respublika.lt

Aukštesnio lygio su lenta ir kreida nepasieksi (5)

2019 gegužės mėn. 23 d. 15:30:42
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ, Šiaulių kraštas

Ne­se­niai pa­skelb­ti duo­me­nys apie de­šim­to­kų ma­te­ma­ti­kos ži­nių vi­dur­kį šo­ki­ra­vo dau­ge­lį. Skel­bia­ma, kad jis ne­sie­kia net 5 ba­lų de­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je. Ko­kios to­kio pra­sto ly­gio prie­žas­tys, kal­bė­jo­mės su il­ga­me­te Šiau­lių Sta­sio Šal­kaus­kio gim­na­zi­jos ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja eks­per­te Pet­re Val­da Gre­be­ni­čen­kai­te.

 

Mo­ky­to­jams trūks­ta pa­gal­bos

Žur­na­lo „Rei­tin­gai“ su­rink­ti duo­me­nys ro­do, kad bend­ras Lie­tu­vos de­šim­to­kų ma­te­ma­ti­kos ži­nių vi­dur­kis, įskai­čiuo­jant ir ge­riau­sių ša­lies gim­na­zi­jų re­zul­ta­tus, sie­kia 4,74 ba­lo iš de­šim­ties. O pa­grin­di­nių mo­kyk­lų mo­ki­nių ma­te­ma­ti­kos ži­nių įver­ti­ni­mo vi­dur­kis ne­sie­kia net 4 ba­lų. Šis ver­ti­ni­mas at­lik­tas re­mian­tis de­šim­to­kų lai­ko­mais pa­grin­di­nio ug­dy­mo pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tais.

43 pro­cen­tai aš­tun­to­kų ma­te­ma­ti­kos mo­ko­si tik pa­ten­ki­na­mu ar­ba ne­pa­ten­ki­na­mu ly­giu.

– Kaip ma­no­te, gal pro­ble­ma yra ge­rų mo­ky­to­jų trū­ku­mas? – klau­sė­me mo­ky­to­jos eks­per­tės Pet­rės Val­dos Gre­be­ni­čen­kai­tės.

– Yra te­kę ves­ti ne­ma­žai se­mi­na­rų vi­so­je Lie­tu­vo­je, pa­žįs­tu daug mo­ky­to­jų ir tik­rai tarp jų yra daug da­ly­kiš­kų, ge­rų ma­te­ma­ti­kų. Bet vals­ty­bė nein­ves­tuo­ja į mo­ky­to­jus. Vai­kai kei­čia­si kas de­šimt me­tų, o mo­ky­mo me­to­dai ne­si­kei­čia ke­lis de­šimt­me­čius, nie­kas ne­mo­ko, kaip dirb­ti su šiuo­lai­ki­niu vai­ku. Mo­ky­to­jas pa­ts, kiek su­ge­ba, tiek mo­ko­si.

Mo­ky­to­jai ga­lė­tų ge­riau dirb­ti, jei­gu gau­tų pa­gal­bą. Dau­ge­ly­je už­sie­nio ša­lių taip yra, kar­tu su ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ju dir­ba pro­gra­muo­to­jai, jie pa­de­da pa­si­ruoš­ti kiek­vie­nai pa­mo­kai, pa­tik­rin­ti mo­ki­nių ži­nias. O kaip pas mus? Kla­sė­je vie­nas kom­piu­te­ris, mul­ti­me­di­ja, len­ta ir krei­da, ku­rių šian­dien jau iš vi­so ne­tu­rė­tų bū­ti. Šian­die­ni­niam vai­kui tai neį­do­mu, o mo­ky­to­jas ne­tu­ri ga­li­my­bių, trūks­ta kom­piu­te­ri­nių kla­sių. Jei­gu mo­ky­to­jai bū­tų tin­ka­mai pa­ruoš­ti, pra­dė­tų dirb­ti šiuo­lai­ki­niais me­to­dais, jų ir au­to­ri­te­tas vi­suo­me­nė­je bū­tų aukš­tes­nis.

Be to, ne­ga­li­ma ly­gin­ti mo­ky­to­jo, dir­ban­čio li­cė­ju­je, ir mo­ky­to­jo, dir­ban­čio kai­mo mo­kyk­lo­je. Ir vai­kai ne tie, ir są­ly­gos ne tos.

Man la­bai ne­pa­tin­ka mo­kyk­lų rei­tin­ga­vi­mas. Tė­vai bet ko­kiu bū­du steng­sis vai­ką leis­ti į tą „ge­rą“ mo­kyk­lą, o to­je „blo­go­je“ ne­bus pa­vyz­džio, į ką ly­giuo­tis, „vi­si ne­si­mo­ko, ir aš ne­si­mo­ky­siu“.

