Vasario 21-ąją minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Kokią kalbą parodo televizija, kokios kalbos klaidos dažniausiai daromos, ar svarbu kreipti dėmesį į besikeičiančias kalbos taisykles, kurias nustato komisija, ir ar tikrai nemokame kalbėti lietuviškai, „TV publika“ paklausė kalbininko humanitarinių mokslų daktaro Kazimiero Garšvos.
Kazimieras Garšva:
- Nereikia taip jau niekinti, kad jau visai nebemokate šnekėti. Tai gal geriau kalbėti rusiškai? Man prieš trisdešimt metų Daugpilio lietuviai aiškino, kad kai nuvažiuoja į Zarasus, į parduotuvę, tai jiems sako, kad jų laužytas liežuvis. Išvertus iš rusų kalbos - „slomannyj jazyk“. Tada jie prisipažino, kad geriau jau kalba rusiškai, kad iš jų nesijuoktų. Tai aš siūlau laikytis viduriuko. Žinoma, kalbos dėsnių, kiek įmanoma, verta laikytis.
Aš per televiziją pasiklausau Seimo sesijų transliacijų, visokių iškilių valdininkų kalbų, tai pastebiu, kad jie labai prastai kalba. Net rusiškas konstrukcijas vartoja. Sakysime, sako: mūsų susirinkimas uždarytas, o tai yra vertimas iš rusų kalbos „zakrytoje sobranije“.
Suprantate, ten kalbantys yra labai surusėję. Bet juk yra kalbos grynumo kriterijus, yra specialūs reikalavimai viešoms kalboms. Žinoma, ir mokinius, ir studentus, ir žurnalistus reikia mokyti taisyklingos kalbos, bet niekinti ir versti tą daryti, kad ten jau bijotų prasižioti, nebūtina.
Per televiziją parodo ir gatvės kalbą, retkarčiais ir įvairių keiksmažodžių įmanoma išgirsti, bet tokie vargšai, kurių kas antras žodis - keiksmažodis iš b raidės, nėra nei mūsų elitas, nei prestižas. Manau, kalbą reikia redaguoti, komisijos ir kalbininkai yra reikalingi.
Suprantate, aš tyrinėju užsienio lietuvius, ypač etninių žemių, tai matau, kad kalba visada prarandama per dvikalbystę ir daugiakalbystę. Sakysime, tarmiška kalba visada yra gerai, bet oficialiose kalbose netinka nei keiktis, nei kaip kitaip kalbą darkyti.
Televizija yra iš tų priemonių, kurios parodo kalbą. Iš televizijos, radijo galima net kalbą išmokti. Daug kas yra lenkiškai išmokę ir rusiškai be jokių mokyklų ir pamokų, o tik televiziją žiūrėdami. Bet šiaip žmonių nereikia bauginti nei dėl kirčiavimo, nei dėl tarimo, nes idealiai niekas nekalba.
Parengta pagal priedą „TV publika“