respublika.lt

2017 lapkričio 24, penktadienis

akordeon festiv kaire

RESPUBLIKOS REDAKCINĖS KOLEGIJOS TRIBŪNA (Nr.106): „PER TOLI, PER VĖLAI“nuotraukos (14)

2017 lapkričio mėn. 05 d. 12:58:44
Vytautas SINICA, politologas

Tik Lietuvai ir tik jos sąmoningiems piliečiams skirtas savaitraščio „Respublika“ specialus leidinys.

 

Vytautas Sinica, politologas:

- Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zurofo naujausias viešųjų ryšių išpuolis - stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą - atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoj pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ paskelbė nutraukianti prekybą R.Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R.Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!“ - skelbė jie. Internetas nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Nepritariantys šiai reakcijai joje įžvelgė cenzūrą, pritariantys - džiaugėsi savo istoriją gerbiančios visuomenės branda.

Anapus raudonos linijos

Žinoma, tik jeigu nepaklausė savęs, kur visa ši reakcija buvo prieš pusantrų metų. Jei kas nepamena, prieš pusantrų metų ta pati R.Vanagaitė išleido knygą „Mūsiškiai“. Visa knyga ir jos reklamai sukelta diskusija buvo dedikuota nacių okupacijos laikotarpio (ypač tragiškos 1941-ųjų vasaros) istorijos perrašymui ir to meto rezistentų „nuvainikavimui“. Knygoje ginama tezė, kad lietuviai buvo aktyviai ir savanoriškai žydų žudynes vykdžiusi tauta, o to priešakyje buvo valstybę atkurti bandžiusi Laikinoji Vyriausybė ir LAF`as. Savo esme pati knyga ir ją lydėję vieši pareiškimai niekuo nesiskyrė nuo dabartinio išpuolio prieš Ramanauską-Vanagą. Joje dėstomi kaltinimai rėmėsi nekritiškai naudojamais okupaciniais šaltiniais, faktams prieštaraujančiais liudijimais, ignoruojant kontekstą daromomis interpretacijomis ir pritempinėjimais, taip pat atviromis klastotėmis. Knyga buvo viešai išnarstyta ir pagrįstai sukritikuota aptariamo laikotarpio specialistų (ypatingo dėmesio vertos Vidmanto Valiušaičio analizės ir kritika). Tai nebuvo šiaip klaida ar „kita nuomonė“. Knyga siekta to paties kaip ir dabar - paniekinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą melagingais kaltinimais. Tai buvo spjūvis į visas tas pačias vertybes, kurias įžeidė šiandieniniai melagingi R.Vanagaitės kaltinimai Ramanauskui-Vanagui.

Tačiau tada nieko neatsitiko. Diskusija buvo normali ir sveikinama. Knygos autorė keliavo po Rusiją ir dalino interviu apie žydšaudžius lietuvius, o Lietuvoje niekas nekėlė antivalstybinės veiklos klausimo. Populiariausi apžvalgininkai gyrė autorės drąsą ir pilietiškumą. Vertybiškasis „Alma littera“ mėgavosi pardavimais ir nematė jokio reikalo nutraukti sutarties nei dėl knygos turinio, nei dėl ją lydėjusių skandalingų pasisakymų. Knyga vertybiškieji prekybos tinklai prekiavo iki pat išpuolio prieš Vanagą. Vertybiškasis A.Ta-pinas rengė bendrus „Mūsiškių“ pristatymus ir „sveikino diskusiją“. Liberaliai atsinaujinę konservatoriai tylėjo lyg prisisėmę burnas, o ginti birželio sukilėlių ir Laikinosios Vyriausybės atminimą buvo palikta „talibams“ krikdemams ir profesoriui Landsbergiui. Jo garbei reikia paminėti, kad Atkuriamojo Seimo pirmininkas niekada nevengė šios temos. Šiandien akis žibinančio pilietiškumo ir vertybiškumo visuomenėje nebuvo nė kvapo.

Nacių medžioklė

Nedrąsu net klausti, kodėl taip nutiko. Kodėl vienodus atvejus - melagingus ir istoriškai neprofesionalius kaltinimus Lietuvos didvyriams - traktuojame taip skirtingai? Kodėl galima rašyti alternatyvią istoriją apie 1941-ųjų sukilėlius ir Laikinąją Vyriausybę, bet negalima apie partizanų vadus? Kodėl „riba peržengta“ tik dabar?