Įsi­vaiz­duo­ju, kad pres­ti­ži­nė­je mo­kyk­lo­je žy­miai leng­viau mo­ky­to­jui dirb­ti. Kai­mo ar tų „ne­pres­ti­ži­nių“ mo­kyk­lų mo­ky­to­jai žy­miai dau­giau pa­stan­gų tu­ri įdė­ti, ir kar­tais ne pra­stes­nių re­zul­ta­tų pa­sie­kia. Va­di­na­si, jie to pa­sie­kia tik en­tu­ziaz­mo, kant­ry­bės ir di­de­lio dar­bo dė­ka, ne­tu­rė­da­mi šiuo­lai­ki­nių prie­mo­nių.

Sa­vi­val­dy­bių švie­ti­mo sky­riai taip pat tu­rė­tų dau­giau dė­me­sio skir­ti toms mo­kyk­loms, ku­rio­se pra­sti ma­te­ma­ti­kos re­zul­ta­tai, paa­na­li­zuo­ti, ko­dėl taip yra ir teik­ti pa­gal­bą.

Prog­ra­mos per „sau­sos“

– Gal­būt ma­te­ma­ti­kos pro­gra­ma yra „neį­kan­da­ma“ dau­gu­mai mo­ki­nių? Gal­būt šiuo­lai­ki­niai mo­ki­niai ne­ro­do su­si­do­mė­ji­mo da­ly­kais, ku­rie, jų ma­ny­mu, ne­bus rei­ka­lin­gi atei­ty­je ir to­dėl ne­si­sten­gia?

– Prog­ra­ma pa­ti bū­tų įkan­da­ma. Pa­vyz­džiui, Ame­ri­kos, Ang­li­jos pri­va­čio­se mo­kyk­lo­se ma­te­ma­ti­kos pro­gra­mos daug su­dė­tin­ges­nės. Tie­siog mū­sų pro­gra­ma yra pa­ra­šy­ta „sau­sai“, neį­do­miai, ne­pa­ro­dy­ta, kaip su ta pro­gra­ma že­mes­nė­se kla­sė­se pa­kel­ti mo­ki­nių mo­ty­va­ci­ją. Prog­ra­ma tu­rė­tų bū­ti žais­min­ga. Lie­tu­vo­je ne­pa­reng­ta jo­kių prie­mo­nių, už­da­vi­nių pa­gal pro­gra­mą, ku­rie su­do­min­tų, ne­bū­tų „sau­si“. Da­bar vai­kas jau že­mes­nė­se kla­sė­se ne­ten­ka su­si­do­mė­ji­mo ma­te­ma­ti­ka. Kai vai­kas ne­sup­ran­ta, pra­de­da at­si­lik­ti ir pra­ran­da no­rą dirb­ti.

Gal­būt pro­gra­mas rei­kė­tų kur­ti pa­gal mū­sų vai­kų, stu­den­tų, tė­vų, mo­ky­to­jų po­žiū­rį į šian­die­ni­nį gy­ve­ni­mą. Rei­kė­tų jas kaž­kiek su­siau­rin­ti ir že­mes­nių kla­sių mo­ki­niams jas pa­da­ry­ti įdo­mes­nes, žais­min­ges­nes.

Prog­ra­mas tu­rė­tų kur­ti ne moks­li­nin­kai, ne pres­ti­ži­nių mo­kyk­lų mo­ky­to­jai. Prog­ra­mų kū­ri­me tu­rė­tų da­ly­vau­ti mo­ky­to­jai ir to­kių mo­kyk­lų, į ku­rias atei­na silp­nes­ni, ma­žiau mo­ty­vuo­ti vai­kai. Ta­da gal­būt pa­vyk­tų su­ras­ti vi­du­rį.

Tu­ri bū­ti ne tik pro­gra­ma pa­reng­ta, bet ir me­to­dai pa­ro­dy­ti, kaip ją įgy­ven­din­ti, kaip vai­ką su­do­min­ti. Jei­gu pro­gra­mos ir to­liau liks to­kios pat, nie­ko ge­ro ne­bus.

