EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

„Tylėk, kol tavęs niekas neklausia/Paskui norėsi, dabar aš sprendžiu už tave“

Šiais žodžiais iš pašaknų sunaikinate iniciatyvą ir motyvaciją, pabrėžiate savo dominuojantį vaidmenį vaiko gyvenime, o žmogus be iniciatyvos tikrai nesugebės užsidirbti.

„Pinigai - blogis/Ne piniguose laimė“

Pinigai atveria daugybę galimybių, padeda patenkinti poreikius. Jie yra priemonė suteikti džiaugsmo ne tik sau, bet ir artimiesiems. Jei visa tai yra blogis, pagal tokią logiką rūpintis savimi taip pat yra blogai. Ši žinia yra neteisinga.

„Reikia būti kukliam“

Viena vertus, kai kada kuklumas yra graži savybė, jeigu jį vertinsime elgesio taisyklių ir etiketo kontekste. Bet! Apskritai gyvenime tai ne pati reikalingiausia savybė, nes būtent dėl jos žmogus gali tapti „nematomas“, į jį niekas nekreips dėmesio. Maža to, būdamas kuklus niekada neišgarsėsi.

„Visi turtuoliai - vagys/Pinigų sąžiningu darbu neužsidirbsi“

Mes visi norime laimės savo vaikams, kad jie gyventų pasiturimai. Bet nuostata „visi turtuoliai - nesąžiningi žmonės“ užkerta vaikui kelią į ateitį. Kam jam geras išsilavinimas, kam ieškoti prestižiško ir gerai apmokamo darbo, ko nors siekti, jei galų gale jis taps blogu žmogumi (būtent tai jam teigiate). Toks konfliktas gali nukreipti nuo kelio arba tapti gera priežastimi, kuria žmogus aiškins savo nesėkmes. Neradau gero darbo? Ką galiu padaryti, tiesiog esu pernelyg sąžiningas. Negebėjimas daryti teisingas išvadas stabdo bet kokį vystymąsi.

„Tavo poreikiai pernelyg dideli/ Tu per daug nori“

Jūs patariate vaikui nešokti aukščiau nustatytos kartelės, taip stabdydami jo tobulėjimą, o jis tarp kitko yra pagrindinis psichologinio augimo požymis. Jei žmogus nesiekia daugiau, jis tiesiog menksta ir nyksta.

„Nereikia galvoti, reikia daryti“

Kai vaikas ne mąsto, o viską daro pagal instrukciją, ir kalbos negali būti apie turtuolio mąstysenos formavimą. Ateityje toks žmogus sugebės veikti tik šabloniškai. Jūs ribojate savo atžalos galimybes žvelgti kūrybiškai, mąstyti ir viską apribojate automatišku vykdymu. O tai jam garantuoja tik darbą už atlyginimą, ir dar nedidelį, bet tikrai ne aukso kalnus.

„Tai ne tau“

Vaikas dažnai gyvena svajonėse ir skiria joms daug savo laiko. Kai jam patariate „nesvajoti“, tai yra tas pats, jei sakytumėte „neauk, netapk protingesnis, nesivystyk“.

„Sėdėk ir neišsišok/Nelįsk, kur tau nereikia“

Žmogus turi įgimtų poreikių: motyvaciją siekti sėkmės (ji yra paveldima ir koreguojama auklėjimu) ir motyvaciją vengti nesėkmių. Šiomis frazėmis vaikui siūlote eiti antruoju keliu, o tokia pozicija pinigų nežada. Plaukti pasroviui - varguolių psichologija. Jeigu visą gyvenimą stengsitės neišsišokti ir vengsite sudėtingų situacijų, aišku, jokio asmenybės tobulėjimo nebus. Jūs vaikui diegiate baimės jausmą.

„Visi taip gyvena“

Mes iš anksto vaiką įspraudžiame į rėmus visuomenės, kurioje visi gyvena blogai. Užkabiname skurdo etiketę. Posakio „Visi taip gyvena“ ir panašių apibendrinimų geriau nevartoti. Toli gražu ne visi žmonės gyvena „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, tai kam savo atžalai piešti būtent tokią tolesnio gyvenimo perspektyvą?

„Mes - paprasti žmonės“

Žmones skirstydami į luomus, klases, kastas vaikui leidžiate suprasti, kad yra ponai ir vergai. O jūsų vaikas priklauso prie pastarųjų. Vadinasi, daugiausia, ko gali tikėtis - gero šeimininko, juk jis pats nieko nepasieks, nes gimė paprastoje šeimoje. Tokiomis sąlygomis lieka tik prisitaikyti, juk aplinkybės yra stipresnės.

„Nėra pinigų“

Šie žodžiai gali išugdyti tik vieną savybę - nerimą. Tėvai neturi pinigų, vadinasi, greitai ir valgyti nebus ko. Savuoju „nėra pinigų“ sukuriate nervingumą, kuris gali peraugti į baimę ir tapti vaiko charakterio bruožu. Suaugęs toks žmogus tiesiog virs neurotiku. Šiuos žodžius galima performuluoti: ‚Mes šiandien neplanavome to pirkti“. Ir toliau paaiškinti, kada galėsite daiktą įsigyti, pavyzdžiui, kai gausite atlyginimą.

„Nereikia norėti“

Iš tiesų norėti reikia, tai yra naudinga, ir apskritai būtent žodis „noriu“ skatina žmogų vystytis. Blogai, kai žmogus nieko nenori.

„Aš - ne milijonierius“

Tokiuose žodžiuose paprastai slypi kaltinimas: „Aš tau ne milijonierius!“. Vadinasi, savo tonu kaltinate savo atžalą dėl visų problemų ir primetate jam kaltės jausmą. Nors vaikas nėra kaltas dėl to, kad ko nors neįperkate arba kad nieko gyvenime nepasiekėte.

„Norint ką nors turėti, reikia daug dirbti“

Ne dirbti, o uždirbti! Tai yra didelis skirtumas. Žodis „dirbti“ čia prilyginamas „arti“: įsikinkei į vežimą ir pirmyn. O uždirbti - savo gyvenimą daryti kokybiškesnį, geresnį, daugiau sau leisti, elgtis kūrybingai.

„Nori tapti turtingas - gerai mokykis“

Gryniausia apgavystė, juk jei pasidomėsite statistika, pamatysite, kad turtingi žmonės praeityje dažniausiai mokėsi blogiau negu vidutiniškai arba blogai. Mes mokomės, kad rastume vietą gyvenime ir patinkamą darbą. O jeigu tokį darbą rasite, kaip sakoma, jums neprisieis dirbti nė vienos dienos.

„Tu nepasižymi tokiais gabumais/ Tam reikia talento, o tu jo neturi“

Bet kuris vaikas vystosi žaisdamas, o kūryba (dainavimas, eiliavimas ir t.t.) - viena iš žaidimo formų. Tegu jūsų atžala daro tai, kas jai patinka, net jeigu pavyksta ne itin gerai. Tėvų užduotis yra palaikyti. Gabumų ir talentų turi visi, tai neginčytina. Tiesiog juos reikia atskleisti, bet ne visi turi tam laiko ir pinigų.

„Užaugsi, tuomet galėsi gyventi, kaip tau patinka (nusipirksi tai)“

Bet koks poreikis turi būti patenkintas, kitaip nukenčia psichika. Žinoma, jei kalbėsime apie seksualinį gyvenimą, vedybas, suprantama, kad vaikas turi subręsti, bet kai kalbame apie kokius nors paprastus poreikius, kam juos ignoruoti?