta vien Kinijos istorijoje - baisios katastrofos nusinešė daugybės milijonų žmonių gyvybes.

 

Pražūtingiausias žemės drebėjimas

1201 m. Egipto ir Sirijos teritorijoje vyko vienas baisiausių žemės drebėjimų pasaulio istorijoje. Jo epicentras buvo Sirijos pietvakariuose, tačiau seisminės bangos pasiekė Anatoliją, Siciliją, Mesopotamiją ir Aukštutinį Egiptą. Šio pražūtingo žemės drebėjimo aukų skaičius viršija milijoną. Viduržemio jūros regiono rytuose kone visi miestai tapo Sirijos drebėjimo aukomis. Šiandieniniais vertinimais žemės drebėjimo Sirijoje stiprumas siekė apie 8 balus pagal Richterio skalę. Kataklizmo priežastimi geologai laiko Negyvosios jūros dugne atsiradusį tektoninį lūžį.

Juodoji mirtis


Buboninio maro pandemija, viduramžiais apėmusi beveik visą Europą, tapo maždaug trečdalio šios pasaulio dalies gyventojų mirties priežastimi. Nuo 1346-ųjų iki 1353-iųjų buboninis maras - nepaprastai sunki užkrečiama liga, iš pradžių pažeidžianti limfmazgius, o paskui plaučius - siautėjo Azijoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje ir net Grenlandijoje. Pirmuoju maro užkrato židiniu tapo Gobio dykuma, iš ten maras nukeliavo į Kiniją ir Indiją, o paskui užkariautojai mongolai išplatino ją visoje Azijoje. Vėliau maras pateko į Europą, kur dėl blogos higienos, didelio gyventojų tankumo ir antisanitarinių sąlygų miestuose plito didžiuliu greičiu, žudydamas ištisus miestus. Istorikų skaičiavimais, XIV a. viduryje buboninio maro pandemijos aukomis infekcijos apimtuose regionuose tapo apie 60 mln. žmonių.

Sausra Kinijoje

Kinijos gyventojai ne kartą pergyveno mirtį nešančias gamtos nelaimes, po kurių neretai kildavo badas. 1876-1879 m. dėl baisios sausros išdžiūvo pagrindiniai vandens telkiniai ir devyniose Kinijos provincijose žemės ūkis buvo sunaikintas. Trejus metus Centrinėje Kinijoje neiškrito nė lašas lietaus. Suprantama, kad to pasekmė buvo viena baisiausių nelaimių žmonijos istorijoje: dėl sausros ir bado žuvo 10-13 mln. žmonių.

Bengalijos badmetis

Bengalija - didelis regionas, kurį šiandien dalijasi Indija ir Bangladešas. Ją užgrobę britai ne tik pasisavino visus Bengalijos turtus, bet ir dvigubai padidino mokesčius. Išgyventi tokiomis sąlygomis galėjo tik tie, kam britai mokėjo už tų mokesčių rinkimą. Valstiečiai, neturėdami kur dingti, atiduodavo paskutinę mantą. Po užkariavimo Bengalijoje sumažėjo derlius, nes nebuvo kam dirbti laukuose - daugybė žmonių žuvo, o tie, kas nenorėjo dirbti veltui, išėjo į džiungles. Po nederliaus prasidėjo sausra, o jos pasekmė buvo visoje Bengalijoje kilęs badas. Neadekvačios politikos ir gamtinių sąlygų aukomis tapo apie 10 milijonų žmonių.

„Ispaniškojo“ gripo pandemija

Per 18 mėnesių, nuo 1918-ųjų iki 1919-ųjų, didžiausia gripo epidemija aukų skaičiumi pralenkė net Pirmąjį pasaulinį karą. Apytikriais skaičiavimais, užsikrėtė beveik 30 proc. Žemės gyventojų ir 5 proc. mirė dėl komplikacijų. Dėl šių skaičių (60-100 mln. mirčių) „ispanas“ laikomas viena baisiausių epidemijų žmonijos istorijoje. Ypač daug nukentėjo mažų vaikų, vargšų, senukų ir kitomis ligomis sergančių žmonių. Tačiau nuo šio gripo mirdavo ir suaugę, šiaip sveiki žmonės, o tai gripui nėra būdinga. Vien Indijoje gripas nužudė apie 13 mln. žmonių.

Didysis bulvių badas Airijoje

Badas Airijoje pražudė beveik milijoną salos gyventojų, taip pat daugiau kaip du milijonus privertė palikti namus ir išvykti į JAV, Angliją ir kitas šalis. Airiai ir šiaip gyveno neturtingai, dauguma valstiečių ir jų gyvulių maitinosi vien bulvėmis. 1845 m. bulvių derlių sunaikino grybelis - bulvinė fitoftora, juo užsikrėtė ir sėklai paliktosios bulvės. Taigi trejus metus nebuvo nei ko valgyti, nei pinigų, nei galimybės pasodinti sveikų bulvių. Karūnos pagalba buvo labai menka ir nuo bado nukentėjo visa Airija.

Badas Šiaurės Korėjoje

Dėl sunkios ekonominės padėties, susidariusios nutrūkus tarptautinei prekybai, KLDR vyriausybė nepajėgė veiksmingai atremti stichinių nelaimių, užgriuvusių šalį 1995-1999 m. Tais metais Šiaurės Korėja patyrė ir sausrą, ir potvynius, sunaikinusius derlių. Sunku tikėti oficialiais duomenimis, bet specialistai mano, kad dėl gamtos kataklizmų ir žlugdančios vyriausybės politikos Korėja neteko nuo 100 tūkstančių iki 3 milijonų savo piliečių.

