respublika.lt

2018 balandžio 20, penktadienis

Angelas ir demonas mumysenuotraukos (1)

2018 balandžio mėn. 16 d. 07:52:08
Milda KUNSKAITĖ

Kas mus verčia elgtis vienaip ar kitaip? Bandydami suvokti savo ir kitų elgesio motyvus, psichologai rašo knygas, disertacijas ir rengia psichologines treniruotes motyvacijai ugdyti. Ir vis dėlto mes visiškai nieko nežinome apie proto veikimo principus ir vienokį ar kitokį elgesį skatinančius motyvus.

 

Norėdami atskleisti tikrovės suvokimo ir elgesio motyvacijos paslaptis, XX a. mokslininkai vykdė psichologinius eksperimentus, kurių rezultatai iš esmės pakeitė suvokimą apie žmonių elgseną.

Daugelį tų eksperimentų vargiai galima pavadinti humaniškais ir etiškais, bet ko tik nepadarysi dėl mokslo pažangos… Supažindiname jus su kai kuriais klasikiniais eksperimentais, kurie galbūt praplės, o gal ir iš esmės pakeis suvokimą apie save.

Visi geba gniuždyti kitus arba paklusti

Šis eksperimentas patvirtina, kad esant tam tikroms socialinėms aplinkybėms net iki tol buvę psichologiškai adekvatūs žmonės gali tapti agresyvūs savo draugų atžvilgiu, o šie savo ruožtu - tapti bevalėmis aukomis.

Šį eksperimentą Stenfordo universitete atliko psichologas Filipas Zimbardas (Philip Zimbardo). Jo pradinis tikslas buvo visiškai nekaltas - tirti elgesį žmonių, patekusių į jiems neįprastas sąlygas. Universiteto pastato rūsyje buvo įkurdintas „kalėjimas“, o studentai savanoriai suskirstyti į „prižiūrėtojus“ ir „kalinius“. Bet eksperimentą, turėjusį trukti dvi savaites, teko nutraukti po 6 dienų - taip abiejų pusių dalyviai įsijautė į savo vaidmenis. Priminsime, kad visi savanoriai buvo psichiškai sveiki, bet jau nuo pirmųjų eksperimento dienų „prižiūrėtojai“ su „kaliniais“ ėmė elgtis agresyviai ir juos visaip žeminti, o agresija stiprėjo taip sparčiai, kad eksperimentas tapo nebevaldomas. Baimindamasis ne tik dėl „kalinių“ saugumo, bet ir gyvybės, F. Zimbardas jį nutraukė. Beje, „kaliniai“ taip pat tiek įsijautė į vaidmenis, kad visiškai paklusdavo sadistams prižiūrėtojams.

Mes nekreipiame dėmesio į tai, kas vyksta panosėje

Ar galite detaliai apibūdinti žmones, su kuriais susitinkate vykdami į darbą? Ir apskritai, ar pastebite, kas vyksta aplinkui? „Žinoma“, - atsakysite jūs, bet neskubėkite ... Štai pavyzdys, kuris paneigia tokią gerą nuomonę apie save. Šis eksperimentas buvo atliktas Harvardo studentų miestelyje 1998 m. Jo tikslas buvo nustatyti, kaip realiai žmogus suvokia jį supančią tikrovę. Prie skubančių į paskaitas studentų prieidavo „atsitiktinis praeivis“ ir klausdavo, pavyzdžiui, „kaip nueiti į biblioteką?“ Tą minutę, kai studentai pradėdavo pasiklydusiam aiškinti kelią, tarp jų praeidavo darbininkai, nešantys duris, ir šios porą sekundžių atskirdavo pašnekovus. Per tas kelias sekundes aktorius, vaidinantis žioplinėjantį praeivį, būdavo pakeičiamas kitu, visiškai nepanašiu į „ankstesnį egzempliorių“: jis skyrėsi ūgiu, figūra, drabužiais, plaukų spalva, nekalbant apie akių spalvą. Bet daugiau kaip 60 proc. eksperimento dalyvių pakeitimo nepastebėdavo ir, darbininkams praėjus, toliau pasakodavo, kaip nueiti į biblioteką. Šis paprastas eksperimentas rodo, kaip neobjektyviai mes matome mus supančio pasaulio detales.