Bėda ta, kad „Mūsiškiai“ į lietuvišką sceną įjojo ant šventos karvės. Beveik dešimtmetį holokausto Lietuvoje klausimas yra tapęs tiesiog nacių medžiokle. Visi žino, kaip pasisakyti šia tema, kad būtum teisingoje istorijos pusėje. Lėtai ir sunkiai, bet galiausiai įtvirtintas sutarimas, kad Lietuva ir lietuviai dėl žydų bendrapiliečių likimo mūsų šalyje atgailavo per mažai, per trumpai, o gal net nenuoširdžiai. Ne tik blogai gailėjomės, bet ir blogai rašėme savo istoriją. Toks sutarimas neegzistuoja visuomenėje, tačiau viešoji erdvė savo taisykles nusistato be visuomenės pagalbos.

Aštuntajame dešimtmetyje nusiritusi JAV ir terorizavusi išeivijos lietuvius, o Lietuvoje prasidėjusi nuo puolimo prieš Lietuvoje 2012 metais iškilmingai perlaidotą Laikinosios Vyriausybės vadovą Juozą Brazaitį, nacių medžioklė vėliau tik įgavo pagreitį. Vis dažnesniu jos taikiniu tapo Laikinoji Vyriausybė, turėjusi apsaugoti žydus nuo nacių šalyje, kurioje neturėjo jokios faktinės kontrolės. Tapo LAF`o vadas, kariuomenės savanoris, diplomatas ir rezistentas Kazys Škirpa, žydų nežudęs, bet galbūt laiminęs LAF`o leidinius, kuriais galbūt kviesta susidoroti su Lietuvos žydais. Tapo ir J.Noreika-Vėtra, nacių kalintas Štuthofe, grįžęs kovoti į Lietuvą ir nukankintas sovietų, bet pagal vienus kaltinimus neva žudęs žydus Plungėje, o pagal kitus - tuo pačiu metu vadovavęs geto steigimui Šiauliuose. Kelių metų teprireikė, kad žydšaudžio ieškojimas tarp rezistentų taptų ne tik intelektualia pramoga, bet ir gero skonio, kolektyvinės sąžinės ir aukštų moralės standartų ženklu.

Tokia atmosfera lietuviškoje viešojoje erdvėje buvo sukurta siūnant baltais siūlais, tačiau ji puikiai veikė. Tam tobulai pasitarnavo tragiškas žinių apie Birželio sukilimą lygis. Istorijos vadovėliuose sukilimui skiriama pora skurdžių pastraipų, kurių niekas neakcentuoja. Mokslo darbai visuomenės nepasiekia. Kas žino, kad per kelias sukilimo dienas už Lietuvos laisvę žuvo pora tūkstančių žmonių? Viešųjų ryšių specialistė R.Vanagaitė negalėjo nematyti, kad tokioje dirvoje „Mūsiškiams“ lemta suvešėti ir pasinaudojo proga. Kritikuoti jos „pilietinę drąsą“ 2016 metais rizikavo tik tie, kurių žiniasklaidos liberalai ir taip nesibodėjo vadinti radikalais ir fašistais.

Nors visi supranta, kad ši nacių medžioklė yra slapčiausių Kremliaus svajonių išsipildymas ir Šaltojo karo laikų politikos bei sovietinės istoriografijos tęsinys, jos entuziastams liautis nesinori. Visi nejaukiai suprato, kad skandalas dėl Ramanausko-Vanago juodinimo grasina šiam ilgai kurtam naratyvui. Puolimas prieš Ramanauską-Vanagą buvo nesėkmingas dėl eilės priežasčių: per daug didinga jo kankinystė, per daug gerai žinoma asmenybė, per daug absurdiški argumentai, per mažai kaltinimų žydšaudyste (!). Seime penktadienį apsilankęs E.Zurofas, tikras savo darbo profesionalas, desperatiškai aiškino, kad A.Vanagas - Druskininkų žydšaudžių būrio vadas, jokios KGB narystės ar išdavysčių net nemėgino kelti. Gal kas ir būtų užkibę, kaip užkibo šmeižiant kitus, tačiau pavėlavo lemtingai. Jam kalbant Seime, „Mūsiškius“ pernai sveikinę ekspertai internete vienas per kitą dalinosi apgailestavimais, kad gėdingas išpuolis prieš Vanagą pakenks „tų tikrųjų“ nacių medžioklei. XX amžiaus Lietuvos istorijos perrašinėtojai tik atsitraukia, paspringę nuo per didelio kąsnio.

