respublika.lt

„Automobilių karalius“ - H.Fordas (5)

2018 rugpjūčio mėn. 13 d. 06:49:17
Milda KUNSKAITĖ

Henris Fordas (Henry Ford), legendinis XX a. verslininkas, inžinierius konstruktorius, automobilių pramonės „tėvas“ gimė 1863 liepos 30-ąją ūkyje netoli Dirborno (JAV Mičigano valstija). Jo šeima neskurdo, tačiau, kaip sakė H.Fordas, „ūkyje buvo pernelyg daug darbo, palyginti su rezultatais“. Mokėsi H.Fordas paprastoje kaimo mokykloje. Suaugęs H.Fordas, sudarinėdamas svarbias sutartis, vis dar įveldavo klaidų. Kartą jis padavė į teismą laikraštį, pavadinusį jį „nemokša“. H.Fordas trūkumu laikė ne neraštingumą, o nenorą gyvenime vadovautis protu: „Sunkiausias dalykas pasaulyje - galvoti savo galva. Tikriausiai todėl tiek mažai žmonių tai daro“.

 

12-metis berniukas pirmą kartą pamatė lokomobilį, ir tai Henriui padarė didžiulį įspūdį. Nuo tada jis pradėjo bandyti konstruoti judantį mechanizmą. Tėvai nepritarė jo žavėjimuisi mechanika ir svajojo, kad Henris būtų padorus fermeris. Norėdamas palengvinti darbą ūkyje, H.Fordas sukūrė kuliamąją, varomą benzinu. Šio išradimo patentą jis pardavė T.Edisonui, o šis jį pakvietė dirbti į savo kompaniją „Edison Illuminating“. Tačiau ir ten, dirbant vyriausiuoju inžinieriumi, Henrį labiausiai traukė mašinos. Jį tiesiog užvaldė mintis sukurti visiems prieinamą automobilį.

1893 m., laisvu nuo darbo laiku, H.Fordas konstruoja savo pirmąjį automobilį. Jis svajoja prabangos daiktą paversti visiems prieinama transporto priemone ir, kupinas vilčių, palieka tarnybą. Prie savo išradimo vairo H.Fordas apvažinėja potencialius klientus. Bet naujasis „fordmobilis“ paklausos neturi. Bet argi jis pasiduos? „Žmonės daug dažniau nuleidžia rankas negu pralaimi“ - buvo įsitikinęs H.Fordas. 1902 m. jis puikiai išreklamuoja savo automobilį - lenktynėse aplenkia Amerikos čempioną. Geresnę reklamą sunku ir sugalvoti. Kas nenori būti šalia nugalėtojo? Netrukus H.Fordo klientūra ima augti. Radęs investuotojų, Henris 1903 m. įkuria savo vardo kompaniją „Ford Motor Company“.

Automobilis visiems

Dabar jis visas jėgas skiria kurti universaliam automobiliui - paprastam, patikimam ir pigiam. Tais laikais „mašinos visiems“ idėja daug kam buvo nesuprantama, masinis automobilis atrodė tokia pat fantastika, kaip dabar, pavyzdžiui, „masinis lėktuvas“. H.Fordas supaprastina automobilio konstrukciją, standartizuoja jo detales ir mechanizmus ir pirmas pasaulyje pradeda konvejerinę mašinų gamybą. Dėl šio inovacinio sprendimo jis akimirksniu tampa automobilių pramonės lyderiu ir konkurentus palieka toli už nugaros. 1908 m. kompanija pagamina „Ford-T“, kuris nepasižymi brangia apdaila, bet yra praktiškas ir kainuoja daug pigiau už konkurentų automobilius. Pardavinėdamas „Ford-T“ H.Fordas gauna didžiulį pelną. 1909 m. jis kainuoja 850 dolerių, 1913 m. - 550. Jo automobilių kaina metams bėgant ne auga, o mažėja. H.Fordas manė, kad yra neteisinga naujas išlaidas permesti klientams, todėl ieškojo būdų, kaip padidinti gamybos efektyvumą. Modelis „T“ arba, kaip jis dar buvo vadinamas, „skardinė Lizi“ ilgą laiką buvo Amerikos simbolis.