Man la­bai pa­tin­ka Len­ki­jos sis­te­ma. Jei­gu vai­kui sun­kiai se­ka­si mo­ky­tis gim­na­zi­jo­je, jam su­da­ro­mos są­ly­gos pa­si­vy­ti bend­ra­moks­lius, tam yra nu­ma­ty­ta pa­pil­do­mų va­lan­dų. Silp­nes­ni mo­ki­niai nu­krei­pia­mi į pro­fe­si­nes mo­kyk­las, stip­res­ni – į li­cė­jus. O pas mus be­veik vi­si mo­ko­si gim­na­zi­jo­se, vi­si jas bai­gia, vė­liau stu­di­juo­ja aukš­to­sio­se ir ko­le­gi­jo­se, bet tik ne­dau­ge­liui pa­vyks­ta įsi­sa­vin­ti spe­cia­ly­bes, o ki­tiems ten­ka emig­ruo­ti. Ma­nau, kad pa­grin­di­nė emig­ra­ci­jos prie­žas­tis – ne­tin­ka­ma švie­ti­mo po­li­ti­ka.

– Kaip kei­čia­si ma­te­ma­ti­kos da­ly­kas? Ko­kių pa­si­kei­ti­mų bū­ta per jū­sų dar­bo pra­kti­ką? O gal­būt nie­kas ne­si­kei­čia jau daug me­tų?

– Ma­te­ma­ti­kos da­ly­kas kei­čia­si. Per ma­no dar­bo pra­kti­ką pa­si­kei­tė du kar­tus. Dar­bo pra­džio­je ma­te­ma­ti­ka bu­vo rea­li, da­bar žy­miai lo­giš­kes­nė. Bet lo­gi­kos rei­ka­la­vi­mai tu­rė­tų bū­tų api­brėž­ti, kiek vai­kui rei­kia lo­gi­kos ir kiek ži­nių. Da­bar nei mo­ky­to­jas, nei vai­kas to ne­ži­no, ir pa­mo­kos virs­ta pa­si­ren­gi­mu ži­nių pa­tik­ri­ni­mui, eg­za­mi­nui.

Tie da­ly­ko pa­si­kei­ti­mai, ma­nau, į ge­ra, lo­gi­kos rei­kia, bet mo­ky­to­jai tam ne­pa­si­ren­gę ir jie ne­ga­li pa­reng­ti mo­ki­nių. Gal ir ne kiek­vie­nas ga­li tiek pla­čiai vis­ką ap­rėp­ti. Kad šian­die­ni­nis mo­ki­nys pui­kiai, šim­tu­kui, iš­lai­ky­tų eg­za­mi­ną, jis tu­ri ži­no­ti tiek, kiek mo­ky­to­jas. Bet mo­ki­nys juk mo­ko­si ne tik ma­te­ma­ti­kos. Tad pro­ble­mų yra ir pro­gra­mo­je, ir pa­čia­me ma­te­ma­ti­kos da­ly­ke, jų nea­pib­rėž­tu­me.

Lie­tu­viai ne žiop­les­ni už už­sie­nie­čius

– Kaip ma­no­te, ko la­biau­siai trūks­ta, kad mo­ki­niams sek­tų­si ma­te­ma­ti­ka?

– Ma­nau, kad vai­kams ne­si­se­ka ma­te­ma­ti­ka, to­dėl, kad nuo pat pra­džių ją pa­jau­čia kaip bau­bą. Ji per sun­ki, per aka­de­miš­ka. Taip, stu­den­tui ji to­kia ir tu­rė­tų bū­ti, bet ne pra­di­nu­kui ir ne pro­gim­na­zi­jos mo­ki­niui.

Rei­kia in­ves­tuo­ti į mo­ky­to­ją. Ne tik al­gas kel­ti, bet ir in­ves­tuo­ti į jų per­kva­li­fi­ka­vi­mą, kad su­ge­bė­tų su­do­min­ti, kad sun­kų dar­bą su­ge­bė­tų pa­da­ry­ti leng­vu, ir vai­kas ne­pa­jus­tų, kad sun­kiai dir­ba.

Prog­ra­muo­to­jai tu­ri pa­reng­ti įdo­mių už­da­vi­nių, ir to­kių, kad vai­kas neat­si­lik­tų.

Vai­kas nuo pat pir­mos kla­sės tu­rė­tų pa­jus­ti ma­te­ma­ti­kos įdo­mu­mą, ir kad atė­jus į pro­gim­na­zi­ją jam bū­tų įdo­mu, su­vok­tų ma­te­ma­ti­kos rei­ka­lin­gu­mą, ne­svar­bu, jei atei­ty­je jis bus me­ni­nin­kas ar li­te­ra­tas.

Ma­nau, kad vai­kams šian­dien trūks­ta su­do­mi­ni­mo ma­te­ma­ti­ka, kaip da­ly­ku. Pag­rin­dus pa­reng­ti rei­kia žais­min­gai, kad vy­res­nė­se kla­sė­se vyk­tų sėk­min­gas dar­bas.