Brandi ir pilietiška visuomenė?


Tačiau besididžiuojantys tuo ir griežta visuomenės reakcija be reikalo suskubo džiaugtis. Atsirado ir nemažai besipiktinančių tokia R.Vanagaitės „cenzūra“, kaip nederama vakarietiškai visuomenei. Šiandieninė reakcija į skandalingąją autorę yra kaip tik vakarietiškos visuomenės bruožas. Brandžios demokratijos šalys žino, kad žodžio laisvė nėra ir negali būti absoliuti, kad kiekviena visuomenė turi savo ribas. Žino, kokio melo nebetoleruoja net ir dėl žodžio laisvės. Lietuvoje nėra žodžio laisvės šmeižtui, valstybės simbolių niekinimui, neapykantos kurstymui, okupacijų ir jų nusikaltimų neigimui. R.Vanagaitės istorinis šmeižtas seniai laviravo ties okupacinių ir totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą draudžiančio Baudžiamojo kodekso straipsnio 170(2) riba. Jos istorinis šmeižtas visada pasitelkiamas knygų reklamai, taigi ne tiesos paieškos, o reklamos tikslais. Tokį elgesį pagrįstai paniekino ne valdžia (kaip mėgstama sakyti), o pati visuomenė, tiksliau, jos istoriškai sąmoninga dalis. Griežtai kalbant, nebuvo jokios cenzūros, nes valstybė nieko neuždraudė, o verslas sureagavo į vartotojų nuotaikas.

Šiandien Lietuvoje suprasta, kad negali būti nuomonių apie istorinį faktą. Jeigu pagal KGB medžiagą sukuriama alternatyvi „nuomonė“ apie Vanago likimą, tai elgtis su ja kaip su nuomone reiškia taip pat dalyvauti mele apie savo istoriją. Tai melas apie valstybės kūrėjus, gynėjus ir pagrindus. Apie visuomenės brandą lygiai byloja ne tik jos žodžio laisvės ribos, bet ir tolerancija valstybės niekinimui. O kai kurie žmonės, būtent, priėmusieji pasirinkimą atiduoti tėvynei, ką privalai, susitapatina su ja. Šia prasme ir istoriniu žvilgsniu yra su ja tapatintini. Pasityčiojimas iš jų atminimo yra pasityčiojimas iš valstybės, kurios išsaugojimui buvo lemtingai pasirinkta paaukoti viską. Kiek šiandieninė visuomenė suvokia šių veiksmų sakralumą, į šmeižtą ji reaguoja panieka ir priešiškumu. Ši panieka ir priešiškumas - natūralūs ir pagrįsti jausmai - yra mūsų brandos veidas, mūsų savimonės egzaminas.

Ir vis dėlto visi ženklai rodo, kad šių dienų egzaminą visuomenė išlaikė tik todėl, kad jis buvo labai lengvas. Didvyris buvo pats ryškiausias, melas - akivaizdus, kontroversija - minimali. Ne pirmus metus laikome sunkesnį istorinės savimonės ir pilietinės brandos egzaminą, klausydami melagingų kaltinimų Birželio sukilėliams, Laikinajai Vyriausybei, eiliniams partizaninės rezistencijos dalyviams. Niekaip nesugebame jo išlaikyti. Dėl A.Ramanausko-Vanago skambiai ir išdidžiai nubrėžta raudona linija, už kurios daugiau melo nebepakęsime, nubrėžta gerokai per toli ir gerokai per vėlai. Ją nubrėžti turėjome seniai, tikriausiai, prieš J.Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimą. Brandi, solidari, išdidi ir istorinę savimonę išsaugojusi visuomenė šiomis dienomis mums pasirodė kaip miražas, užuomina į tai, kas galėtų būti.