Tais pačiais metais H.Fordas nusprendžia minimalų atlyginimą darbininkams padidinti iki 5 dolerių per dieną. Jis mano: „Jeigu iš ko nors reikalaujate, kad jis savo laiką ir energiją skirtų darbui, pasirūpinkite, kad jis neturėtų finansinių sunkumų“. Matyt, pagrindinė H.Fordo paslaptis slypi ne tiek gamybos naujovėse, kiek žmogiškame pažiūryje į artimą. Būtent H.Fordo įmonėse pirmą kartą JAV buvo įvesta 8 val. pamaina, 6 dienų darbo savaitė, darbininkai pradėjo gauti mokamų atostogų. „Žmogus, sugalvojęs laisvadienį“ papildomai skatino nerūkančius ir negeriančius darbuotojus. Žmonės rikiuodavosi į eilę, kad gautų darbo H.Fordo įmonėse. Savo ruožtu tai sumažino kadrų kaitą ir išlaidas mokymams. O jis, rinkdamasis personalą, vertino tik pasirengimą dirbti: „Man nesvarbu, iš kur atėjo žmogus - iš Sing Singo kalėjimo ar Harvardo. Mes samdome žmogų, o ne istoriją“.

„Amerikietiška svajonė“

Vis daugiau žmonių įsigydavo keturratį draugą. Jo darbininkai, gaudavę padorų atlyginimą, taip pat pirkdavo „Ford-T“, ir netrukus pardavimai išaugo tiek, kad H.Fordas išpirko visas kompanijos akcijas ir tapo vienvaldžiu įmonės šeimininku. 3-iojo deš. pradžioje H.Fordas parduodavo mašinų daugiau negu jo visi konkurentai kartu: iš 10 JAV nupirktų mašinų 7 buvo pagamintos H.Fordo gamyklose. Būtent tuo metu jis buvo pradėtas tituluoti „automobilių karaliumi“. H.Fordas pirko kitas gamyklas, rūdynus, anglies šachtas ir viską, ko reikia mašinoms gaminti. Taip buvo sukurta automobilių gamybos imperija, nepriklausoma nuo prekybos su užsieniu. Tačiau ramiai sulaukti senatvės, raškant ankstesnės sėkmės vaisius, H.Fordui neleido nei konkurentai, nei pirkėjai - žmonės užsimanė įvairovės. Prieinamiausio automobilio buvo parduodama vis mažiau. Iki 1927 m. „Ford-T“ pardavimai sumažėjo tiek, kad H.Fordui grėsė bankrotas. Bet jis nepasidavė ir šįkart. H.Fordas sustabdė gamybą ir atleido beveik visus darbininkus, o pats ėmėsi kurti kitą automobilį. 1927 m. jis pristatė naują modelį „Ford-A“, pranokstantį esamus techninėmis charakteristikomis ir išvaizda. H.Fordas ir vėl tapo nugalėtoju. Jis iki 4-ojo deš. vadovavo kompanijai, paskui perdavė firmą savo sūnui, bet šiam mirus vėl grįžo į kompanijos vadovo pareigas. Henris Fordas mirė ten, kur ir gimė - provincijos miestuke Dirborne. Šiuo metu jo įkurtoji kompanija yra 4-oji pasaulyje pagal pagamintų automobilių skaičių per visą gyvavimo laikotarpį.

H.Fordo tamsioji pusė

XXI amžiaus pradžioje Henris Fordas yra prisimenamas kaip vienas iš pasaulinės automobilių gamybos pradininkų, talentingas konstruktorius, žmogus, sumanęs ir įgyvendinęs automobilių konvejerinės gamybos idėją, įgyvendinęs šūkį „Automobilis visiems“. Internete pilna Henrio Fordo citatų - gyvenimo taisyklių ir išmintingų sentencijų. Šio neabejotinai talentingo žmogaus gerbėjai yra linkę nutylėti tik vieną temą - jo politines pažiūras. Čia ir prasideda Henrio Fordo „tamsioji pusė“.

Kilęs iš airių imigrantų šeimos, H.Fordas buvo, ko gera, vienas aršiausių pasaulio antisemitų. Bent jau iš tų, kas nematė reikalo slėpti tokių pažiūrų. Nuo 1918 m. pramonininkas finansavo laikraščio „The Dearborn Independent“ leidybą: jame, be viso kito, buvo spausdinamos antisemitinės medžiagos. H.Fordo autoritetas buvo milžiniškas, bet žydų diasporos rūstybė - ne mažesnė. Jos aktyvistams pavyko suorganizuoti masinį „Ford Motor“ produkcijos boikotą. H.Fordo pažiūras pasmerkė ir per šimtą garsių amerikiečių. Pramonininkui galų gale teko atsiprašyti už panašių straipsnių spausdinimą. Tačiau H.Fordo publikuoti traktatai jau rado savo skaitytojų. Tarp jų buvo ir būsimasis Trečiojo Reicho vadas Adolfas Hitleris. Simpatija buvo didelė ir abipusė. 4-ojo deš. pradžioje A.Hitleris JAV buvo laikomas nors ir radikaliu, bet visiškai priimtinu personažu. O fiurerio kabinete kabojo H.Fordo portretas. A.Hitleriui atėjus į valdžią, tarp jų užsimezgė tiek draugiški, tiek dalykiniai santykiai. Kukliais skaičiavimais H.Fordas į Vokietijos ekonomiką Antrojo pasaulinio karo išvakarėse investavo per 17 mln. dolerių. H.Fordas padėjo vokiečiams gauti kaučiuko, gyvybiškai būtino Vokietijos pramonei. Per karą „Ford Motor“ filialai Europoje gamino automobilius Vermachto reikmėms.