Ir dar rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad ma­te­ma­ti­ka ko­re­liuo­ja su lie­tu­vių kal­ba. Mo­ki­niai ne­mo­ka skai­ty­ti teks­to, ne­su­vo­kia per­skai­ty­tos už­duo­ties. Mo­ki­niai ne tik ma­te­ma­ti­ką lai­ko pra­stai, bet ir lie­tu­vių kal­bą.

– Tik­riau­siai te­ko do­mė­tis, ko­kios ma­te­ma­ti­kos pro­gra­mos, kaip ji dės­to­ma už­sie­nio ša­ly­se? Gal ga­li­te pa­ly­gin­ti?

– Taip, te­ko su­si­pa­žin­ti su įvai­rių ša­lių ma­te­ma­ti­kos pro­gra­mo­mis. Suo­mi­jo­je ir Šve­di­jo­je žais­min­ga ma­te­ma­ti­ka. Ang­li­jo­je bai­gęs vals­ty­bi­nę mo­kyk­lą Kemb­ri­dže ne­stu­di­juo­si, tu­ri baig­ti pri­va­čią mo­kyk­lą, ge­rai iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nus.

Vis­gi dau­gu­mo­je ša­lių mo­kyk­lo­se la­bai pa­si­reng­ta, daug in­ves­tuo­ta. Vo­kie­ti­jo­je te­ko ste­bė­ti ma­te­ma­ti­kos pa­mo­ką apie skri­tu­lį ir ap­skri­ti­mą. Vai­kai su­sto­jo ra­tu, ma­ta­vo at­stu­mus ir taip to­liau. Aš ža­vė­jau­si, gal­vo­ju, iš kur tie mo­ky­to­jai to­kie gud­rūs, pa­si­ro­do, vi­sa me­džia­ga yra pa­reng­ta, mo­ky­to­jui te­rei­kia pa­siim­ti ir įgy­ven­din­ti pa­mo­ko­je.

Bal­ta­ru­si­jo­je Gar­di­no mo­kyk­lo­je te­ko ste­bė­ti pa­mo­ką. Ten ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jui tal­ki­na net du pro­gra­muo­to­jai. Gal­vo­jau, ko­kia gė­da, net bal­ta­ru­siai mus len­kia.

Mo­ky­to­jas ne­pa­jė­gus vie­nas tiek pa­si­reng­ti, tu­rė­tų bū­ti pa­dė­jė­jai. Ma­ny­čiau žiau­ru, kad ma­te­ma­ti­kos ži­nios silp­nė­ja, už­sie­nio uni­ver­si­te­tai lie­tu­vių ne­bek­vie­čia, nes pa­ma­tė, kad gam­tos moks­lų ži­nių ly­gis pra­stė­ja.

Eg­za­mi­nų me­džia­gą tu­rė­tų kur­ti ne moks­li­nin­kai, ku­rie žiū­ri pa­gal sa­vo pri­zmę, nes ypa­č ga­bių ma­te­ma­ti­kai vai­kų yra vie­ne­tai. Pa­vyz­džiui, per­nai eg­za­mi­ne bu­vo la­bai lo­gi­niai už­da­vi­niai, o vai­kai ne­pa­reng­ti.

Na­cio­na­li­nis eg­za­mi­nų cent­ras tu­rė­tų kvies­tis ir pres­ti­ži­nių mo­kyk­lų, ir pro­vin­ci­jos mo­kyk­lų mo­ky­to­jus kur­ti už­duo­tis. Ta­da stre­so vai­kams ne­bū­tų.

Ne­ma­nau, kad lie­tu­viai žiop­les­ni už suo­mius ar vo­kie­čius, bet mū­sų vals­ty­bė nein­ves­tuo­ja į mo­ky­mo­si me­to­dus, į mo­ky­to­jų ren­gi­mą. O jei­gu ne­tu­rim iš ko ruoš­ti, ta­da ir de­juo­ti ne­rei­kia.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DATA: Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) pirmadienį paskelbė, kad 2026 metų žiemos olimpinės žaidynės vyks dviejuose Italijos miestuose - Milane ir Kortina d‘Ampece.
  • PRALAIMĖJO: Minske (Baltarusija) vykstančių antrųjų Europos žaidynių vyrų trijulių (3x3) krepšinio turnyro ketvirtfinalyje pirmadienį Lietuvos rinktinė 16:19 pralaimėjo Lenkijos komandai ir liko be apdovanojimų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Ar pritariate siūlymui, jog beviltiški pacientai nebūtų gaivinami?

balsuoti rezultatai

Ar reikalinga nedarbo diena per Jonines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +13 C

 +13 +15 C

 

 +13 +15 C

+26 +28 C

 +27 +29 C

 

 +27 +29 C

 3-4 m/s

 2 m/s

 

 2-3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis