respublika.lt

2017 gegužės 26, penktadienis

RESPUBLIKOS REDAKCINĖS KOLEGIJOS TRIBŪNA (Nr.81): LITUANISTIKA: TARP VALSTYBINĖS KALBOS GYNĖJŲ IR TVIRKINTOJŲnuotraukos (13)

2015 spalio mėn. 23 d. 10:06:28
Respublika.lt

Tik Lietuvai ir tik jos sąmoningiems piliečiams skirtas savaitraščio „Respublika“ specialus leidinys.

 

J.Burokas: „Lituanistika: tarp valstybinės kalbos gynėjų ir tvirkintojų“

Ne vienus metus kartu su lituanistais bei istorikais teko rengti piketus, mitingus, susitikimus su Seimo nariais, bandant pastariesiems paaiškinti akivaizdų faktą, kad nevalia neigti Konstitucijoje įtvirtinto valstybinės kalbos statuso ir iš jo kylančių reikalavimų. Konstitucija reikalauja, kad asmenvardžiai visų Lietuvos piliečių pasuose ir vietovių pavadinimai visose Lietuvos savivaldybėse būtų rašomi tik valstybine kalba. Šių metų Seimo pavasario sesijos paskutinę dieną buvo svarstomi Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės bei alternatyvus vienuolikos Seimo narių iš skirtingų frakcijų projektai dėl vardų ir pavardžių rašymo tvarkos asmens tapatybės dokumentuose. LSDP atstovai siūlo leisti rašyti pasuose kitomis kalbomis vietoj valstybinės kalbos, o alternatyvus projektas - Konstitucijai neprieštaraujantį „latvišką“ variantą, kai pagrindiniame paso puslapyje rašoma tik valstybine kalba, o papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje leidžiama norint įsirašyti vardą ir pavardę kita norima kalba.

Pastarasis variantas, nors suderinamas su Konstitucija, tarptautine teise, visuomenės nuostatomis ir elementaria pagarba valstybinei kalbai, buvo užblokuotas Teisės ir teisėtvarkos komitete vieno balso persvara 5:4, sprendimą nulėmus Juliaus Sabatausko, kaip komiteto pirmininko, antrajam balsui. Tačiau galutinis sprendimas dėl vardų ir pavardžių rašymo pasuose buvo atidėtas rudens sesijai. Seimo valdantieji su dalies opozicinių jėgų parama aiškiai linksta priimti G.Kirkilo ir I.Šiaulienės projektą, pagal kurio skirtingus variantus lietuvių kalbos abėcėlė būtų papildyta arba trimis naujomis raidėmis w, q, x, arba visa daugiau nei 150 lotyniško pagrindo rašmenų įvairove.

Nepritardama tokiam antikonstituciniam ir trumparegiškam žingsniui, susibūrė iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Nematydama kitų būdų išsaugoti lietuvių kalbos valstybinį statusą, TALKA kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir iki lapkričio 4 d. įsipareigojo surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų, kad Seime privaloma tvarka būtų svarstomas aptartasis „latviškas“ įstatymo projektas, o visuomenėje ir dvišaliuose santykiuose su Lenkija būtų galima pagaliau padėti tašką nesibaigiantiems ir tik Rusijai naudingiems nesutarimams.

Įžymus pasaulinio garso mokslininkas ir akademikas Zigmas Zinkevičius, matydamas nepaliaujamas pastangas įteisinti asmenvardžių rašybą pasuose nevalstybine kalba, kreipėsi į J.Bernatonį ir priminė jam apie pasekmes, kurios neišvengiamos priėmus tokį sprendimą. Z.Zinkevičius, kaip lietuvių kalbos žinovas, akcentavo, kad beveik jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia paso įrašų nevalstybine kalba, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau ne sykį išaiškino, jog rašyti vardus ir pavardes tik valstybine kalba yra šalių vidaus reikalas. Tai patvirtino ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Z.Zinkevičius tai apibūdino ir savo straipsnyje „Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis - nesąmonė“.

Žinoma, tokie socialdemokratų siūlymai ypač nepriimtini Lietuvai, kurios piliečiai per ilgaamžę istoriją, carinę okupaciją, Vilniaus krašto užgrobimą nukentėjo taip, kad lietuvių kalba buvo atsidūrusi ties išnykimo riba. Turbūt nereikia priminti, kaip per lenkmetį buvo uždarinėjamos lietuviškos mokyklos, parsekiojami mokytojai, lenkinamos pavardės, klebonų valia tą ypač darant ant mirusių lietuvių antkapių, kuriuos LLRA ir Kirkilo šalininkai šiandien begėdiškai pasitelkia kaip tariamą įrodymą, jog „lenkai čia gyveno nuo seno, o jų pavardes leidome rašyti lenkų kalba“. Tai lietuviškai užsirašyti lietuviams nebuvo leidžiama.