1938 m., kai H.Fordui sukako 75-eri, jo „draugas Adolfas“ pramonininką apdovanojo ordinu už nuopelnus Vokietijai - aukščiausiu Trečiojo Reicho apdovanojimu užsieniečiams. Kai Vokietijos konsulas teikė apdovanojimą H.Fordui, automobilių pramonės kūrėjas neslėpė pasididžiavimo. 1945 m., kai A.Hitleris suvedė sąskaitas su gyvenimu Berlyno bunkeryje, H.Fordas kompanijos vadovo postą perdavė anūkui, 28 metų Henriui Fordui II. Henris jaunesnysis įdėjo nemažai pastangų, kad pataisytų kompanijos reputaciją. Ir jam tai pavyko. H.Fordas mirė 1947 m. balandį, sulaukęs 83 metų. Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad lemtingojo kraujo išsiliejimo į smegenis priežastis buvo sąžinės priekaištai. Neva pramonininkas, pamatęs dokumentinę medžiagą iš nacių koncentracijos stovyklų, viską suvokė, pasibaisėjo ir atgailavo. Tikėti tuo ar ne - tegu kiekvienas sprendžia pats.

H.Fordas nuo vaikystės domėjosi įvairiais mechanizmais, o štai ūkininkavimas jo nežavėjo. Mažasis Henris nemėgo lesinti vištų ir melžti karvių - ir vienų, ir kitų H.Fordas nekęs iki gyvenimo pabaigos. Jis nemėgo pieno, tvirtino, kad „viščiukas tinka tik vanagams“, o karvę vadino „primityviausia mašina pasaulyje“.

Garsioji pora Boni ir Klaidas padarė puikią reklamą H.Fordui. Gangsteris Klaidas Barou (Clyde Barrow) dažnai vogdavo fordus ir, kaip tvirtina įvairūs šaltiniai, kartą net parašė laišką H.Fordui, dėkodamas už patikimą mašiną. Galop Boni Parker (Bonnie Parker) ir Klaidas Barou įkliuvo: policininkai juos nušovė kaip tik „Ford“ automobilyje.

H.Fordas buvo vedęs fermerio dukrą Klarą Brajant (Clara Bryant), su kuria nugyveno visą gyvenimą. H.Fordo žmona buvo protinga ir rami moteris, tikra nenuilstančio Henrio padėjėja. Kartą į žurnalistų klausimą, ar jis norėtų nugyventi dar vieną gyvenimą, H.Fordas atsakė taip: „Tik jeigu būtų galima vėl vesti Klarą“. Edselas, Henrio ir Klaros sūnus, buvo visiška tėvo priešingybė. Jis mėgo muziką ir kolekcionavo paveikslus, o racionalusis tėvas tam nepritarė. Edselas mirė nuo vėžio 49-erių, o Henris automobilių imperiją perdavė anūkui.

H.Fordas iki mirties buvo geros fizinės formos. Jis mėgo kartoti: Gyvenimas - tai ne stotelė, o kelionė. Net tas, kas mano, kad „sustojo pailsėti“, ...veikiausiai jau ritasi žemyn“.

Į H.Fordo fabrikus buvo mielai priimami neįgalieji, net visiškai akli. Kompanijos specialistai išanalizavo, kokius darbus gali atlikti vienarankiai ir net žmonės be kojų, ir pirmiausia priimdavo tokius, o ne visiškai sveikus žmones. O moteris priimdavo nenoriai, tik tuomet, jei ji būdavo vienintelė šeimos maitintoja.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AUKOS: šeštadienį Indijoje mažiausiai šeši turistai žuvo, o dar keliolika buvo sunkiai sužeisti, kai jų autobusas kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu.
  • MIRĖ: šeštadienį po ilgos ligos Pekine mirė žinomas branduolinės fizikas specialistas, Kinijos Mokslų akademijos narys Cheng Kaijia.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -1   +2 C

 

   0 +1 C

  0  +61 C

   +1  +3 C

 

   +1  +2 C

 1m/s

 3m/s

 

   2-3 m/s

 

reklama
Ukis 2018