respublika.lt

2018 rugsėjo 19, trečiadienis

Žinoma teisininkė, advokatė Liudvika Meškauskaitė:
Užčiaupti žiniasklaidą nėra demokratija
nuotraukos

2014 gegužės mėn. 07 d. 13:15:21
Asta MARTIŠIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, kuri visuomenei primena baisias carinės valdžios represijas. Ir kaip tik šios istorinės dienos išvakarėse valdžios samdiniai laisvam žodžiui pritaiko finansines represijas. Žinoma teisininkė, advokatė Liudvika Meškauskaitė neatsistebi, kaip atsitiko, kad iš eilės vienas po kito nubausti populiariausias televizijos kanalas ir du didžiausi nacionaliniai dienraščiai. Ir dar advokatė neranda atsakymo į klausimą, kodėl Lietuva vienintelė Europoje iki šiol už laisvą žodį tebetaiko baudžiamąją atsakomybę. Kaip prie Rusijos caro.

 

L.Meškauskaitę mes vadiname žiniasklaidos advokate. Ne dėl to, kad ji visuomet stoja žurnalistų pusėn. Priešingai, ji gina žmones, kurie pasijunta nukentėję nuo žurnalistų. Tačiau advokatė įsitikinusi, kad tai, kas su žodžio laisve darosi šiandien, anaiptol neprimena demokratijos.

- Ar tik negrįžtame į sovietinius laikus ir ar už spausdintą žodį nepersekiojama kaip Rusijos caro laikais? - pasiteiravome advokatės.

- Žodžio laisvė - tai tarsi grynas oras, kuriuo mes šiandien kvėpuojame. Manau, daug žmonių dar atsimena tuos laikus, kai negalėjome kalbėti ir laisvai reikšti minčių, kai neturėjome to gryno oro. Negalime nevertinti žodžio laisvės ir oro, kuriuo kvėpuojame. Ypač mes, lietuviai, turintys skaudžių istorinių patirčių.

- Kiek mūsų valdžiai reikalinga laisva žiniasklaida?

- Valdžia su žiniasklaida visada bus tam tikroje opozicijoje. Taip turi būti. Baisiausia, kai žiniasklaida susidraugauja su valdžia. Žiniasklaida visada norės riebiau parašyti apie valdžią, nes tokia jos priedermė. Nes ji kaip sarginis šuo - turi loti, jeigu mato, kad kažkas vaikšto ne ten, kur reikia. Valdžiai nepatinka, kad žurnalistai kiša nosį ne ten, kur reikia.

Neduok Dieve turėti tokią žiniasklaidą, kuri nekaišios niekur nosies ir bus lojali valdžiai.

- Ar to nesiekiama?

- Tokią žiniasklaidą mes jau turėjome. Buvo „Tiesa“ ir „Komjaunimo tiesa“. Kitų tiesų nebuvo. Kad ir kokia žiniasklaida būtų kandi, kad ir kokia būtų landi, mes vis tiek turime ją puoselėti ir leisti jai kvėpuoti. Ir tai garantija, kad mes gyvensime demokratinėje valstybėje. Žodžio laisvė atlieka daugybę funkcijų. Ji leidžia žmogui pasireikšti, ji leidžia žmogui dalyvauti valstybės valdyme. Kritikuoti prezidentą, kitus. Per žodžio laisvę žmonės, nesantys postuose, dalyvauja valstybės valdyme. Yra ir dar viena labai svarbi funkcija. Aš ją vadinu verdančio puodo, uždengto dangčiu, efektu. Jeigu žmonėms neleisi išsikalbėti, puodas virs uždengtu dangčiu ir anksčiau ar vėliau sprogs. O kai leidi žmonėms kalbėti, nuleidi garą. Mažėja agresija visuomenėje.

Bet šiandien turime problemų. Matau ryškių bruožų, kai su žodžio laisve ir su žiniasklaida yra blogai.

- Gal galėtumėte įvardyti tiksliau, kas blogai?

