anksčiau buvo miškiniai,miško broliai,dabar oficialiai pavadinti partizanais.Ir
nereikia meluoti,kad nieko nežudė ir nieko nevogė.Buvo visokių ir idėjinių ir
netik.Tik nereikia pasakoti ,kad gynė gyventojus.Nuo ko?Kažkodėl neatsišaukia
apgintieji.Jei kurio kaimiečio kieme įvykdavo susišaudymastarp miškinių ir
stribų{istrebitelių}kaimietis su visa šeimyna ilgam išvykdavo į Sibirą.Jei pas
kaimietį užsukdavo stribai dieną,vakare miškiniai jį "auklėdavo".Buvo ir
dainelė;ateis pavasarėlis,gegutė užkukuos,ateis iš miško vyrai ir š,.ną
ištarkuos.Taip su tarka per užpakalį pabrauks ir dar druskos užpils,tapsi
malonus,kaip šilta vilna. Buvo kaip buvo.Istorijos rato neatsuksi atgal.Praėjo
70metų ir reikia gyventi dabartimi ir ateitimi,bet ne praeitimi.

Tai partizanai tuo ir turi užsiimti - sprogdinti tiltus, versti traukinius, naikinti
priešo gyvąją jėgą. O jeigu kažkas tupėjo miške ir tik gynėsi, tai ko jis
išvis ten tupėjo? Kad laikraštį atspausdinti?:) Bet tu teisingai rašai, kad jie
žudė kitaip mąstančius ir pritariančius naujajai valdžiai ir naujajai
santvarkai. Čia ir buvo jų pagrindinė veikla - neduoti žmonėms ramiai gyventi.

konstatuoju tik faktą,kad Laisvės gynėjai,žinodami kiekvieną medį sode ar
miškalyje sugebėdavo patirt kurkas mažesnius nuostolius nei raudonpogonnikai.Deja
galite paskaityti,apie brolius Štriupkus Lietuvos laisvės gynėjus.Jų tėvus-mano
kaimynus,po mūšio nukankino,o sodybą sudegino tie patys NKVD-istai,o aš mūšį
mačiau kartu su savo teta pasislėpę netoli esančiame akmenuotame miškelyje.

jūs, kaip jau įprasta - nuklydote ne į tą stepę.

Teisybė Galiu.Ir aš būdamas vaikas tapau liudininku,kai buvo nušauti du broliai
Štriupkai,Dangstytės kaime,Kauno rajone.Tuomet atvažiavusių iš garnizono
Liusbergyje(Linksmakalnyje) raudonūjų buvo nukauta 2-polutorkės iš 3-jų
atvažiavusių ir 3 laisvės gynėjai.Tokia tai buvo bolševikų taktika-,,baby
ieščio narožajut''.

Martynuk iš kanapių.Nepeckeliok ko neišmanai.Partizanas tai raudonųjų
diversantų,sprogdinančių tiltus,traukinius,žudančių žmones
pavadinimas.Lietuvoje kovojo Lietuvos laisvės gynėjai ir žudydavo tik gindamiesi
arba gindami tautiečius.Jie spausdindavo laikraščius,be užmokesčio dalindavo
tautiečiams,bausdavo stribus,arba aršius bolševikinės propogandos
skleidėjus.Žudydavo daugiausiai apsimetę laisvės gynėjais stribai,arba taip pat
apsimetę laisvės gynėjais vietiniai banditėliai(žinau ir pavardžių).Jie
išduodavo NKVD-istam viską ką žinodavo,juos teisdavo ir nuteisdavo sovietiniai
teismai,bet jie sugrįžo ir net dabar vaizduoja nukentėjusiuosius.

giminaitis Vorkutoje ilsėjosi už nieką.Kaimynai bendravo su miškiniais.Kaimynus
išvežė kaip bendrininkus,ar ryšininkus,o jį po draugystei,nors rimtos bylos jam
nesudarė.Buvo tik įtarimas,kad ir jis žinojo apie kaimynų ryšius.Kaimynus
teisė teismas,gavo 10-15metų,o jis "važiavo perauklėjimui"be teismo."ilsėjosi"ne
mėnesį,ar du,o kelis metus.Ir į kailį gavo.Pirmą kartą nuo "savų"iš
miško,kad niekam neprasitartų,profilaktiškai,antrą kartą nuo kitų,kad
prisipažintų bendravęs.

