respublika.lt

Rusiškas TV įveiktų tik lietuviška kokybė

(0)
Publikuota: 2017 gegužės 29 16:42:39, Jūratė KIELĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Rusiškas TV įveiktų tik lietuviška kokybė. Eltos nuotr.

Perestroika, atvedusi prie Sovietų Sąjungos griūties, ir „Vzgliad" - kone sinonimai. Televizijos laida kėlė tas problemas, apie kurias iki tol bijota net pagalvoti. Vilniuje viešėjęs vienas iš "Vzgliad" kūrėjų, žinomas Rusijos žurnalistas, publicistas, politologas Vladimiras Mukusevas, politinio režimo pašalintas iš televizijos prieš 26 metus, šiandien prieš ekraną įsitaiso tik kaip žiūrovas. Mieliausiai, kai rodomi seni geri rusiški filmai, kurių nesugebėjo sugadinti nei ideologija, nei politika.

 


- Kokia ta televizija, kurią ne pats kuriate, o dabar jau tik vartojate?

- Kadangi dėstau televizijos žurnalistiką, televizijos režisūrą ir dar galybę kitų televizijos disciplinų, esu priverstas ją žiūrėti. Ir pirmiausia - valstybinius kanalus, kurie man kaip ir kiekvienam normaliam žmogui šiandien kelia vien tik pasišlykštėjimą ir atstūmimą.

Kaip profesionalui man įdomi fantastiška vaizdinė raiška, sukuriama šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis, ir tai, kad nacionaliniai kanalai gali pasitarnauti kaip alternatyvus žinių šaltinis, kai tiesą apie įvykius pasaulyje gali sužinoti dėdamas prie jų pliuso arba minuso ženklą, priklausomai nuo to, apie ką jie kalba. Taigi iš vienos pusės - dailus reginys, iš kitos - nulis informacijos su 99 procentais propagandos. Man būtina visa tai žiūrėti, kad galėčiau paaiškinti savo studentams, kaip veikia ta į siuvinėtą paveiksliuką panaši mašina - išorinė pusė graži ir tvarkinga, apatinė su daugybe mazgų ir nežinia kur vedančių siūlgalių.

Bet televizija man ne vien tai. Neturiu jėgų atsiplėšti nuo ekrano - ypač jei tai kanalas "Kultūra", vadinasi, be reklamos - ir praleisti seną, iki paskutinio kablelio žinomą filmą. Jų buvo prikurta begalė, tačiau tikrai geras vos vienas kitas. Jie kaskart sukelia neįtikėtinas emocijas. Tad dar ir tuo televizija man žavi.

- Kokį filmą išskirtumėte pirmiausia?

- "Septyniolika pavasario akimirkų". Pačiam keista: atrodytų, ką gali pamatyti, kai viskas žinoma iki smulkmenų. Bet aš vis dažniau ir dažniau prisimenu savo mamą. Ji pergyveno blokadą, išgelbėjo du vaikus - mano brolį ir seserį. Labai gerai prisimenu, kad pirmą kartą pamačiusi "Septyniolika pavasario akimirkų: ji pasakė: "Kuo čia dėta Vokietija, karas, juk visa tai - apie mus". Tik dabar, prabėgus daugybei metų, pradedu suprasti, ką ji turėjo omeny.

Filmas rodo mums Vokietiją, paskutines fašistinio režimo dienas, bet žmonės, kuriems karas ir visas jų didelis sunkus gyvenimas prabėgo čia, matė kur kas daugiau. Iš filmo intonacijų, iš Juliano Semionovo ir Tatjanos Lioznovos scenarijaus, aktorių, puikiai atlikusių savo vaidmenis, dialogų, minčių, kurios pagaunamos tik tarp eilučių, buvo galima suprasti, kad tai filmas apie juos pačius - apie tą patį likimus traiškiusį totalitarinį režimą. Ir Vokietijos, ir Sovietų Sąjungos, kariavusių viena prieš kitą, užnugaris gyveno tos pačios baimės, neapykantos ir niekšybės atmosferoje.

- "Likimo ironija, arba Po pirties" per kiekvienus Naujuosius metus Lietuvoje kelia didelį šurmulį. Kai kas mano, kad tradicija tapęs filmas - tai nostalgija sovietinei praeičiai, kuri neleidžia judėti pirmyn. Ar gali būti taip, kad "Likimo ironija" kažkam kenkia?

- Kenkia lygiai tiek, kiek šampanas, ryto kava, svečiai, užgiuvę vidury dienos, kai pačiam reikia kur nors išvažiuoti... Visi tie vertinimai - gryniausi niekai. Nėra ten nei politikos, nei kažkokių ideologinių baubų. "Likimo ironija" - tai mūsų jaunystė, kurią išgyvenome tuo pačiu metu, nostalgija jai. Tai ir atpažįstami personažai, beje, puikiai suvaidinti, ir toks humoras, kokio šiandien ekranuose jau nebėra, - neskaudinantis, neužgaunantis socialinių stygų. Filmas demonstruoja šypseną, o ne neapykantą Sovietų Sąjungai, tam praėjusiam mūsų visų gyvenimui, kurį mylėjome ir kuris jau niekada nesugrįš.