Lituanistų mokslininkų tyrimais nustatyta, kad 80 proc. piliečių okupuotame Vilniaus krašte pavardės yra lietuviškos kilmės. Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Paimkime asmenvardį, kuriam pradžią davė žodis „vilkas“. Jo sūnų lietuviai vadino Vilkaičiu. Toks iš „vilko“ kilęs pavadinimas išliko dabartinėse lenkiškai kalbančių žmonių pavardėse - Vilkoit, Vilkoic, Vilkanec, Vilkel, Vilkiš. Kadangi gerą dešimtmetį teko dirbti Vilniaus rajone, man ir nebūnant specialistu buvo aišku, kad mano bendradarbių pavardės yra lietuviškos kilmės - Jurgelenec, Juodagalvis, Labut, Labul, Šileiko, Valeiko, Žeimo. Ir dabar vilkti ant tokių nutautintų pavardžių naują rūbą - raides w, x, q - būtų ne kas kita kaip sąmoningas siekis dar labiau nutautinti Vilniaus kraštą, galutinai valstybės vardu įteisinti okupacijos padarinius. Bijau, kad būtent toks ir yra pagrindinis G.Kirkilo, I.Šiaulienės, Lenkijos radikalų ir tamoševskininkų siekis bei senos autonomininkų svajonės išpildymas.

Durdami į nugarą tiek valstybinei lietuvių kalbai, tiek pačiai kalbininkų bendruomenei, prie LLRA šalininkų netikėtai ir neviešai prisidėjo ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vadovai. Vilniaus karininkų ramovėje rugsėjo 30 dieną vyko nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus Koordinacinės tarybos, kurią vienija 27 organizacijos, posėdis. Dienotvarkėje buvo numatytas susitikimas su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, kiti svarbūs klausimai. Netikėtai į ją įtrauktas ir susitikimas su VU Filologijos fakulteto dekanu Antanu Smetona ir Lituanistikos katedros vedėju Vytautu Kardeliu. Jų mintys nukrypo socialdemokratų varianto palaikymo link.

Pirmiausia A.Smetona sukritikavo piliečių iniciatyvą „Talka už valstybinę kalbą“ ir visus daugiau nei 150 Talką remiantį viešą laišką pasirašiusius inteligentus bei rezistentus, tarp jų ir daug labiau už patį A.Smetoną nusipelniusius akademikus kalbininkus. Tada tema nukrypo į atvykusių į Lietuvą užsieniečių problemas, esą dėl to ir reikia įvesti papildomas raides, nes pasuose negalėsime autentiškai įrašyti jų pavardžių, prasidės Lietuvai nuostolingi teismai. Pulkininkas leitenantas Mindaugas Žibas paklausė, o kaip bus su mūsų piliečiais, išvykusiais į Vokietiją, JAV, kaip jų pasuose bus įrašomos ž, š, č raidės: „Rašys Zibas ar Žibas?“. Be abejo, lietuvių kalbos „korifėjai“ supranta, kad dokumentuose pariteto nebus, save gerbiančios valstybės atvykėlių pasuose išlygų nedaro ir rašo jų vardus valstybine kalba. Jokio atsakymo į šį paprastą klausimą su LLRA kolaboruojantys kalbininkai negalėjo pateikti.

Taigi greta lietuvių kalbos tvirkintojų J.Bernatonio, L.Linkevičiaus, R.Šimašiaus atsiranda studentus auklėjantys aukščiausio rango pedagogai, kurie ne tik negina lietuvių kalbos išlikimo intereso, bet ir aktyviai agituoja griauti nusistovėjusią raidyno vartojimo tvarką.

Galima neabejoti, kad jų „netikėtas“ atvykimas į Karininkų ramovę dėstyti propagandinių teiginių buvo susietas su tuo, kad Koordinacinės tarybos organizacijos yra paėmusios per 100 TALKOS parašų rinkimo lapų, taigi įsipareigoja surinkti iki 7000 parašų. Jų niekingas siekis buvo sužlugdyti visuomeninę akciją, už akių ieškant būdų, kaip paveikti patriotiškai nusiteikusius piliečius.

Koordinacinės tarybos nariai nėra lengvai kvailinami. Išgyvenusieji sovietmečio propagandą, girdėję komunistams tarnaujančių „mokslininkų“ demagogijas okupacijos metais laisvės kovotojai, savanoriai ir kitų su krašto apsauga susijusių organizacijų nariai yra pakankamai atsparūs panašioms provokacijoms. Kiekvienam, patyrusiam sovietinės melo sistemos veikimą, aišku, kad net ir kalbos mokslo srityje yra tikrų mokslininkų, turinčių profesinę ir pilietinę savigarbą, ir kitokių, pasiruošusių vykdyti bet kurios valdžios nurodymus ir politikuoti nepaisant aiškių savojo mokslo teiginių ir faktų apie kalbos vartojimo istoriją Lietuvoje bei esamą vyraujančią praktiką demokratinėse valstybėse, į kurias lygiuojamės.

