Televizija sukelia pirkimo psichozę

Visada tikimės rezultato

Pasak psichologo, sociologo, Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Bagdono, noras gauti rezultatą, imti tai, ką gauni ir prie ko prieini, yra psichologinis mechanizmas, atėjęs iš labai tolimos praeities. „Noras imti yra atėjęs iš senų laikų. Žmonėms visada ko nors trūkdavo ir trūkumas skatino pasitaikius progai imti tai, ką gali. Tam buvo einama, keliaujama. Rinkėjai ar medžiotojai ieškodavo maisto, reikalingų daiktų, nes reikėjo prasimaitinti, apsirengti, reikėjo kailių, mėsos, kitų dalykų. Kai atsirado žemdirbystė, tas triūsas irgi buvo tam, kad būtų gautas rezultatas, tam tikras produktas“, - pasakoja psichologas.

Dabar žmonės, anot A.Bagdono, perka, kai yra atliekamų pinigų, nes šiaip sau nuėjęs pasiimti negali. „Didesnė žmonijos dalis visą laiką gyveno nepritekliuje, tai, be abejonės, kažko įsigijimas buvo viena svarbiausių elgesio strategijų. Žinoma, yra tam tikra tendencija rezultatus gauti mažiausiomis pastangomis. Čia žmonės gali pradėti vogti, savintis bendrą turtą“, - priduria pašnekovas.

Elgesys yra išmokstamas. „Nuo pat gimimo vaikams nešame kuo įvairesnius, įdomesnius žaislus. Nuo gimimo mokome žmogų būti vartotoju arba turėtoju. Ir praktiškai turbūt 99 procentai žmonių yra tokie. Žmonių, kuriems svarbiausia būti, gyventi, suprasti gyvenimo prasmę, o kiti dalykai nesvarbūs, pasaulyje yra tik vienas procentas, o gal ir mažiau. Bet tai jau irgi kraštutinumas“, - teigia jis.

Sukuria psichozės aplinką

Televizija taip pat daro įtaką pirkimo įpročiams. „Televizijoje beveik visuose kanaluose matysime reklamuojamas įvairias prekes, bandymus įteigti, kad vyksta labai geros nuolaidos. Tam tikra prasme tai yra smegenų plovimas pirkimo srityje. Jei galėčiau, aš visiškai uždrausčiau reklamą“, - tvirtina A.Bagdonas.

Kita vertus, gali būti, kad televizinė reklama nėra tokia paveiki, kaip atrodo. „Manau, kad ta reklama yra mažiau efektyvi, negu mano tie, kurie užsako reklamas.

Reklamos poveikis nėra fatališkas. Reklama net erzina žmones. Žinoma, kažkiek veikia, prisideda prie masinės pirkimo psichozės. Apskritai televizija sukuria pirkimo manijos aplinką“, - teigia psichologas.

Visgi, anot A.Bagdono, intelektualesni žmonės sunkiai pasiduoda tokiai įtakai: „Protingesni žmonės, nors ir mato reklamas, vis tiek ieško to, ko jiems reikia, renkasi atsakingiau, o daugumai žemesnio protelio žmonių rūpi kuo daugiau prisipirkti nepagalvojant apie prasmę ir naudą.“

Pirkimas kelia malonumą

Anot vaikų psichologės-psichoterapeutės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentės, biomedicinos mokslų daktarės Viktorijos Grigaliūnienės, pirkdamas žmogus jaučia malonumą. „Žmogus yra taip sukonstruotas, kad jaučia malonumą tiek duodamas, tiek gaudamas. Gavimas yra ir tada, kai tu kažką įsigyji, perki, nusipirkęs tarsi praturtini save, skiri laiko, dėmesio sau. Panašiai kaip vaikai, kai gauna kažkokį daikčiuką, jaučiasi maloniai. Vaikai yra labiau motyvuoti ir geriau atlieka užduotis, kai žino, kad atlikę jas gaus balioną. Nors tėvai sako, kad namuose vaikas turi labai daug balionų ir tai jam ne naujiena, esmė yra ne tai, kad tai yra balionas, esmė yra tai, kad jis kažką gavo. Tada vaikas jaučia ramybę, malonumą, palaimą. Panašius jausmus žmogus patiria pirkdamas“, - pasakoja V.Grigaliūnienė.

Kartais apsipirkimas gali virsti priklausomybe. „Besaikis apsipirkinėjimas yra viena iš priklausomybės rūšių, tai tas pats kas alkoholizmas ar priklausomybė nuo narkotinių medžiagų. Yra lygiai tos pačios stadijos, yra abstinencija. Nenusipirkus kažkokio daikto kyla nerimas ir žmogus vis tiek nori eiti pirkti. Pavyzdžiui, būna perkami drabužiai, pas žmogų būna prikabinta drabužių su etiketėmis, prikrauta jų visur, bet jie net nepanaudoti, nė karto nenešioti, o žmogus vis tiek perka. Tai jau yra patologija, priklausomybė nuo pirkimo“, - sako psichologė.

Kas sukelia priklausomybę?

Kokie žmonės suserga priklausomybe nuo apsipirkinėjimo? Kodėl perkama be saiko?„Yra tam tikri priklausomos asmenybės tipai. Priklausomos asmenybės savivertė būna žema, jis apskritai nepasitiki savimi, yra neužtikrintas, silpnavalis. Tokia asmenybė gali susiformuoti, kai maži vaikai gauna hiperglobą iš savo tėvų, kai tėvai už vaiką tiesiog gyvena jo gyvenimą. Jei galėtų, tai net kvėpuoti neleistų, patys kvėpuotų. Pavyzdžiui, atveda mama šešerių metų vaiką į konsultaciją, o vaikas ištiesęs rankutes laukia, negali atsisagstyti striukės, nusiimti kepurės, stovi kaip pingviniukas, nes yra pripratęs, kad mama visa tai daro atsiklaupusi ant kelių. Vaikas yra tarsi priklausomas, pririšamas prie mamos. Tada vaikas neauga kaip savarankiška būtybė ir užaugęs gyvenime labai lengvai pradeda priklausyti nuo kažko, ar tai bus alkoholis, ar narkotikai, ar apsipirkimas“, - teigia psichologė
V.Grigaliūnienė.

Priklausomas nuo apsipirkimo gali tapti ir žmogus, kuris išgyveno nepriteklių.„Žmogus galbūt neturėjo daiktų, neturėjo to, kas buvo būdinga vaikams, jis buvo nuvertinamas, todėl ir užaugus jo savivertė būna žema. Tada turėdamas galimybę, užsidirbęs pinigų jis perka be saiko, parsineša daug daiktų, šluoja viską iš eilės, reikia ar nereikia. Taip jis jaučiasi gerai, prisipirkus įvairių daiktų kyla jo savivertė, dingsta nerimas, jis sau kažką duoda. Jeigu mokėtų pasiimti malonius dalykus be priklausomybės, be pirkimo, tai viskas ir susitvarkytų. Juk iš tiesų yra ir kitokių būdų sumažinti nerimą ir jausti malonumą šiame gyvenime“, - tvirtina psichoterapeutė.

Parengta pagal priedą „TV publika“