Matyt, divizijos kovėsi, kad "mūšis" parą vyko.:) Sakai, lavonus mašinomis
vežė? Tai kiek tūkstančių ten kovėsi? :)

Papasokoti. Tai įvyko praėjus metams po karo, o gal dveji, nes prisimenų, kad dar
buvau pas mokytoją, kuri mane ruošė stojimui į
gimnazijos antrą klasę. Keturis skyrius baigiau dar vokiečiams esant, nes mokyklą
pradėjau lankyti tik 6 metų. Pirmoji mokykla buvo sudeginta, tad laikinai buvo pas
dėdę netoli. Iš namų išėjau buvo tylu, ramu, nors pavieniai susišaudymai
vykdavo. Tik staiga pradėjo bumbsėti granatos, kulkosvaidžiai ir t.t. Mūšis vyko
iki vakaro ir per naktį. Buvo surengta pasala garnizonui iš ten kur aš vėliau
mokiausi. Vėliau atvyko kariuomenės pastiprinimas iš apskrities. Paskojo
gyventojai, kad lavonus vežė mašinomis. Žinau, kad žuvo garnizono vadas, buvęs
Lietuvos kariuomenės leitenantas.
Po daugelio metų su jo sūnumi susitikome vienoje darbovietėje. Aš
iš pavardės sužinojau, kad tai jo tėvas buvo, o vėliau ir pats šiek tiek
pasakojo...Štai ir dar vienas epizodas iš to meto... Kolkas
atmintis dar gyva...

Ašara yra teisi.

Partizanai kovoja su priešo armija jos užnugaryje. Kai kas nors papasakos man apie
įvykdytas operacijas, galės knisti protą ir apie partizanus. O miškiniai ir
partizanai - tai ne vienas ir tas pats.
"...nuversta nuo bėgių ešelonų - 573, garvežių - 361, sunaikinti 47 tankai,
sunaikinta gyvosios jėgos 8973..." Čia - iš atąskaitos apie raudonųjų
partizanų veiklą Lietuvoje. Ką panašaus galite papasakoti jūs, ponai
"patriotai"?:)

Ir kuo tau stribai nepatinka? Tie patys Lietuvos kaimo bernai, stoję ginti Lietuvos
kaimiečių. Kiek jie gyvybių išgelbėjo nuo tokių "chierojų"? Propagandai reikia
priešų, štai ir padarė, o jūs kartojate, kaip avinai.

Per taip vadinamą 50 metų ''okupaciją'' Lietuvos gyventojų padaugėjo vienu
milijonu gyventojų. Tai prieš kokius ''okupantus'' kovojo Ramanauskas? Ir ką jis
darytų dabar, sėdėtų kokiame nors Afganistane ir kovotų už banditinę JAV
''demokratiją''?

Ašara parašė tiesą. Liūdna, bet juk tai tiesa.

Gal jums ir GĖDA, bet man visai ne, nes man tuo metu jie buvo šauniausi Lietuvos
jaunuoliai. Aš juos garbinau ir nebijojau, nors
1950 m įstojau į komaunimą (prievarta). Buvo pasakyta arba komjaunimas ir mokslai
toliau, arba sėdi namuose. Tėtis taip pat 1949 m. į kolūkį pasirašė su stribu
ir ginklu šalia, bet niekas mūsų kolūkiečių nelietė, nes žinojo, kad
prievarta. Niekas nenorėjo pirmininku būti, bet atsirado savanoris, mūsų kaimo
"užkurinis", jam taip pat niekas negrasino, nes mūsų žmonės buvo sąžiningi ir
negrobė tremtinių turto bei sodybų, o tik stribai išsiveždavo geresnius
perstatymui. Nesigirdėjo, kad mūsų jaunimą per šokius kas nors būtų
nuskriaudęs...Jus tik nuotraukoje matote ginklą, o aš mačiau svo akimis
ginkluotus stribus ir partizanus. Vieni dieną ateidavo, o vėliau pradėjo pasloje
sedėti naktimis, nes kažkas pasakė, kad pas tėvuką lankosi. Patys stribai sakė,
kad jie žino, kad pas lankosi "banditai". Štai pas mus buvo tokia tiesa. Gal kur
nors kitur buvo kitaip...

Kaip ir protinga.Tiek skausmo lietuvos širdyse tuo laikotarpiu buvo ne dėl
pionierių,komjaunuolių ar šiaip okupantų sukvailintų, o dėl pačių
brutaliausių pasaulyje okupantų bei su jais kaloboravusių saujelės ginkluotų
stribų,bei vietinių bolševikuojančių inteligentų išgamų.