Mes galime daug pasiekti, jeigu lūkesčiai nėra netikroviški

Jau minėtame Stenfordo universitete buvo atliktas vadinamasis zefyro testas. Šįkart eksperimento dalyviai buvo 4 ir 5 metų vaikai. Tikslas - nustatyti gebėjimą atsispirti pagundai, laikytis savidrausmės ir už tai sulaukti apdovanojimo.

Vaikai buvo palikti vieni kambaryje, kuriame ant stalo stovėjo pilna lėkštė zefyrų. Buvo pasakyta, kad zefyrą galima suvalgyti bet kada, bet tie, kas sulauks grįžtant suaugusiųjų, vietoj vienos porcijos gaus dvi. Eksperimento pradžioje visi vaikai tvirtino, kad palauks ir gaus du zefyrus, bet vėliau kai kurie nesusilaikė ir saldumyną suvalgė. Bet dauguma iš 600 vaikų, kurie dalyvavo eksperimente, suaugusiųjų vis dėlto sulaukdavo ir gaudavo pelnytą dvigubą skanėsto porciją. Sunkiau susivaldyti buvo tiems vaikams, kurie nenuleisdavo akių nuo trokštamo skanumyno, o tie, kurie užsimerkdavo, nusisukdavo ir kitaip nukreipdavo dėmesį nuo viliojančios lėkštės, atsilaikydavo nustatytas 15 minučių. Beje, vaikai, kurie atlaikė išmėginimą, vėliau buvo mažiau linkę tukti, rūkyti ir vartoti narkotikus, taip pat jų gyvenimai suaugus klostėsi sėkmingiau.

Mes galime aklai paklusti valdžiai

Kiekvienas žmogus turi savo įsitikinimus ir moralės principus. Jie yra tarsi saugikliai, tačiau tie principai ir nuostatos, kaip ir saugikliai, kai kada sugenda veikiant jėgai. Pavyzdys - gana žiaurus Jeilio universiteto psichologo Stenlio Milgremo (Stanley Milgram) eksperimentas. 1961 m. jis atliko tyrimus, norėdamas nustatyti, kiek toli gali eiti padorūs, kasdieniniame gyvenime visiškai nelinkę į smurtą žmonės, paklusdami juos valdantiems asmenims, jeigu tie įsakys jiems padaryti tai, kas anksčiau atrodė nepriimtina, ir pakenkti kitiems. Eksperimento tikslas - ištirti gilų vidinį moralės ir būtinybės paklusti valdžiai konfliktą.

Buvo atrinkti du žmonės: vienas iš jų atliko mokytojo vaidmenį, kitas - mokinio. Dalyviai sėdėjo atskiruose kambariuose. Eksperimento esmė buvo ta, kad mokiniui neteisingai atsakius į mokytojo klausimą, šis turėjo jį veikti elektros srove. Iš tiesų jokio elektros smūgio mokinys nepatirdavo, bet mokytojas apie tai nežinojo, o girdėjo tik iš anksto įrašytus riksmus, tarsi kitam skaudėtų. Jeigu mokytojas bandydavo sustabdyti žiaurų egzaminą, eksperimento vadovas jam neleisdavo sustoti ir vertė tęsti kankinamą procesą.

Rezultatai buvo netikėti: 65 proc. dalyvavusiųjų, nepaisydami moralinių kančių ir protestų, bausdami mokinius elektros iškrovą didindavo iki 450 voltų. Ar juos galima pateisinti tuo, kad tai darė verčiami? Kaip galima paaiškinti tokį aklą paklusnumą svetimai valiai? Eksperimento rezultatai patvirtina, kad žmogus, rūpestingas ir kantrus artimiesiems, dėl patiriamo tam tikro spaudimo gali būti labai žiaurus žmonėms, kurie nepriklauso jo artimiausiai aplinkai.

