respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Apleistų ir aukšto statuso mokinių pasiekimai prasilenkia net 2,8 mokslo metųnuotraukos (4)

2018 birželio mėn. 19 d. 15:37:07
Ieva Urbonaitė-Vainienė, Elta

Mokinių pasiekimams neabejotinos įtakos turi tai, kokiose šeimose jie auga. Žemo socioekonominio statuso šeimų penkiolikmečiai pasiekimais nuo bendraamžių atsilieka net pusantrų metų, parodė MOSTA atlikta analizė.

 

Antradienį tyrimą „Ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?“ pristatęs MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas šį skirtumą vadino šokiruojančiu.

Kaip atkreipė dėmesį diskusiją apie aukštojo mokslo prieinamumą vedusi ministro pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, galimybių siekti išsilavinimo atotrūkis labiausiai išryškėja dar iki priėmimo į aukštąsias mokyklas - moksleiviams renkantis valstybinius brandos egzaminus ir jiems rengiantis.

„Siekiant įgalinti žemo socioekonominio statuso moksleivius įgyti aukštąjį mokslą, siūloma daugiau dėmesio skirti jų gebėjimų ugdymui ankstyvesnėse švietimo grandyse, nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo“, - pristatyto tyrimo išvadą citavo U. Kaunaitė.

Diskusijos dalyviai akcentavo aplinkos svarbą apleistiems vaikams, tačiau ne išskiriant juos, o visiems mokyklose suteikiant daugiau galimybių lavinti po pamokų, kad būtų išvengta diskriminacijos.

Motyvuojanti mokytis, draugiška aplinka, stiprūs, palaikantys mokytojai - visa tai padėtų žemo socioekonominio statuso moksleiviams siekti aukštesnių mokymosi rezultatų, net jeigu jei nejaučia palaikymo šeimoje, artimiausioje aplinkoje nemato tinkamo pavyzdžio.

Iš salės paklaustas, kiek jo vadovaujamame Vilniaus licėjuje yra vaikų iš žemo socioekonominio statuso šeimų, licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sakė, kad nemokamą maitinimą paprastai gauna iki 12 iš 540 licėjaus mokinių.

„Daugiausia mūsų mokinių - iš vidutines pajamas gaunančių inteligentų šeimų, kurioms mokymasis yra didelė vertybė“, - sakė Vilniaus licėjaus direktorius.

Būtent palaikymo, motyvavimo mokytis, sąlygų namuose ruošti pamokas ir stinga žemo socioekonominio statuso mokiniams.

Kaip parodė penkiolikmečių pasiekimų skirtumų analizė, tose pačiose mokyklose besimokančių paauglių iš žemo socioekonominio statuso šeimų rezultatai nuo šalies vidurkio atsiliko 46 taškais, arba 1,5 mokslo metų.

Palyginti su aukšto socialinio statuso šeimų vaikais, jų pasiekimai dar prastesni - atsiliko 86 taškais, arba 2,8 metų.

Tose pačiose mokyklose besimokančių žemo socioekonominio statuso šeimų atžalų rezultatai nuo bendramokslių skyrėsi 24 taškais, arba 0,8 metų.

„Kuo mažesnė klasė, tuo prastesni rezultatai. Kuo aukštesnis socioekonominis statusas, tuo geresni rezultatai“, - lygindamas 2015 metais PISA gamtamokslio raštingumo tyrimo duomenis sakė G. Jakštas.

Pasak jo, žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai tris kartus rečiau įstoja į geruosius universitetus. 25 proc. jų neįstoja niekur.

Kaip teigiama MOSTA išvadose, sumažinti pasiekimų atotrūkį padėtų mažesnis probleminio moksleivių elgesio paplitimas, mažesnės klasės, geresni mokytojai ir kokybiškos, moksleivių polinkius atliepiančios popamokinės veiklos prieinamumas.

Bene visuotinai sutariama, kad geri mokytojai - pamatinė sąlyga siekiant aukštesnių mokinių pasiekimų. Jie turi didesnė įtakos ir žemo sociokultūrinio statuso šeimų vaikams.

Jei mažų pajamų šeimų moksleivių mokykliniai pasiekimai ir egzaminų rezultatai nepagerės, tolesnis valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas jų galimybės įgyti aukštesnį išsilavinimą reikšmingai nepadidins, konstatavo diskusijos dalyviai.