Niekas ir nedrabsto purvais. Visokių ir partizanų buvo, kaip visokių ir
,,stribų". Svarbiausia buvo ir yra žmogiškumas! Sujaudino prieš keletą dienų
per LRT matytas dokumentinis filmas iš ,,Pasaulio teisuolių" serijos. Tai štai:
tarp pripažintų Pasaulio teisuolių atsidūrė ir vienas toks brandus vokietis
hitlerininkas, nacių partijos narys, Vilniaus žydų geto apsaugos karininkas.
Matydamas, kaip kenčia atvežami žydai, ėmė juos slėpti, ėmė veikti tiesiog
prieš savo ,,darbo statuto" taisykles. Matyt jam pabudo sąžinė... Kodėl gi
negalėjo pabusti sąžinė ir kai kuriems mūsų partizanams, kovojusiems ne tik
prieš okupacinę kariuomenę, bet, deja, ir prieš tautiečius, paprastus varganus
žmones? Juk to reikalavo paprasčiausias žmogiškumas !

kovoti ,tai netik pasiėmus ginklą šaudyti ir kuo daugiau nukepti tautiečių,arba
plika kakta stengtis pramušti sieną.Aišku,kad kakta pralaimėtų.Į kovos sąvoką
įeina teisingas situacijos įvertinimas ir teisingai pasirinktas
metodas:protas,gudrumas,diplomatija tautos patriotizmas ir viso to panaudojimas tam
tinkamu momentu{atsirasti tinkamu metu,reikiamoje vietoje}.Ir t.t.Pavyzdys-Lietuvos
nepriklausomybės atgavimas.Jei visi tautiečiai,pagal jus buvo kolaborantai,tai kas
tada stovėjo Baltijos kelyje?Taip pat ir latviai ir estai.Negražu apkalbinėti
kaimynus.Nereikia ieškoti priešų ,ten kur jų nėra.Priešus reikia mokėti
pajungti savo naudai-tai diplomatija.

"beveik 2 dešimtmečius kovojo prieš raudonąjį marą"...tai kodėl žmonių
širdyse tiek skausmo prisiminus tą laikotarpį?Nejaugi po karo iškarto visa
Lietuva paraudonavo?Neįtikėtina.Kolūkiečiai,darbininkai net nebuvo partijos
nariais.Partiniai buvo tik vadovaujantys asmenys.Moksleiviai nevisi buvo
komjaunuoliai,ar pionieriai,jaunimas taip pat.Ar matėt suvestines,kad Lietuvoje
100procentų visi partijos nariai,visi komjaunuoliai,visi pionieriai.Pagarba
disidentams.Jie nesigriebė ginklo,nežudė nelaimingų tautiečių,jie kovojo kitu
būdu,rizikuodami savo gyvybėmis,materialine gerove,karjeromis.Padėjo laisvei
tvirtus pamatus,jų dėka pasaulis žinojo apie mus.Atlyginimas jiems už tai buvo
tremtis į lagerius.

Tam www.Žaviesi braliukais latviais?Tai še tau.Jie nors baltai,bet kryžuočiai,jie
latviai,bet jų šauliai Leniną saugojo,lietuviai pasipriešino naciams,o jie SS
batalioną subudavojo,jie ir kolchozus pirmi sukūrė ir už laisvą Latviją pokariu
nekovojo.Koloborantai aukščiausios prabos tie braliukai-su zirgais galva ir
sovietų armijoje buvo.

nuotraukose matomi ginklai... pries ka? pries kates, sernus?
Atsakymas: PRIES ZMONES. Jau pasibaigus karui!
Ar tai reiskia didvyriskuma?
Pries kaimiecius, kolukiecius, jaunuolius - komjaunuolius, zodziu, pries savo
tautiecius. Ar tokiais reikia girtis?
Tiesiog - GEDA.

kada Lietuvoje baigėsi pasaulinis karas ir su kuo konkrečiai Lietuva
kariavo,tiksliau,kokiai šaliai oficialiai buvo paskelbusi karą ir kokia jai
paskelbė?Tai gal ir dabar kariauja,nes niekur neradau parašyta,kad Lietuva yra
pasirašiusi taikos sutartį su kažkokia valstybe,tiksliau su kuria kariavo.Čia
klausimas į teiginį"Pasaulinis baigėsi,bet Lietuvoje tęsėsi..."