- Žodžio laisvė - vertybė, kurią reikia saugoti. Žinoma, žodžio laisvė susijusi ir su tam tikra atsakomybe. Aš suprantu, yra tam tikras pažeidimas, suprantu, kad galima taikyti tam tikrą turtinę atsakomybę. Galėtų būti tam tikra bauda. Jeigu spauda padaro žalą kažkam, teismas priteisia tam tikrą sumą. Visa tai yra susiję su atsakomybe, ir tai yra gerai. Tačiau šiandien dedasi visai kiti dalykai. Neetišku pripažįstamas ne publikacijos autorius, o visas leidinys arba televizijos kanalas. Kitaip sakant, visi žurnalistai, kurie ten dirba. Ir Jonas, ir Petras, ir Birutė. Visas kolektyvas. Ir jie visi kuriam laikui pasmerkiami. Ir tai ne viskas. Tai dvigubo poveikio sankcija. Kartu su pasmerkimu sudaromos nelygios ekonominės sąlygos su kitu leidiniu. Kai laikraštis ar televizijos kanalas paskelbiamas neetišku, jis nebegali dalyvauti konkursuose. Taikomos sankcijos prasitęsia net ateičiai. Sudaromos nelygios ekonominės sąlygos su konkurentais. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad neetiška pripažinta žiniasklaidos priemonė turės mažesnį biudžetą, tai reiškia, kad bus mažinami atlyginimai, karpomi etatai. Tai reiškia, kad nebebus gerų rašinių.

Leidinyje yra gerų straipsnių, bet baudžiamas visas leidinys. Suprantu, yra tokių, kurie, velnių priėdę, padaro etikos pažeidimų. Bet kodėl baudžiami visi? Lietuvoje darosi sudėtinga situacija.

- Kodėl ją vadinate sudėtinga?

- Žiūrėkite, populiarus televizijos kanalas TV3 pripažintas pažeidžiančiu etiką, „Respublika“ - vienas didžiausių dienraščių - pripažintas pažeidžiančiu etiką. Kitas didžiausias „Lietuvos ryto“ dienraštis - irgi pažeidžiantis etiką. Ką tuo norima pasakyti?

- Kas tai per signalas?

- Aš tokių sprendimų nesuprantu. Manau, tai dabartinės mūsų visuomenės braižas - perdėtas konfliktiškumas. Visoje visuomenėje nepaprastai didelis konfliktiškumas. Ir skundų teismuose daugėja. Anksčiau to nebuvo. Valstybėje nesugebama rasti proporcingo balanso. Sakyčiau, tai sutirštintas visuomenės supriešinimas. Tai atsiliepia ir žiniasklaidoje, ir teisėsaugoje, ir kitose srityse.

- Skaldyk ir valdyk. Ar nebus tokia situacija paprasčiausiai kam nors palanki?

- Geopolitinių dalykų neišmanau, bet kai visuomenė įelektrinta, ji labiau pažeidžiama. Lietuvai būtų sveikiau, jei nebūtų tokio išsidraskymo.

- Kaip gali būti taikiau, jeigu finansinės represijos taikomos tariamų visuomenininkų rankomis? Kodėl ne teismai nustato, kas kaltas ir kaip bausti, o tai padaro valdžios maitinami visuomenininkai?


- Žurnalistai turėtų susirūpinti, kad savitvarkos institucija būtų sudaryta iš pačių žurnalistų. (Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai vadovauja vaikų psichiatras Linas Slušnys - red. past.) O dabar ši institucija tarsi būtų virš visuomenės, tarsi ji vienintelė, kaip vyresnysis brolis, žino, kaip reikia gyventi. Ir ji turėtų veikti moraliniais svertais, savo autoritetu, o ne ekonominėmis sankcijomis. Savitvarkos institucija turi būti autoritetas, kuris verstų pasitempti, pasitaisyti. Etikos neišmokysi teisinėmis priemonėmis. Turėtų būti moralės poveikio priemonės. O dabar viskas vyksta per prievartą. Tarsi mandagumo kas nors moko prievartos būdu.

Mes, advokatai, taip pat turime savitvarkos instituciją, turime savo garbės teismą.

- Gal jūsų savitvarkos institucija ir garbės teismas irgi penimas valdžios, kaip žurnalistų etikos sergėtojai?


- Advokatai moka kas mėnesį įmokas ir išlaiko. O žurnalistai turi per daug savireguliavimo institucijų. Turite etikos inspektorių, etikos komisiją. Šios institucijos viena kitą dubliuoja.

- Šios dvi institucijos remiasi viena kita. Viena pripažįsta pažeidimą, kita atkartoja. Ar tai normalu?

- Inspektorius turėtų būti griežtesnis, jis valstybės pareigūnas, jam tiktų naudoti ir prievartinį metodą. O etikos komisija turi būti patarėja moralės klausimais.

- Ar ir kitur Europoje, pasaulyje žiniasklaida reguliuojama taip, kaip Lietuvoje?


- Užčiaupti burną nėra demokratijos principas. Daugelis Europos senbuvių ir naujokių, ir mūsų kaimynės Latvija ir Estija Baudžiamajame kodekse jau seniai nebeturi straipsnių už šmeižtą ir įžeidimą. Įžeidimas nebetraktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas. Mes iki šiol už žodžio laisvę taikome sunkiausią atsakomybės formą - baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamosiomis priemonėmis bandome sureguliuoti, ką žmonės turi kalbėti.