Tačiau kiek atsparūs A.Smetonos ir kitų agitatorių klaidinimams yra Vilniaus universiteto studentai, kurie dažnai po mokyklos į universiteto suolą sėda nekritiškai vertindami savo profesorių politiškai angažuotas kalbas? Nerimą kelia tai, kokia antivalstybine, nes atvirai Konstitucijai prieštaraujančia, veikla užsiima VU Filologijos fakulteto administracijos vadovybė, kokios nuostatos ir santykis su kalba bei valstybe yra ugdomi šio fakulteto studentams.

Valstybinės kalbos statuso ir neiškraipytos abėcėlės išsaugojimas yra ne atskirų partijų, o visų Lietuvos piliečių reikalas, pilietinė ir moralinė pareiga. Visiškai teisi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakydama, jog nevalia kalbos paversti politinių sandorių įkaite. Būtent tai nori padaryti G.Kirkilo ir I.Šiaulienės projektui pritariantys politikai ir, deja, kai kurie mokslininkai, visiškai nesirūpinantys, kokių pasekmių tai turės po jų gyvensiančioms lietuvių kartoms.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ specialų leidinį
„Redakcinės kolegijos tribūna“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (13)

  • o man 2015 spalio mėn. 30 d. 22:17:57

    atrodo, kad ta talka yra speciali akcija siekiant ,,kai kam"pasitikrinti
    kiek dar yra entuziastu sugebančiu pakilti rėkiant ,,Lietuva
    pavojuje":).Visuotinio surašymo principu.Lapuose stovi net ne paso numerio
    reikalavimas o asmens kodo!Jokio vargo sudarant duomenų bazę.Tuo pačiu
    kai kurie veikėjai tykojo ant tos bangos pakilti ir leistis nunešamam
    rinkimų link..Deja ji nekokia

  • Zanavykas 2015 spalio mėn. 28 d. 17:45:48

    O ko čia stebėtis, kad tie visi kirkilai ,šaulienies ir "pagaminti sssr
    mokslininkai" iš vieno internacionalinio mėšlo ir jiems adresas toks už
    kurį moka!

  • pasipiktinusi 2015 spalio mėn. 28 d. 15:25:12

    Labai pasipiktinau,tiesiog pasibjaurėjau šiuo karjeristu,VU
    dekaniūkščiu.Kas gins mūsų visų dar nesunaikintą,neužgrobtą
    turtą- lietuvių kalbą,jei ją išduoda tie,kurie turi principingai ją
    ginti?!

  • tokių vienetai 2015 spalio mėn. 27 d. 12:13:12

    Tokių kaip Smetona yra vienetai. Dauguma supranta, kad 150 naujų
    rašmenų atėjimas lietuvių kalbai ir jos vartotojams būtų chaotiškas
    dalykas. Pačioje kalboje vienam garsui būtų vartojami keli rašmenys,
    juos reikėtų mokėti parašyti pagal konkrečios kalbos rašybos
    sistemą. Rašant pavardę iš klausos, reikėtų vis klausti, kokią
    raidę rašyti (v ar w, č ar cz, š ar sch, vieną n ar dvi nn ir pan.). O
    kad taip būtų pažeistas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos
    statusas, nesupranta tik Kirkilas, Smetona ir dar keli paviršium
    plaukiantys.

  • Straipsnis-briedas... 2015 spalio mėn. 26 d. 22:11:05

    ...vertas leidyklos "Briedas"

  • nusikaltimo negalima pateisinti 2015 spalio mėn. 26 d. 13:03:05

    Geras parašas po nuotrauka. Tai tikrai antivalstybinė, anikonstitucinė
    pozicija. Paradoksas - ją užima VU dekanas Smetona. Keista, kad
    kalbininkas valstybinės kalbos išstūmimą nelaiko nusikaltimu.

  • MIKAS 2015 spalio mėn. 25 d. 22:16:35

    STai ir turime rezultata,kai zmogus dirba darba, kurio neismano.Prastas
    lituanistas tapo VU Lituanistu fakulteto dekanu.Kokie jo nuopelnai
    ,lituanistikos moksliniai darbai?Jokie,deja...Siandien reikia iseiti i
    televizija ,lipti per kitu galvas,nustumti i sali padorius profesionalus ir
    atsisesi i norima kede.Tai dabar vadinama -padare karjera.Lietuviu kalba
    nepriklausomybes metais sunyko labiau negu per 50 sovietmecio metu.