Ne tik partizanų vadus, bet visas laisvės aukas apginti galinčios ir norinčios visuomenės ugdymas turėtų prasidėti mokyklose. Turėjo prasidėti 1991-aisiais, bet geriau vėliau nei niekada. Per toli ir per vėlai nubrėžę raudonas linijas, neturime daug pagrindo džiaugtis. Bet patys nustebę dėl savo reto susitelkimo, galime suprasti, kaip apsileidome per tuos beveik trisdešimt laisvės metų ir kokie galėtume būti.

Lapkričio 3-ąją R.Vanagaitė išplatino atsiprašymą dėl A.Ramanausko-Vanago.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ specialų leidinį
„Redakcinės kolegijos tribūna“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (14)

  • Bernadeta 2017 lapkričio mėn. 08 d. 16:15:06

    Tikrai per vėlai. Niekas nepastebėjo ir kitų "raštų", pvz., dar 2010
    m. išleistos Rimanto Greičiaus knygos "Man nereikia likimo kito". O
    autorius ją sėkmingai platino net mokykloms! Net antro leidimo prireikė!
    Ypač sėkmingas knygos pristatymas vyko Kėdainiuose. Sėkmė paakino
    autorių kurti "dar aštresnius" kūrinius. Išguitas iš darbo "Valst.
    laikr."redakcijoje - pats tapo redaktoriumi! Argi ne Stebūklų šalyje
    gyvename?

  • >zm 2017 lapkričio mėn. 05 d. 20:08:48

    rubliais gauni uz platinamus smeiztus ar judo sidabriniais?

  • skardenis 2017 lapkričio mėn. 05 d. 19:50:34

    atrodo kinkų drebėjimo slogutis užgulė ne tik Alma littera, bet ir V.
    Tomkaus oficiozą.

  • kazys 2017 lapkričio mėn. 05 d. 18:59:37

    1997metai bankomatu applesenijimas padirbtomis kortelemis nusikaltelis
    pagautas nuteistas 7 metams laisves atemimo ir paleistas ..... izraelio
    pilietis

  • Pastaba 2017 lapkričio mėn. 05 d. 17:52:16

    Pirmas sakinys netinkamas, nes pateikiamas kaip teiginys, kad partizanas
    yra "toks" ir "kitoks". Kur kabutės? Koks nors kenkėjas/a išplėš is
    konteksto ir teigs, kad politologas taip teigia...

  • Pilieti 2017 lapkričio mėn. 05 d. 17:39:02

    O kodėl Alma littera vyr. redaktorius neskaito ka priima. Kad atmetė
    visas knygas, tai rodo, kad jam buvo pilnos kelnės, bailys, kaip ir
    daugelis mūsu valdžios vyru ir moterėliu...

  • to Visa... 2017 lapkričio mėn. 05 d. 16:53:07

    gerai pastebėta.

  • Visa problema 2017 lapkričio mėn. 05 d. 16:49:38

    tik tame, kad "išrinktajai tautai" leidžiama daug daugiau nei visiems
    kitiems.

  • ... 2017 lapkričio mėn. 05 d. 16:46:54

    Koks kontrastas - jaunas, protingas, dvasingas. Ir kikimara, proto
    eunuchė, žydšaudžio palikuonė.

  • Ačiū Vytautui Sinicai 2017 lapkričio mėn. 05 d. 14:37:06

    Kaip džiugu, kad turime tokių mąstančių jaunų mokslininkų.

  • skaitytina knyga 2017 lapkričio mėn. 05 d. 14:33:28

    Normano G.Finkelsteino „Holokausto industrija: kaip išnaudojama žydų
    kančia".

  • zm 2017 lapkričio mėn. 05 d. 13:40:47

    Dar vienas nedidelis, bet gana šlykštus melas, kad leidykla tariamai pati
    apsisprendė. Čia galima palyginti su kokio nors "Putino Rusija", kurioje
    irgi "apsisprendžiama", numatant pasekmes, kas bus, jei to nepadarysi.
    Valstybinis įdirbis sudaro atmosferą, kai žmogus įsiveda savicenzūrą.
    Nepirkit Vanagaitės knygų, arba nusipirkę sudeginkit, iškilmingai, su
    būgnais ir trimitais. Su trispalvėm - būtinai.