Be to, turime problemų su teise į informaciją. Valstybinės institucijos taip susitvarko savo vidines taisykles, kad jos gali informacijos neteikti. Žinoma, galima tai apskųsti pagal administracinę atsakomybę, bet žinome, kad toks kelias neefektyvus ir labai ilgas, nes informacijos reikia dabar. Kodėl žurnalistams nesuteikiama arba apsunkinama teisė į informaciją, turėtų domėtis žurnalistų etikos inspektorius. Jis ne tik turi prižiūrėti žurnalistus, bet ir turėtų rūpintis, kad žurnalistai gautų objektyvią informaciją ir laiku, kad būtų užtikrintos žurnalistų darbo garantijos.

- Kaip reikėtų vertinti, kad sankcijos atsiranda ne pagrindiniame žiniasklaidos veiklą aptariančiame įstatyme, o šalutiniuose teisės aktuose?

- Šiaip viskas, kas susiję su žiniasklaida, turėtų būti Visuomenės informavimo įstatyme. Bet akivaizdu, jeigu bus keičiamas šis įstatymas, žiniasklaida tai pastebės. Kiek pamenu, jeigu tik keičiamas įstatymas, tuoj kyla debatai, visi aptarinėja, žodžio laisvei tokie pakeitimai gerai ar blogai. O kai keičiamas poįstatyminis teisės aktas, galima pražiūrėti.

Pastebiu tokias tendencijas. Viską paprasčiau užnarplioti poįstatyminiuose teisės aktuose, nes jie lengviau keičiami, lengviau juos patvarkyti taip, kaip reikia.

- Iš žurnalistų reikalaujama tokio pat preciziškumo, kaip ir iš prokuroro, nors prokuroras tiria ilgai, o žurnalistas turi informuoti operatyviai. Kaip tokį reikalavimą įveikti?

- Europos žmogaus teisių bylose yra išaiškinta, kad žiniasklaidai, atsižvelgiant į jos išskirtinę misiją sergėti, yra suteikiama tam tikra galimybė būti nevisiškai tiksliai, kai reikia greitai pateikti žinias. Taip pat suteikiama galimybė vartoti meninės išraiškos priemones, tokias kaip hiperbolizavimas, metaforos, suteikiama teisė vartoti meninius posakius. Įsivaizduokite, jeigu spauda rašytų taip, kaip rašoma kaltinamosiose išvadose, sunku būtų skaityti. Negalima iš spaudos reikalauti absoliutaus tikslumo, nes informacijos reikia dabar, greitai. Paklaida galima. Pagal Strasbūro teismo suformuluotą praktiką, pagrindinis kriterijus - ar žurnalistas elgėsi sąžiningai, ar rašė dėl to, kad pažemintų tą žmogų, ar dėl to, kad problema aktuali visuomenei, ar panaudojo vieną informacijos šaltinį, ar kelis informacijos šaltinius. Ar stengėsi patikrinti informaciją.

- Ar uždraudimas rengti referendumus nėra toks pats žodžio laisvės suvaržymas, ir kodėl kažkas už Tautą geriau žino, reikia mums euro ar ne?


- Referendumas susijęs su žodžio laisve, bet tai yra gerokai daugiau nei vien žodžio laisvė. Tai siejasi su žmogaus teise dalyvauti valstybės valdyme. Jeigu neleidžiama rengti referendumo, yra vienintelis kelias - tokius atsisakymus reikia skųsti.

- Pasirinkus teisinį kelią referendumas įvyktų, kai euras jau būtų įvestas.

- Tai amžina tema, kas geriau žino, kaip elgtis - Tauta ar valdžia?

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERKELS: apie 2 tūkstančius prieglobsčio besitikinčių migrantų bus perkelti iš labai perpildytos Morijos stovyklos Graikijai priklausančioje Lesbo saloje.
  • PAUKŠČIAI: Tailando valdžia nusprendė uždrausti lesinti balandžius Bankoko gatvėse.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar P. Gražulis turėtų trauktis iš Seimo Žmogaus teisių komiteto?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +9 +11 C

   +8  +10 C

 

   +12  +14 C

  +22  +26 C

   +21  +24 C

 

   +21  +25 C

  3-5 m/s

 2-3 m/s

 

    3-4 m/s

 

USD - 1.1697 PLN - 4.3008
RUB - 79.1659 CHF - 1.1245
GBP - 0.8896 NOK - 9.5473
reklama
Ukis 2018