  • > .lt -> 'ar' 2015 spalio mėn. 25 d. 09:09:07

    Tas "sovietas" į mūsų kalbą įėjo po taip vadinamos
    "nepriklausomybės. Tuomet ir europos tarybą vadinkime europos sovietu...

  • .lt -> 'ar' 2015 spalio mėn. 25 d. 08:06:54

    Matyt, į 'sovietą' reikia žvelgti plačiau. Liaudyje nevartojamas šio
    žodžio lietuviškas atitikmuo 'taryba' pabrėžia šio instituto
    nelietuvišką kilmę, svetimybę, nepriimtinumą, panieką iš išorės
    PRIMESTAM dariniui. Ačiū gerb.Burokui už jo darbą ir pasiaukojimą.
    Apmaudu, kad tik dabar sužinojau dėl parašų rinkimo. Matyt 'pupytinė'
    žiniasklaida nepalaiko šios akcijos. Bet dar ne vėlu, spėsiu
    pasirašyti.

  • Aldė 2015 spalio mėn. 24 d. 08:22:21

    „Valstybinės kalbos statuso ir neiškraipytos abėcėlės išsaugojimas
    yra ne atskirų partijų, o visų Lietuvos piliečių reikalas, pilietinė
    ir moralinė pareiga.“ ATLIKIME ŠIĄ PAREIGĄ.

  • MILA 2015 spalio mėn. 23 d. 15:04:49

    Apmaudu ir graudu,kad lietuviu kalba taip nesunyko net sovietmeciu kaip
    nepriklausomybes metais ,ir naikiname ja patys,o baisiausia,kad pirmose
    naikintoju gretose stovi kalbininkai,nors ,aisku,nei jokios mikulenienes
    ,nei smetonos nera jokie kalbininkai,o karjeristai televiziniai
    juokdariai,nes jokiais kalbos darbais pasigirti negali.Keista ,kad toks
    poprastis lietuviu kalbos mokytojas tapo net VU Lietuviu kalbos fakulteto
    dekanu.Reikia laukti,gal LIetuvoje atsiras naujas Jablonskis,o lituanistai
    ,mokslininkai turi netyleti ir vyti kuo toliau visokius a la mokslininkus
    smetonas.

  • tai menkystos 2015 spalio mėn. 23 d. 14:21:38

    Nesitikėjau, kad smegenys yra išplautos ir tokiems žmonėms, kaip
    Vilniaus universiteto dėstytojai ir dar filologai. Tai ar reikia stebėtis
    jaunimo apolitiškumu? Juk čia aukščiausios prabos Lietuvos inteligentų
    kalvė. Sovietizmo mauras nudirbo tokį didelį juodą darbą, kad po
    ketvirčio amžiaus nepriklausomybės dar atsiriaugėjama. Šlykštu ir
    apgailėtina

  • ar 2015 spalio mėn. 23 d. 10:39:02

    Žodis "sovietas", "sovietinis" ir panašiai, nėra kalbos darkymas?
    Prisimenu tuos tarybinius laikus, kai klausydavomės "Amerikos balso" ir
    kitų balsų radijo stočių. Niekuomet jie nenaudodavo to žodžio. Dabar
    rašant ar kalbant apie "europos tarybą", nenaudojat "europos sovietas".
    Kaip tai suprasti? Jau apie anglicizmo vartojimą lietuvių kalboje,
    nekalbu...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONAI: Latvijos vyrų krepšinio čempionato ketvirtosiose finalo rungtynėse ketvirtadienį Rygos VEF komanda, kuriai atstovauja Arnas Labuckas, namuose 78:69 įveikė Ventspilio „Ventspils“ ekipą su Edgaru Želioniu ir laimėjo seriją iki keturių pergalių 4-0.
  • REKORDAS: Rygos lengvosios atletikos taurės varžybose ketvirtadienį 2015 metų Europos jaunimo čempionato prizininkas Edis Matusevičius pagerino 13 metų gyvavusį Lietuvos rekordą ir įvykdė pasaulio čempionato normatyvą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kaip Lietuvoje sumažinti korupciją?

balsuoti rezultatai

Ar skaitmenizuojamos paslaugos didina socialinę atskirtį?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +5    +9 C

   +7   +9 C

 

   +5   +8 C

   +14   +22 C

  +15  +18 C

 

   +17  +20 C

    7-10 m/s

     1-5 m/s

 

      2-5 m/s

USD - 1.1214 PLN - 4.1793
RUB - 63.1321 CHF - 1.0904
GBP - 0.8653 NOK - 9.3330
reklama
pirtis