  • zm 2017 lapkričio mėn. 05 d. 13:36:07

    Nemeluok, Sinica. Atsiprašė ne dėl visų įtarimų, tik dėl tos dalies,
    kur apie kankinimus. Ir klausimas - o ką daryti su KGB dokumentais,
    kuriuose yra parašyta tai, kuo remiantis galima ir paabejoti kristaliniu
    tyrumu ("galimai"). Arba reikėtų nekurti šventųjų stabų, pripažinti,
    kad yra įmanoma, kad nėr šventasis stabas, bet pliusai didesni už
    minusus. Ir seniai jau reikėjo nusikratyti barzdas kratančių
    pasmerkėjų už "Lietuvą lietuviams" ir reguliaraus priminimo, kad
    žydšaudžių tauta.
    Prastas mentalitetas. Visuotinis pasmerkimas "ūūūūū, scuka" - irgi iš
    tos pačios prastybės, ką bekalbėt apie amžino pretendento į vadus ir
    patriarchus mestelėto "dušanskaja" - šitam žmogui nepatinka, kai
    kažkas trukdo paminklo blizginimo procedūrai, nes pats stovi eilėje ? Po
    kiek laiko už Lansdbergio intrigavimų Sąjūdyje priminimą baus
    visuotine panieka ir galbūt baudžiamąją atsakomybe, klausimas tik
    laiko. Nes valstybė tokia kuriama.

  • zm 2017 lapkričio mėn. 05 d. 13:32:21

    Nemeluok, Sinica. Atsiprašė ne dėl visų įtarimų, tik dėl tos dalies,
    kur apie kankinimus. Ir klausimas - o ką daryti su KGB dokumentais,
    kuriuose yra parašyta tai, kuo remiantis galima ir paabejoti kristaliniu
    tyrumu ("galimai"). Arba reikėtų nekurti šventųjų stabų, pripažinti,
    kad yra įmanoma, kad nėr šventasis stabas, bet pliusai didesni už
    minusus. Ir seniai jau reikėjo nusikratyti barzdas kratančių
    pasmerkėjų už "Lietuvą lietuviams" ir reguliaraus priminimo, kad
    žydšaudžių tauta.
    Prastas mentalitetas. Visuotinis pasmerkimas "ūūūūū, scuka" - irgi iš
    tos pačios prastybės, ką bekalbėt apie amžino pretendento į vadus ir
    patriarchus mestelėto "dušanskaja" - šitam žmogui nepatinka, kai
    kažkas trukdo paminklo blizginimo procedūrai, nes pats stovi eilėje ? Po
    kiek laiko už Lansdbergio intrigavimų Sąjūdyje priminimą baus
    visuotine panieka ir galbūt baudžiamąją atsakomybe, klausimas tik
    laiko. Nes valstybė tokia kuriama.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSITIKS: Europos Sąjungos ir šešių Rytų partnerystės šalių lyderiai penktadienį susitinka Briuselyje rengiamame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime, kuriame bus siekiama stiprinti ryšius.
  • PARODA: penktadienį ir šeštadienį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veiks 7-oji švietimo inovacijų paroda „Mokykla“; parodą penktadienį atidarys Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Tik Seimui gėda dėl tualetinių sveikinimų
2. Valdžia galanda kirvį nuomininkams
3. Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę
4. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
5. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
6. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
7. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
8. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
9. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
10. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
11. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
12. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
13. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
14. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
15. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
16. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
17. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
18. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
19. Užsienio investicijos, kurios kenkia
20. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
21. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
22. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
23. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
24. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
25. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
reklama
darbas

Ar studijų kokybė priklauso nuo universitetų skaičiaus?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +5 C

   +3  +5 C

 

   +4  +6 C

   +3  +8 C

  +6  +8 C

 

   +5  +7 C

    7-12 m/s

    2-6 m/s

 

      3-6 m/s

 

USD - 1.1848 PLN - 4.2124
RUB - 69.2337 CHF - 1.1613
GBP - 0.8901 NOK - 9.6393
reklama
Velyke2017