Sausra Afrikoje


1981-1984 m. Afrikos žemynas - 20 šalių ir regionų - smarkiai nukentėjo nuo sausros, kuri ypač skaudžiai atsiliepė gyvulininkystei. Likę be derliaus ir gyvulių, kuriuos galima auginti, ir žvėrių, kuriuos galima medžioti, žmonės pradėjo masiškai mirti - po 20 tūkst. per mėnesį. Kol sulaukė kitų šalių humanitarinės pagalbos, Afrikoje ž uvo per milijoną gyventojų.

Didysis Kinijos potvynis

Po baisios sausros, 1928-1930 m. nusiaubusios Centrinę Kiniją, kalnuose daug prisnigo ir pavasarį upės prisipildė vandens. Tačiau vėlyvą pavasarį ir vasarą Kiniją staiga užgriuvo beveik nesiliaujančios liūtys. Dėl to patvino trys didžiausios upės - Jangdzė, Huanghė ir Hvaihė, jų vanduo nugriovė užtvankas. Vanduo, plūstelėjęs į to meto sostinę Nankiną, jį visiškai sugriovė, nuskandindamas apie 200 tūkst. ramiai miegojusių gyventojų. Vėlesnėmis dienomis žuvo milijonai, o nukentėjo dar daugiau žmonių. Vanduo užtvindė ryžių laukus, visiškai sunaikindamas visą derlių, kurio taip tikėjosi badą kentę gyventojai. Dėl potvynio sukelto bado, choleros, šiltinės, kanibalizmo žuvo apie 4 mln. žmonių.

Didysis Kinijos badmetis

Kinijoje laikotarpis nuo 1959 iki 1961 metų yra vadinamas „trejais juodaisiais metais“, nes stichinės nelaimės ir neapgalvota socialinė politika, nukreipta į šalies industrializaciją, pražudė 15-35 mln. žmonių. Badą Kinijoje sunku pavadinti vien gaivaline nelaime, tačiau be kataklizmų neapsieita. 1959 m. dėl gausių kritulių stipriai išsiliejo Huanghė, pražudydama didelę dalį derliaus ir 2 mln. žmonių, o 1960 m. stojo sausra, dėl kurios buvo prarasta beveik pusė kviečių derliaus. Be to, vyriausybė vykdė politiką, kurios tikslas buvo gamybos našumo didinimas, o tai iš tiesų tik pablogino padėtį. Galop žmonės liko išvis be maisto.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • Romas Zubinas-Tęsėjas 2017 liepos mėn. 11 d. 16:31:11

    Išvardinti keli, neprognozuojami, žemėje įvykę kataklizmai! Tačiau
    dažniausiai įvyksta jau prognozuojamos katastrofos!!! Jas galima ir
    būtina prognozuoti pasitelkus TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS
    AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!! Pirmiausiai tai - kas 48 000 metų
    įvykstantys globaliniai tvanai, kurie vandens lygį žemėje pakelia virš
    80 metrų nuo dabartinio lygio!!! Antroje vietoje - kas 48 000 metų
    įvykstantys ledynmečiai, kurių metų vandens lygis žemėje krenta
    žemiau 220 metrų nei yra mūsų laikais!!! O kur žemesnio lygio
    katastrofos šaltiniuose įvardijamos"Utnapiščio", "Gilgamešo",
    "Aleksandro Makedoniečio", "Fajetonto", "Kaino ir Abelio" vardais?!!!
    Visos jos jau yra prognozuojamos! "Kaino ir Abelio" "mikro
    katastrofos"įvyksta dėl šiaurinių kalnų šlaitų sniegynų bei ledynų
    atsigręžimo į Saulę! Regime, kad tai jau vyksta ir tęsis iki 3500-jų
    metų!!! "Faetonto"("Agnio-Ugnies") katastrofa prasidės nuo 2500-jų metų
    ir tęsis iki 3500-jų metų!!!Skaitykime R.Z.knygas ir pažinsite ATEITĮ!

  • Uogelė 2017 liepos mėn. 06 d. 09:06:44

    O pas mus antai musulmonus muša.

  • laima 2017 liepos mėn. 06 d. 08:24:02

    greitai badmetis bus LIETUVOJE.kas norejo laisves. atsisuko ubagu
    lazdomis.taip sutvarke viska kad zmogui nieko neliktu...tik mokek
    mokescius...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ORAI: ankstų sekmadienio rytą Lietuvoje kritulių nebuvo; oro temperatūra nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos.
  • BRONZA: Samsune vykstančių kurčiųjų olimpinių žaidynių graikų-romėnų imtynių svorio kategorijoje iki 75 kg šeštadienį Lietuvos atstovas Mantas Sinkevičius iškovojo bronzos medalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate dabartinės koalicijos darbą?

balsuoti rezultatai

Kur atostogavote ar atostogausite šią vasarą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9  +13 C

   +12  +15 C

 

   +11  +16 C

   +21   +23 C

  +18  +22 C

 

   +24  +26 C

    1-4 m/s

     2-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1642 PLN - 4.2364
RUB - 68.6175 CHF - 1.1051
GBP - 0.8961 NOK - 9.3315
reklama
Velyke2017
reklama
Rokiškio pienas 2017.06