Esu nemadinga. Ir turiu televizorių, ir žiūriu į televizorių. Įjungtą. Neieškau auklėjimo misijų. Nes TV formuoja žiūrovą savaime. Klausimas - kaip. Kokį žiūrovą suformuotų, jei TV mus paveiktų 100 proc.? Tik nereikia manyti, kad TV rodo tai, kas žiūrovui patinka. Anaiptol. Mes patys prie TV priderinami. Jei rodo šunį Muchtarą, tenka žiūrėti į Muchtarą. Nors galbūt mieliau žiūrėtum į papūgą, vardu Muchtaras. Ar dar į kokį nors gyvį. Bet jei žmogui siūlomas meniu „šuo Muchtaras“, tai ir prisiderini. Kaip išalkęs žmogus nelaksto po dešimtį restoranų, ieškodamas paties skaniausio patiekalo, taip ir žiūrovas karštligiškai per TV kanalus nelaksto. Nes kad ir kiek lakstytum, iš esmės rasi tą patį patiekalą.
Vienas patiekalų blokas - šiuolaikinių pelenių istorijos. Dėstomos vos ne pamaldžiomis, virkaujančio susižavėjimo kupinomis intonacijomis. Sakinio gale balsą ne nuleidžiant, bet pakeliant. Tarsi visi sakiniai baigtųsi klaustukais. Visos pelenių istorijos maždaug tokios. Buvo vargšė, o dabar turi 15 tarnų. Emigracijoje. Buvo kukli 16-metė. Bet dabar susipažino su dvigubai vyresniu užsieniečiu milijonieriumi. Nusprendė tapti nekonservatyvių pažiūrų. Laimės įrodymas - žydras baseinas, bikinis, kokteilis, milijonieriaus bučkis. Milijonierius taip pat džiaugiasi, kad lietuvaitė ir grindis išvalo, ir šunis pavedžioja. Na, tikras charakterių suderinamumas. Visų sėkmės istorijų leitmotyvas - emigruok ir pagriebk milijonierių. Mergaite, nesidrovėk. Tavo sėkmės istorija - tik užsienyje. Jei neprigriebsi milijonieriaus, gal pasiūsi sijoną Holivudo žvaigždei. Ar tapsi žvaigždžių kosmetologe.
Kitas patiekalų blokas skirtas valgymo maniakams. Daugybėje laidų kuriami įvairūs marmalai iš žolelių, prieskonių, įvairiausių gyvių, ypatingų ingredientų, actų bei padažų. Atrodo, kol pelenės svaigsta, dar neradusios milijonierių ir žydro baseino Amerikoje, kiti lietuviai tik čiaumoja, kramto, valgo, ryja, čepsi. Tik galvoja, kokių rytoj prisimarmaliuoti žolelių, pyragų. Ir šiukštu nesustorėti. Nes vienos laidos anonse išgirdau dramatišką, teisuolišką balsą už kadro: „Jie ėdė ir storėjo... O dabar!“. Kas dabar? Matyt, buvo anonsuojamas žmogėdrų čempionatas.
Tad vienų laimė skrandyje, o kitų - prie žydro baseino. Tarpinio varianto turbūt nėra? Ne, yra ir tarpinis variantas. Vienoje laidoje, kurios vardo neminėsiu, pelenės gali pamatyti, kas joms atsitiks, jei milijonieriaus užsieniečio nesuras. Ogi papuls tarp girtų bedančių mušeikų. Išvarančių savo žmonas, mamas bei sugyventines iš namų. Ar tekėsi už žmogaus, neatsakančio į klausimėlį, kas yra Donaldas Trampas? Žodžiu, tikra gūduma. Avarijos, gaisrai, bedančiai, bemoksliai. Žudynės, badynės. Kurių galų Lietuvoje likti? Tad, mergaitės, pradėkite medžioti kuo anksčiau. Tarkime, nuo 13 metų. Nes, anot mokslininkų (?), šiuolaikinės paauglės anksčiau subręsta.
Dar vienas patiekalų blokas - daktarai ir ligos. Laidos, skirtos, matyt, senjorams. Kad kasdien susirgtų vis nauja liga. Ir nudiegtų vis naujas dieglys. O tada - į vaistines. Prisipirkti papildų.
Dar vienas patiekalų blokas - ekstrasensai, būrėjai, chiromantai, fenotipologai, mentalistai, mentalistės ir t.t. Žiūrovas, matyt, patiria transą, ieškodamas savo delnuose nuodų linijos. Ar liniuote matuodamasis nosį. Gal išaiškės, jog yra užslaptintas genijus.
Dar vienas blokas - meilė. Itališka. Kaip mėnulis. Venecijoje. Kaip bausmė ir t.t. O atsvara visoms meilėms - kuo baisesni kriminalai. Su gyvais voragyviais lavono burnoje. Žodžiu, valgyk, gąsdinkis, gydykis ir mylėk.
Jei TV mus 100 proc. paveiktų, matyt, taptume vaikais. Nesvarbu, jog pražilusiais ar praplikusiais. Nes TV iš tiesų taiko į vaiko auditoriją. Vaikų, tikinčių pasakomis. Stebuklinėmis. Tik vieniems vaikams rodomi animaciniai filmukai su visagaliu žmogumi-voru ar panda, nugalinčia bloguosius drakonus. O suaugusiems vaikams sekamos pasakėlės apie visagalius chiromantus, ekspertus. Atspėjančius žmogaus likimą. Ar išmokančius valgyti, nesirgti, sėkmingai ištekėti ir t.t. Tik atrodo, kad televizijos, atsižvelgdamos į auditorijos norus, rodo įvairius kratinius. Ne, jos mus kryptingai traktuoja kaip vaikus. Vaikui juokinga, kai koks nors dėdė - bedantis. Suaugusiam - nejuokinga. Veikiau - liūdna. Paauglė tikisi, kad emigravusi susiras milijonierių. Ir meilę kaip mėnulį. Suaugusiam jaunimo emigracija - liūdnas demografinis reiškinys. Toli gražu ne skatintinas. Tad TV iš tiesų vykdo misiją. Siekia, kad visi žiūrovai suvaikėtų. Taptų nekritiški. Būtent taip mus auklėja. O jei nepatinka, atrėš - nežiūrėk. Perjunk kanalą. Bet neperjungiu. Nes visada įdomu stebėti, kokiais metodais tave kvailina. Tarkime, itin išplėstomis vedėjos akimis ir rypuojančia intonacija.
Parengta pagal priedą „TV publika"