MOSTA tyrimo duomenimis, jau 2016 metais į valstybės finansavimą galėjo pretenduoti tik penktadalis Lietuvoje 8 klasę lankiusių mažų pajamų šeimų moksleivių, arba beveik perpus mažiau nei likusių šeimų atžalų.

„Didinant minimalią kartelę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas šis atotrūkis didės, todėl valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas daugiausiai pasitarnaus didesnių pajamų šeimoms ir jų vaikams“, - konstatavo G. Jakštas.

Pasak MOSTA atstovo, siekiant užtikrinti lygias studijų galimybes, svarbi informacijos apie priėmimą į studijas sklaida. Kaip pabrėžė G. Jakštas, šiuo metu vos 2 metams planuojamas priėmimų sistemos keitimas nesudaro palankių sąlygų aiškiai informuoti jaunesnius nei 10 klasės moksleivius ir jų šeimas apie tai, kokie reikalavimai jiems bus keliami.

Dėl žemesnių pasiekimų ir galimybių gauti valstybės paramą studijoms prasčiau vertindami savo galimybes stoti į aukštąsias mokyklas, žemo socioekonominio statuso moksleiviai jau pagrindinėse mokyklose gali būti mažiau motyvuoti siekti šio tikslo.

Tai, kad bent 3 valstybinius brandos egzaminus išlaikę, tačiau vidutiniškai mažiau nei 41 balą surinkę žemo socioekonominio statuso mokiniai į aukštąsias mokyklas įstoja pusantro karto rečiau, gali rodyti, kad prie galimybių įgyti aukštąjį mokslą atotrūkio prisideda ir finansiniai suvaržymai.

MOSTA atstovo teigimu, spręsti šią problemą padėtų paskolų sistemos tobulinimas. „Tam pasitarnautų paskolos grąžinimo sąlygų susiejimas su pajamų baigus studijas lygiu, kaip yra Anglijoje. Turėtų būti nustatytas pajamų dalies procentas, kurį asmuo skirtų paskolai grąžinti, o ne išankstinė konkreti mėnesio įmokos suma“, - komentavo G. Jakštas.

Kaip parodė 2016 metais atliktos apklausos duomenys, beveik trečdalis moksleivių nurodė paskolos imti neplanuojantys dėl baimės įsipareigoti nežinant, kaip po studijų seksis įsitvirtinti darbo rinkoje.

ELTA primena, kad tyrimas „Ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?“ yra MOSTA parengtos Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgos dalis, kuri antradienį buvo pristatyta Mokslų akademijoje.

Apžvalgoje ne tik išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle bei inovacijose, bet ir pateikiamos rekomendacijos.

Teminė apžvalgos dalis skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai ir tyrimui apie moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus, įsitvirtinimą darbo rinkoje.

Renginyje aukštojo mokslo politikai ir įgyvendintojai bei kiti dalyviai diskutavo apie studijų prieinamumo ir inovacijų politikos tobulinimo perspektyvas.

Diskusijose, kurias vedė ministro pirmininko patarėja Unė Kaunaitė ir laikinasis MOSTA vadovas Ramojus Reimeris, dalyvavo prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas G. Jakštas.

 

Dirbti ar nedirbti magistrantūroje: tyrėjai užčiuopė ploną ribą

Tyrimą apie pasirengimą magistrantūros studijoms tyrimą atlikę ir motyvacijos mokytis problemas įvardiję studijų politikos ekspertai ieškojo atsakymo į klausimą, ar darbas magistrantūros studijų metu trukdo studentų akademiniams pasiekimams ir motyvacijai?

2017 metais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta studentų ir dėstytojų apklausa parodė, kad subjektyvus motyvacijos studijuoti pasirinktą studijų programą vertinimas tarp dirbančių ir nedirbančių magistrantų reikšmingai nesiskiria.

Studentų subjektyvus savimotyvacijos vertinimas parodė, kad ji pradeda mažėti, kai darbui skiriama daugiau negu 40 valandų per savaitę.

Atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, darbas iki 30 valandų per savaitę magistrantūros studijų metu neturi reikšmingos įtakos akademiniams studentų pasiekimams: didžiausia dalis turinčiųjų aukščiausią paskutinės egzaminų sesijos vidurkį yra tarp dirbančiųjų iki 30 valandų.

Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad dirbant iki 40 valandų per savaitę motyvacija studijuoti nesumažėja.

Apklausti magistrantai, dirbantys su studijomis susijusį darbą, yra labiau motyvuoti mokytis.

Apibendrinant galima teigti, kad studijų metu darbui skiriančių iki 30 val. per savaitę magistrantų akademiniai pasiekimai bei motyvacija studijuoti nemažėja, tad, palankiomis sąlygomis dirbant su studijuojama sritimi susijusį darbą, galima pasiekti didesnio magistrantų įsitraukimo į mokymosi procesą ir stiprinti motyvaciją studijuoti.

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad labiau motyvuoti yra tie magistrantai, kurie po bakalauro studijų pakeitė aukštąją mokyklą ir miestą.

Pastebėtina, kad vien studijų srities pakeitimas motyvacijai reikšmingos įtakos neturi.

Planuojantiems studijuoti magistrantūroje sudarius sąlygas laisviau „migruoti“ tarp miestų ir aukštųjų mokyklų, galima padidinti ir motyvaciją studijuoti, rašoma tyrimo išvadose.

Pertrauka prieš magistrantūros studijas taip pat turi teigiamos įtakos motyvacijai mokytis: padariusieji pertrauką prieš studijas savo motyvaciją vertina geriau nei įstojusieji iš karto po ankstesnių studijų.

Pertraukos trukmė reikšmingos įtakos motyvacijai neturi. Pertraukos svarbą komentaruose akcentuoja ir dėstytojai: „Asmenys, tęsiantys studijas po pertraukos, yra labiau motyvuoti ir kur kas geriau supranta magistrantūros studijų prasmę“, - teigia dalyvavusieji MOSTA apklausoje.

Sukūrus tinkamą modelį, kaip tikslingai galėtų būti išnaudojama pertrauka prieš magistrantūros studijas, būsimieji magistrantai galėtų įgyti su studijuojama sritimi susijusios praktinės patirties, geriau pasirengti studijoms ir turėti stipresnę motyvaciją studijuoti toliau.

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016-2017 mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 17,3 tūkst. magistrantų, kurie sudarė 15 proc. visų studijuojančiųjų Lietuvos aukštosiose mokyklose.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

  • < < kažkodėl netikiu 2018 birželio mėn. 22 d. 22:20:27

    Pritariu jūsų nuomonei, ypač po publikacijų ir komentarų portaluose !

  • < < kažkodėl netikiu 2018 birželio mėn. 20 d. 19:16:02

    Pritariu jūsų nuomonei, ypač po publikacijų ir komentarų portaluose !

  • Nuomonė 2018 birželio mėn. 20 d. 19:11:42

    Ar ne taip tyrėjai ?Jeigu biednas tai ir durnas !?
    Kodėl nesudaryti sąlygų visiems ,kurių tėvai gauna MMA ,arba
    yra bedarbiai ,arba gyvena kaime gyvena iš menko ūkelio -
    iš tokių šeimų reikėtų remti visus ! Juk vaikai nekalti,kad tėvai
    mažai uždirba,ar gyvena su vienu iš tėvų ,ar galiausiai,
    tėvai geria ? Tokius jaunuolius reikia traukti iš blogos aplinkos ,kad
    jie nesektų tėvų pėdomis .Visokie verslinyyykai, dejuoja ,kad trūksta
    specialistų . Bet jiems geriau atsivežti iš trečiųjų šalių ,kad tik
    mažiau algos reikėtų mokėti !

  • Kazkodel netikiu 2018 birželio mėn. 19 d. 17:19:56

    Grybaites klasioko ir issizergusio kartonkiu karaliaus gerais ketinimais.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKTYNĖS: sekmadienį Prancūzijoje surengtose 72-osiose dviračių lenktynėse „Grand Pri d'Isbergues-Pas de Calais“ lietuvis Evaldas Šiškevičius užėmė 20-ąją vietą; už tai jam atiteko trys pasaulio reitingo taškai.
  • KATASTROFA: Tunise gausios liūtys ir potvyniai pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių; Šiaurės rytinėje Nabulo provincijoje gelbėjimo komandos rado dviejų pagyvenusių vyrų ir dviejų jaunų moterų kūnus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018