Vis dar nesupratot, kad vieninteliai didvyriai ir verti pagarbos buvo Morovjovas,
Leninas, Stalinas, Koganas (nu tas, kur vadovavo Golodomorui), Dušanskis ir į juos
panašūs. Niekaip jums neįkala galvon, kad kitokių garbinti ir nereikia. O nūnai
- sorošai ir pan.

Kiekvienas lietuvis su pagarba prisimena didvyrius beveik 2 dešimtmečius kovojusius
prieš raudonąjį marą negailint nuosavos gyvybės.Stebina tik to centro
darbuotojų bukumas.Visus prieš bolševikus kovojusius laisvės kovotojus raudonieji
galvažudžiai traktuodavo kaip kriminalinius nusikaltėlius,Todėl jau pačioje
pradžioje ir dokumentus ir visa kita reikia ieškoti tarp sušaudytų kriminaĺnių
bylų.

...vagonuosse moterys gimdydavo, o sargybiniai jas išmesdavo iš vagonų ar
pagimdžius vaikus išmesdavo, o kiek vaikų sušalo šiaurėje ledynuose. Nereikia
matyti tik vienus vartus. Žaidime yra dveji vartai ir buvo kas stipresnis tas
daugiau laimėdavo ir surinkdavo aukų...
Tokios taisyklės kare. Pasaulinis baigėsi, bet Lietuvoje jis tęsėsi...

Šį tiek iškentusi žmogų dabar kai kas drabsto purvais. Aš juo tikiu, kad jis
tikrai nežudė nekaltų žmonių ir neleido savo bendražygiams,
bet tai buvo miškas ir jie grupėmis slėpesi, todėl ir vadu būdamas negalėjo
visų suvaldyti. O jei ir teisė, tai pagal tuometinį karo
lauko tribunolą. Ir vienoje šeimoje tėvai nesuvaldo vaikų, o ten miškas kai kam
buvo laisvė veikti savivalėje. Pritariu komentarui, kad tai buvo suklaidinti jauni
žmones ir patekę į tokią mėsmalę, kad daugelis ir neištverdavo... Tad ar ne
geriau viską pamiršti ir
žuvusiųjų vienoje ar kitoje pusėje jau neprikelti.Tik reikėtų nepamiršti ir
svartyklių, kurioje pusėje daugiau nukentėjo jaunų ir vaikų pridėjus Sibiro
tremtį, kai vagonuose moterys gimdytavo

Kažkur skaičiau, kad jis baigė vokiečių (nacistų) diversantų mokyklą. Gal
kas žinot daugiau?

Lietuviai prieš pradėdami garbinti naujus Tautos Didvyrius susimąstykite . Dievas
to neatleis . Meluoti negalima. Dar yra gyvų žmonių kur miške buvo minimas Tautos
Didvyris . Pasikalbėkite su jais . Jau nuo 1945 iki 1990 mes visi turėjom tikėti
melu. Ar ir toliau taip bus ??

pavadinti paskutiniu laikotarpiu.Kaimiečiai jų bijojo ir vadino miškiniais.Naktį
ateidavo jie,dieną NKVD,jų ieškodami.Kaimiečiai kentėjo ir nuo vienų, ir nuo
kitų.Karas baigėsi 1945m.Čia kalbama apie pokarinį laikotarpį iki
1956-59metų.Koks partizanavimas,kai pasirašytos taikos sutartys tarp
valstybių?Taip pat jaukė protą,tie,kurie buvo pabėgę per karą iš Lietuvos.Visi
žino "Amerikos Balsą"-laidas lietuvių kalba,per radiją,kurias vedė patys
lietuviai.Kas-pasiskaitykite patys.Kaimiečiai rinkdavosi vakarais į vieną
trobą,pasiklausyti "balso."Priešinkitės,mes padėsime,sakė"balsas",ateisime
rudenį,ateisime pavasarį.Kaip dabar matome, jie neturėjo jokių galimybių ateiti
nei rudenį,nei pavasarį.Vėliau žmonės suprato tai,bet jau buvo daug išžudyta,
ir miškiniai ir kaimiečiai papuolė į tą mėsmalę.Vieni,kad patikėjo
pažadais,kiti,kad netikėjo,o kabinosi į gyvenimą.Mieli
tautiečiai,nesipykite,nedrąskykite vieni kitiems žaizdų,nesidairykite atgal ten
tiesos nerasite.Tiesa jėga tautos vienybėje.