"Likimo ironija" - kaip tas mandarinų kvapas mūsų prisiminimų grandinėje. Mandarinų, eglutės kvapai, geniali filmo muzika kompozitorių, kuriems buvo lemta kurti tuo laimingu ir kartu nelaimingu metu, perkelia mus į praeitį. Bet ne tą ideologizuotą, bet tą, kurioje mano, jūsų tėvai mylėjo vienas kitą, bučiavosi, kūrė šviesios ateities planus. Taigi tikrai nepulčiau čia ieškoti kažkokių socialinių, politinių ir juo labiau ideologinių šaknų.

- O ar rusiškų televizijų draudimais galime tikėtis išspręsti putiniškos propagandos problemą?

- Aš tiek laiko, jėgų ir sveikatos išeikvojau kovai su draudimais, kad jau niekada nepatikėsiu, kad draudimais galima ką nors pasiekti.

Mane patį draudimai - politiniai, ideologiniai, kariniai ir t.t., - persekiojo iki pat perestroikos. Ir tik ji atvėrė galimybes veiklai, beje, ir laidai "Vzgliad". Vertinant šiandieniais kriterijais, tai nebuvo tobula laida - vaizdo kokybės, šou prasme. Bet ji buvo puiki, nes mes kalbėjome tai, apie ką iki tol negalėjome net užsiminti. Tada atsitiko paradoksalus dalykas - įsijungė vidinis redaktorius.

Aš esu prieš tokius draudimus, kurie yra silpnumo požymis. Man atrodo, drausti mūsų televizijas beprasmiška. Reikia tiesiog pasiūlyti alternatyvą - pačių kuriamą profesionalią žurnalistiką, kokybiškas laidas, filmus ir t.t. Žmogui reikia suteikti galimybę lyginti, vertinti ir rinktis, kas jam atrodo geriausia. Drausdami tik provokuojame susidomėjimą.

- Draudimai yra kaip įžeidimas mąstančiam žiūrovui?

- Tas, kuris draudžia, laiko save visažiniu - "aš žinau, kaip reikia", - o žiūrovą kvailesniu už save. Ganėtinai daug laiko pragyvenau dar sovietinėje televizijoje. Iki 1985-ųjų man labai retai aiškindavo, kodėl negalima. Būdavo tiesiog: "Negalima, ir viskas. Tu ką, nesupranti!?" Ir puikiai supratau, kad tam žmogui pakaktų spragtelėti pirštais, ir būsiu atleistas, todėl išmintingai linksėdavau: "Koks aš idiotas, labai atsiprašau".

Jau vėliau savo laidoje dažnai kalbėdavome apie anų draudimų prigimtį. Viršininkas, kuris drausdavo, darydavo tai iš baimės prieš dar didesnį viršininką. "Ten mūsų nesupras", - sakydavo rodydamas pirštu į dangų. Bet kaip tik "ten" viską puikiai suprato. Buvo viena labai iškalbinga istorija. Po laidos, kurioje pirmas prabilau apie tai, kad Leniną reikia perlaidoti, kolegos ne tik nustojo su manim sveikintis, jie apeidavo mane ratu. Buvo visiškai aišku, kad mane ne tik atleis, bet ir ilgam pasodins už antisovietinę agitaciją. Taip ir būtų atsitikę, bet Gorbačiovas, kažkur kuluaruose sutikęs mano svečiu buvusį režisierių Marką Zacharovą, puolė jam spausti rankos sakydamas, kokią nerealią laidą padarėme, tik gal kiek per anksti. Tai mane išgelbėjo - iš raupsuotojo tapau didvyriu. Gorbačiovas, būdamas Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, nebijojo kalbėti apie labai rimtus dalykus. Ten, viršuje, buvo svarstoma ne tik apie Lenino iškėlimą iš Raudonosios aikštės, bet ir apie mirties bausmės panaikinimą, pasitraukimą iš Afganistano ir t.t.

- Ar šiandien grįžtumėte į televiziją?

- Tik su sąlyga, jei tai būtų tiesioginis eteris. Kodėl "Vzgliad" buvo toks populiarus? Nes jis buvo rodomas tiesiogiai, nieko nebuvo įmanoma iškirpti. Šiandien Rusijoje tiesioginio eterio nėra.

Kita sąlyga - turėčiau iš anksto sutarti su televizijos, t.y. šalies vadovybe dėl laidos tikslų ir kad vėliau jie nebūtų keičiami ar redaguojami, kad nebūčiau kviečiamas ant kilimo bent jau pusmetį. Turėčiau jausti, kad esu "už", kad mano ir šalies vadovybės kryptis ta pati, tik galbūt jiems ne viskas gaunasi, vadinasi, aš turiu jiems padėti. Taip, kaip buvo perestoikos metais.

Šiandienėje situacijoje mano sugrįžimas, deja, absoliučiai neįmanomas. Laidos "Vzgliad", kaip ir manęs paties, nėra jau 26 metus.


*Požiūris


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s