Sausainiukas - valdžios simbolis

Štai dar vienas, regis, visiškai nekaltas eksperimentas, pagal kurio rezultatus galima padaryti nelabai malonią išvadą: valdžia žmones gadina. Šis paprastas eksperimentas patvirtina, kad žmonės, turintys valdžią, kitų dažnai negerbia ir nepagrįstai žiūri į juos iš aukšto. Trys studentai turėjo atlikti bendrą darbą: du iš jų rašyti, o trečias - jį įvertinti ir spręsti apmokėjimo klausimą. Dirbantiems studentams būdavo atnešama lėkštė su penkiais sausainiais. Paskutinis visada likdavo lėkštėje, bet „bosas“ visada įsigudrindavo suvalgyti du sausainius, ir darė tai įžūliai ir atsainiai. Taigi, įgavęs valdžios, žmogus pradeda elgtis nederamai. Liūdna, bet šis eksperimentas rodo, kad tai slypi kiekviename iš mūsų.

Esame lojalūs tik savo socialinei grupei

Šiame eksperimente dalyvavo dvi vasaros stovykloje poilsiavusios paauglių grupės - „Erelių“ ir „Gyvačių“ komandos. Iš pradžių vaikai puikiai leido laiką stovykloje, bet komandas sujungus, prasidėjo abipusiai kaltinimai, konkurencija, konfliktai, kurie vis stiprėjo. Šis eksperimentas įrodo, kad mes dažniausiai būname lojalūs savo socialinei grupei, bet labai linkę į konfliktus tarp grupių.

Mes apgaudinėjame save

Šis eksperimentas rodo, kad žmogui yra būdinga apgaudinėti save, siekiant pateisinti net beprasmiškiausius savo poelgius. Dalyviams buvo pasiūlyta tam tikrą laiką užsiimti neįdomiu ir nenaudingu darbu, už kurį buvo mokama nuo 1,5 iki 20 dolerių. O baigę jie turėjo papasakoti laukiantiems savo eilės, kad užduotis buvo labai įdomi. Uždirbusieji 20 dolerių apie nuveiktą darbą pasakojo be entuziazmo, o gavusieji vos pusantro dolerio, norėdami pateisinti save ir nesijausti nevykėliais, labai įtikinamai ir vaizdžiai pasakojo, kaip jiems buvo įdomu ir linksma. Taigi peršasi išvada: mes dažnai meluojame sau, tarsi dėl to pasaulis taptų harmoningesnis ir džiaugsmingesnis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • Cha 2018 balandžio mėn. 17 d. 12:36:34

    Cia geras straipsnis. Padeda suprasti musu poelgius.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠIMTMEČIAI: Lietuvos ambasados Rumunijoje iniciatyva Bukarešte atidarytas 100 ąžuoliukų parkas, skirtas įamžinti Lietuvos valstybės atkūrimo ir Didžiojo Rumunijos susivienijimo šimtmečius.
  • PATEKO: Brazilijoje vykstančių „Maria Lenk Trophy“ plaukimo varžybų moterų 50 m plaukimo krūtine atrankoje ketvirtadienį lietuvė Rūta Meilutytė užėmė antrąją vietą ir pateko į finalą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Malta 2 proc

Ką manote apie premjero ir prezidentės nesutarimus?

balsuoti rezultatai

Ką manote apie kultūros padėtį Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +7 C

   +4  +8 C

 

   +3   +5 C

  +10   +15 C

   +12  +18 C

 

   +12   +20 C

  8-13 m/s

    7-12 m/s

 

     6-11 m/s

 

USD - 1.2382 PLN - 4.1664
RUB - 75.2875 CHF - 1.1976
GBP - 0.8698 NOK - 9.5825
reklama
Vėlykė 2018