respublika.lt

TV gali ir daug gero (2)

2016 rugpjūčio mėn. 15 d. 15:10:08
Aida VALINSKIENĖ

Šiandien jau mažai kas bereiškia abejonių, ar žiniasklaida gali paveikti žmonių, ypač vaikų ir paauglių, savijautą, psichiką, pasaulio suvokimą ir elgesį, - mokslinių įrodymų dėl tokio poveikio yra daugiau nei pakankamai. Apie televizijos ir visos žiniasklaidos poveikį žmogaus psichinei sveikatai, o konkrečiau - savižudybių prevencijai, kalbamės su Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja prof. habil. dr. Danute GAILIENE.

 

- Pagrindinės jūsų tyrimų sritys - klinikinė psichologija, sunkių traumų psichologija, suicidologija. Savižudybių problemai skiriate ypač daug dėmesio. Ar televizija, rengdama įvairias socialines akcijas, gali kažką nuveikti savižudybių prevencijos srityje?

- Taip, gali nuveikti. Kai aš sakau „gali“, turiu omenyje, kad tiek televizija, tiek visa žiniasklaida turi įtakos daug kam, ir savižudybių prevencijai taip pat. Pirmiausia ji turi nors blogo nedaryti, ir tai jau šis tas. Neprisidėti prie imitacijos skatinimo, prie perdėtų, romantiškų savižudybių pateikimų, kurie dažnai būna. Su žurnalistais nuolat apie tai diskutuojame, prašome jų to nedaryti.

Antra - televizija gali daug gero padaryti informuodama apie tai, kur galima kreiptis pagalbos, pasakodama, kaip žmonės įveikia krizes, kokią pagalbą artimieji gali gauti, pasakodama tas gerąsias istorijas, kai žmonės ne pasirenka savižudybę, o ieško pagalbos.

Tai sakau todėl, kad Lietuvoje turime milžinišką neigimo problemą. Žmonės patiria įvairių nelaimių ir sunkumų, tačiau kenčia tyliai, viską slepia, neretai mano, kad tik jie patys dėl visų nelaimių kalti. Kadangi turime itin daug savižudybių, didelė dalis lietuvių kenčia netekę nusižudžiusio artimojo. Net ir tie žmonės, kurių artimieji yra nusižudę, vengia ieškoti pagalbos. Jie jaučia, kad į juos kitaip žiūrima, kad juos turbūt kaltina, ir jie patys save kaltina.

- Tačiau ar mūsų televizijos daro visa tai, apie ką kalbate?

- Daro. Tiesa, reikalai nėra labai geri, bet jie yra pagerėję, palyginti su tuo, kas buvo prieš kokius 15 metų. Su mumis labai konsultavosi naujojo Žurnalistų etikos kodekso rengėjai, rimti žurnalistai jau kurį laiką atsižvelgia į specialistų rekomendacijas, kaip reikėtų pateikti informaciją apie tai, kas susiję su savižudybėmis. Kitaip sakant, noras bendradarbiauti pastaraisiais metais yra padidėjęs.

- Tačiau televizijos dažnai kaltinamos tuo, kad tai, ką rodo, turi toli gražu ne geriausią poveikį žmonių emocinei savijautai, nes akcentuojami tik blogi dalykai, nelaimės, gausu smurto. Ar tokie kaltinimai turi pagrindo?

- Tikrai turi. Komercinės televizijos dar gana dažnai tai, ką rodo žiūrovams, vertina nepakankamai atsakingai, o kai kurie žmonės yra labai imlūs tam negatyvui, kiti, reikia pripažinti, ypač imlūs žiniasklaidos poveikiui.

- Tačiau to negatyvo iš tiesų netrūksta daugelio mūsų kasdieniame gyvenime, tikrai daugeliui žmonių nėra lengva išgyventi, auginti vaikus, sudurti galą su galu...

- Tai diskutuotina. Nelygu ką ir su kuo lyginsi. Daugeliu atžvilgių esame kažkur per vidurį - situacija keičiasi į geresnę pusę. Tiesa - ir tai natūralu - negyvename rojuje. Sakyčiau, tai pustuštės ar puspilnės stiklinės klausimas - daug kas priklauso nuo to, kaip pats vertini situaciją, kokiai pasiduodi bangai.

