respublika.lt
LRDT LYRAS

Augaluose slypinti galia

2019 vasario mėn. 09 d. 10:43:52
Simona KRASAUSKIENĖ

Kada verta pasikliauti vaistais, o kada - vaistiniais augalais? Tokio atsakymo ieško ne vienas žmogus, užpultas įvairių negalavimų. Daugelis augalų yra kaip unikali receptūra, prie kurios neprisilietė žmogaus ranka. Tačiau ištirtos ir aprašytos augalinės kilmės veikliosios medžiagos - tik menka dalis to, ką dovanoja gamta.

 

Vaistažolės gali būti net turtingesnės už Mendelejevo lentelę, kurioje suklasifikuoti cheminiai elementai. Dėl šios priežasties fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius apgailestavo, kad augalų terapija kurį laiką buvo nepelnytai užmiršta.

Tačiau tokie klasikiniai augalai kaip gudobelės, sukatžolės, valerijonai yra naudojami nuo senų laikų, o tinktūrų ir ekstraktų receptai išliko per amžius, jie yra saugūs ir efektyvūs.

Su širdies veikla susiję negalavimai ypač dažni, net darbingo amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad nuo menkiausio fizinio darbo dažnėja pulsas, atsiranda dusulys, sunkumas širdies plote, taip pat vargina nerimas, padidėja cholesterolio kiekis. Tokiu atveju gudobelės, sukatžolės ir valerijonai - neįkainojama pagalba žmonėms, ne skubantiems griebtis cheminių preparatų, o ieškantiems alternatyvių gydymosi būdų.

Šiuolaikinės technologijos neaplenkė eksperimentų su augalais. Yra žinoma, kad vaistažolių deriniams netgi skiriamas ypatingas dėmesys, nes mokslininkams pavyko nustatyti, kad augalų mišiniai veikia sinergijos principu, kai viena medžiaga pagerina kitos medžiagos pasisavinimą žarnyne, todėl sudėtinis preparatas veikia kur kas greičiau ir stipriau, nei atskirai naudojami augalai.

- Daugelį metų tyrinėjate vaistingąsias augalų savybes. Kuo jus patraukė augalai? - paklausėme žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus.

- Medicinos mokslas yra sukaupęs didelę gydymo patirtį vartojant hormonus ir antibiotikus, bet fitoterapija pastaruoju metu pasaulyje išgyvena atgimimą.

Puikiai žinau, kad niekas neskirs augalų, jei prasidėjo apendikso priepuolis, staiga pakilo kraujospūdis, ištiko infarktas ar insultas. Šiuolaikinė medicina pagrįsta stipraus poveikio cheminių junginių vartojimu. Bet farmacijos industrija išleidžia vis daugiau pinigų kurdama naujus vaistus būtent iš augalų. Pastaruoju metu atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, ieškant unikalių biologinės kilmės medžiagų, todėl grįžtama prie tradicinių vaistažolių.

- Kokių netikėtų rezultatų jau pasiekta
?


- Vienas proveržių - tai 2015 metais Nobelio premija medicinos srityje, skirta už kiečio vartojimą gydant maliariją.

Ne tik kietis sulaukė mokslininkų dėmesio. Pastaruoju metu daug vilčių siejama su vaistiniu augalu sukatžole. Patariama vartoti šį augalą sergant širdies ir kraujagyslių neuroze, širdies raumens uždegimu, turint širdies ydą. Dėl raminamojo poveikio sukatžolė padeda gydyti depresiją, mažina nerimą, stresą.

Iš tikrųjų sukatžolė yra naudinga ne tik širdžiai, ji taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Tai - pavyzdys, kad tradicinių augalų taikymo sritys medicinoje vis labiau plečiasi, nes jie turi unikalių savybių, kurios atrandamos iš naujo.

- Kodėl kai kurie gydytojai nenori pripažinti vaistinių augalų kaip efektyvios pagalbos?

- Yra plona gija, skirianti augalų preparatus nuo vaistų. Iš tikrųjų turėtume aiškiau apibrėžti tai, ką vadiname vaistais.

Medikų skepticizmą lemia įvairios priežastys. Viena jų - iki šiol nėra sukurtų reikalavimų, kaip įteisinti augalinius preparatus. Laikantis tų pačių principų, taikomų išgrynintiems cheminiams junginiams, neįmanoma registruoti augalų produktų kaip vaistų, nes augaluose yra ne vienas biologinis junginys, jų gali būti dešimtys ar net šimtai.

Yra daug atliktų eksperimentų, liudijančių, kad gudobelė gerina širdies veiklą, padeda aprūpinti deguonimi širdies raumenį, mažina kraujospūdį, plečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stabdo viduriavimą, varo šlapimą, ji tinka vartoti nuo nemigos. Nustatyta, kad gudobelės turi apie 150 veikliųjų medžiagų. Bet šios žinios pakimba ore, nes nėra atlikta tokių klinikinių tyrimų, kurie būtini kuriant naujus cheminius vaistus.

- Kokių netikėtumų gali laukti tyrėjai, dirbantys su augalais?


- Kartais vaistingųjų augalų eksperimentų rezultatai sukelia priešingas pasekmes. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje buvo uždrausta vartoti šalpusnį, nes jis gali veikti baltuosius kraujo kūnelius limfocitus ir sukelti kraujo ligas vaikams, nes jie yra labiausiai pažeidžiami.

Tai buvo nustatyta, išskyrus iš šalpusnio vieną alkaloidą. Dėl vienos šios medžiagos šalpusnis atsidūrė draudžiamų augalų sąraše, bet tai nesąmonė, nes šalpusnis nėra nuodingas augalas. Sakyčiau, kurdamas augalus kaip receptus Dievas nedarė klaidų, jis elgėsi tvarkingai.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASIRAŠĖ: Lietuvos ir Lichtenšteino užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Aurelia Frick Miunchene pasirašė sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos.
  • SUSITIKO: Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu pasaulinio garso ispanų tenoru Placido Domingo.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1    +3 C

 0    +1 C

 

  0    +3 C

+1    +3 C

+4   +7 C

 

+3   +5 C

3-4 m/s

4-5 m/s

 

 5-6 m/s