- Tačiau nepriklausomoje Lietuvoje jau gyvename daugiau nei 25 metus, o savižudybių statistika vis ta pati - pirmaujame pagal savižudybių skaičių. Vadinasi, iš esmės niekas nesikeičia?

- Čia vėl puspilnės ir pustuštės stiklinės klausimas. Viena vertus - taip, savižudybių Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, daug, ir siekiant tą savižudybių skaičių sumažinti daroma kaip visada nepakankamai. Antra vertus - savižudybių įvyksta 30 proc. mažiau nei maždaug apie 2000 metus, t.y. tada, kai jų skaičius buvo didžiausias. Tad situacija gerėja.

- Ar televizijos prisidėjo prie to savižudybių skaičiaus mažėjimo?

- Specialiai to niekas netyrė, o ir tas įtakas nustatyti bei įvardinti nėra paprasta. Galiu pasakyti, kad daugelio žurnalistų geranoriškumas yra gerokai padidėjęs, nei kažkada buvo. Kokį efektą tai duoda? Manau, kaip kada. Pavyzdžiui, kai įvyko visus labai sukrėtusi aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybė, televizija, kurioje jis dirbo, su psichikos sveikatos specialistais, psichologais labai bendradarbiavo: konsultavosi, kaip elgtis, kad labiau nepablogintų situacijos, neskleistų negatyvo. Per „Chorų karų“ tiesioginę laidą du mūsų specialistai konsultavo dalyvius, stengėsi, kad negatyvo būtų kuo mažiau. Tai buvo tiesiog puikus bendradarbiavimas. Vadinasi, gerų norų yra ir pastangų yra.

- Bet ar nebūtų veiksmingiau, jei tos lėšos, kurios skiriamos įvairioms socialinėms akcijoms reklamuoti, būtų skirtos, tarkim, tos pačios psichologų pagalbos prieinamumui gerinti?

- Žinoma, būtų veiksmingiau. Socialinės reklamos yra lengviausias būdas išleisti ar „prasukti“ pinigus. Manau, galima būtų juos panaudoti racionaliau.

- Tad ar reikia žiniasklaidai viešinti faktus apie įvykusias savižudybes, apie tai kalbėti, ar geriau tai nutylėti?

- Jei nėra būtinybės - nereikia pliurpti. Tačiau jei jau kalbama, labai svarbu, kaip visa tai pateikiama. Pateikti tokią informaciją reikia ne nueinant lengviausiu keliu, o labai profesionaliai - neromantizuojant, neskatinant mėgdžioti, sekti tuo pavyzdžiu. Tik tada galima tikėtis, kad žalos nebus padaryta. Juk yra moksliškai įrodytas faktas, kuris net pavadintas Verterio efektu, kad kiekvieno žinomesnio ar daugiau dėmesio sulaukusio žmogaus savižudybė sulaukia mėgdžiotojų. Verterio efektas tikrai yra, o imlesni tam jauni žmonės, nes tokie jų amžiaus tarpsnio uždaviniai: ieškoti, kas aš esu, koks aš noriu būti, su kuo aš tapatinuosi. Tad tokiame kontekste savižudybė gali būti labai greitai romantizuojama. Visų mūsų tikslas turėtų būti pasiekti, kad tokių dalykų nebūtų. Todėl visose demokratinėse šalyse yra sukurti ir nuolat tobulinami teisiniai apsaugos nuo kenksmingo žiniasklaidos poveikio mechanizmai.

Parengta pagal priedą „TV publika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽPUOLĖ: ketvirtadienį tigrinis ryklys užpuolė vyrą, kuris plaukiojo kajaku prie Australijos krantų į šiaurę nuo Brisbano miesto; plėšrūnas išmetė nukentėjusįjį iš valties, bet nespėjo padaryti sunkių traumų, kadangi irkluotojas įstengė vėl įlipti į valtį ir radijo bangomis išskvietė pagalbą.
  • LEDO RITULYS: Lietuvos ledo ritulio čempionate trečiadienį „Kaunas Hockey“ komanda svečiuose 3:2 (0:2, 2:0, 1:0) nugalėjo Vilniaus „Hockey Punks“ ekipą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jūsų neerzina lietuviškų raidžių ignoravimas SMS žinutėse ir el. laiškuose?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis