respublika.lt

2018 vasario 20, antradienis

RESPUBLIKOS REDAKCINĖS KOLEGIJOS TRIBŪNA (Nr.106): „PER TOLI, PER VĖLAI“nuotraukos (14)

2017 lapkričio mėn. 05 d. 12:58:44
Vytautas SINICA, politologas

Tik Lietuvai ir tik jos sąmoningiems piliečiams skirtas savaitraščio „Respublika“ specialus leidinys.

 

Vytautas Sinica, politologas:

- Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zurofo naujausias viešųjų ryšių išpuolis - stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą - atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoj pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ paskelbė nutraukianti prekybą R.Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R.Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!“ - skelbė jie. Internetas nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Nepritariantys šiai reakcijai joje įžvelgė cenzūrą, pritariantys - džiaugėsi savo istoriją gerbiančios visuomenės branda.

Anapus raudonos linijos

Žinoma, tik jeigu nepaklausė savęs, kur visa ši reakcija buvo prieš pusantrų metų. Jei kas nepamena, prieš pusantrų metų ta pati R.Vanagaitė išleido knygą „Mūsiškiai“. Visa knyga ir jos reklamai sukelta diskusija buvo dedikuota nacių okupacijos laikotarpio (ypač tragiškos 1941-ųjų vasaros) istorijos perrašymui ir to meto rezistentų „nuvainikavimui“. Knygoje ginama tezė, kad lietuviai buvo aktyviai ir savanoriškai žydų žudynes vykdžiusi tauta, o to priešakyje buvo valstybę atkurti bandžiusi Laikinoji Vyriausybė ir LAF`as. Savo esme pati knyga ir ją lydėję vieši pareiškimai niekuo nesiskyrė nuo dabartinio išpuolio prieš Ramanauską-Vanagą. Joje dėstomi kaltinimai rėmėsi nekritiškai naudojamais okupaciniais šaltiniais, faktams prieštaraujančiais liudijimais, ignoruojant kontekstą daromomis interpretacijomis ir pritempinėjimais, taip pat atviromis klastotėmis. Knyga buvo viešai išnarstyta ir pagrįstai sukritikuota aptariamo laikotarpio specialistų (ypatingo dėmesio vertos Vidmanto Valiušaičio analizės ir kritika). Tai nebuvo šiaip klaida ar „kita nuomonė“. Knyga siekta to paties kaip ir dabar - paniekinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą melagingais kaltinimais. Tai buvo spjūvis į visas tas pačias vertybes, kurias įžeidė šiandieniniai melagingi R.Vanagaitės kaltinimai Ramanauskui-Vanagui.

Tačiau tada nieko neatsitiko. Diskusija buvo normali ir sveikinama. Knygos autorė keliavo po Rusiją ir dalino interviu apie žydšaudžius lietuvius, o Lietuvoje niekas nekėlė antivalstybinės veiklos klausimo. Populiariausi apžvalgininkai gyrė autorės drąsą ir pilietiškumą. Vertybiškasis „Alma littera“ mėgavosi pardavimais ir nematė jokio reikalo nutraukti sutarties nei dėl knygos turinio, nei dėl ją lydėjusių skandalingų pasisakymų. Knyga vertybiškieji prekybos tinklai prekiavo iki pat išpuolio prieš Vanagą. Vertybiškasis A.Ta-pinas rengė bendrus „Mūsiškių“ pristatymus ir „sveikino diskusiją“. Liberaliai atsinaujinę konservatoriai tylėjo lyg prisisėmę burnas, o ginti birželio sukilėlių ir Laikinosios Vyriausybės atminimą buvo palikta „talibams“ krikdemams ir profesoriui Landsbergiui. Jo garbei reikia paminėti, kad Atkuriamojo Seimo pirmininkas niekada nevengė šios temos. Šiandien akis žibinančio pilietiškumo ir vertybiškumo visuomenėje nebuvo nė kvapo.

Nacių medžioklė

Nedrąsu net klausti, kodėl taip nutiko. Kodėl vienodus atvejus - melagingus ir istoriškai neprofesionalius kaltinimus Lietuvos didvyriams - traktuojame taip skirtingai? Kodėl galima rašyti alternatyvią istoriją apie 1941-ųjų sukilėlius ir Laikinąją Vyriausybę, bet negalima apie partizanų vadus? Kodėl „riba peržengta“ tik dabar?

Bėda ta, kad „Mūsiškiai“ į lietuvišką sceną įjojo ant šventos karvės. Beveik dešimtmetį holokausto Lietuvoje klausimas yra tapęs tiesiog nacių medžiokle. Visi žino, kaip pasisakyti šia tema, kad būtum teisingoje istorijos pusėje. Lėtai ir sunkiai, bet galiausiai įtvirtintas sutarimas, kad Lietuva ir lietuviai dėl žydų bendrapiliečių likimo mūsų šalyje atgailavo per mažai, per trumpai, o gal net nenuoširdžiai. Ne tik blogai gailėjomės, bet ir blogai rašėme savo istoriją. Toks sutarimas neegzistuoja visuomenėje, tačiau viešoji erdvė savo taisykles nusistato be visuomenės pagalbos.

Aštuntajame dešimtmetyje nusiritusi JAV ir terorizavusi išeivijos lietuvius, o Lietuvoje prasidėjusi nuo puolimo prieš Lietuvoje 2012 metais iškilmingai perlaidotą Laikinosios Vyriausybės vadovą Juozą Brazaitį, nacių medžioklė vėliau tik įgavo pagreitį. Vis dažnesniu jos taikiniu tapo Laikinoji Vyriausybė, turėjusi apsaugoti žydus nuo nacių šalyje, kurioje neturėjo jokios faktinės kontrolės. Tapo LAF`o vadas, kariuomenės savanoris, diplomatas ir rezistentas Kazys Škirpa, žydų nežudęs, bet galbūt laiminęs LAF`o leidinius, kuriais galbūt kviesta susidoroti su Lietuvos žydais. Tapo ir J.Noreika-Vėtra, nacių kalintas Štuthofe, grįžęs kovoti į Lietuvą ir nukankintas sovietų, bet pagal vienus kaltinimus neva žudęs žydus Plungėje, o pagal kitus - tuo pačiu metu vadovavęs geto steigimui Šiauliuose. Kelių metų teprireikė, kad žydšaudžio ieškojimas tarp rezistentų taptų ne tik intelektualia pramoga, bet ir gero skonio, kolektyvinės sąžinės ir aukštų moralės standartų ženklu.

Tokia atmosfera lietuviškoje viešojoje erdvėje buvo sukurta siūnant baltais siūlais, tačiau ji puikiai veikė. Tam tobulai pasitarnavo tragiškas žinių apie Birželio sukilimą lygis. Istorijos vadovėliuose sukilimui skiriama pora skurdžių pastraipų, kurių niekas neakcentuoja. Mokslo darbai visuomenės nepasiekia. Kas žino, kad per kelias sukilimo dienas už Lietuvos laisvę žuvo pora tūkstančių žmonių? Viešųjų ryšių specialistė R.Vanagaitė negalėjo nematyti, kad tokioje dirvoje „Mūsiškiams“ lemta suvešėti ir pasinaudojo proga. Kritikuoti jos „pilietinę drąsą“ 2016 metais rizikavo tik tie, kurių žiniasklaidos liberalai ir taip nesibodėjo vadinti radikalais ir fašistais.

Nors visi supranta, kad ši nacių medžioklė yra slapčiausių Kremliaus svajonių išsipildymas ir Šaltojo karo laikų politikos bei sovietinės istoriografijos tęsinys, jos entuziastams liautis nesinori. Visi nejaukiai suprato, kad skandalas dėl Ramanausko-Vanago juodinimo grasina šiam ilgai kurtam naratyvui. Puolimas prieš Ramanauską-Vanagą buvo nesėkmingas dėl eilės priežasčių: per daug didinga jo kankinystė, per daug gerai žinoma asmenybė, per daug absurdiški argumentai, per mažai kaltinimų žydšaudyste (!). Seime penktadienį apsilankęs E.Zurofas, tikras savo darbo profesionalas, desperatiškai aiškino, kad A.Vanagas - Druskininkų žydšaudžių būrio vadas, jokios KGB narystės ar išdavysčių net nemėgino kelti. Gal kas ir būtų užkibę, kaip užkibo šmeižiant kitus, tačiau pavėlavo lemtingai. Jam kalbant Seime, „Mūsiškius“ pernai sveikinę ekspertai internete vienas per kitą dalinosi apgailestavimais, kad gėdingas išpuolis prieš Vanagą pakenks „tų tikrųjų“ nacių medžioklei. XX amžiaus Lietuvos istorijos perrašinėtojai tik atsitraukia, paspringę nuo per didelio kąsnio.

Brandi ir pilietiška visuomenė?


Tačiau besididžiuojantys tuo ir griežta visuomenės reakcija be reikalo suskubo džiaugtis. Atsirado ir nemažai besipiktinančių tokia R.Vanagaitės „cenzūra“, kaip nederama vakarietiškai visuomenei. Šiandieninė reakcija į skandalingąją autorę yra kaip tik vakarietiškos visuomenės bruožas. Brandžios demokratijos šalys žino, kad žodžio laisvė nėra ir negali būti absoliuti, kad kiekviena visuomenė turi savo ribas. Žino, kokio melo nebetoleruoja net ir dėl žodžio laisvės. Lietuvoje nėra žodžio laisvės šmeižtui, valstybės simbolių niekinimui, neapykantos kurstymui, okupacijų ir jų nusikaltimų neigimui. R.Vanagaitės istorinis šmeižtas seniai laviravo ties okupacinių ir totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą draudžiančio Baudžiamojo kodekso straipsnio 170(2) riba. Jos istorinis šmeižtas visada pasitelkiamas knygų reklamai, taigi ne tiesos paieškos, o reklamos tikslais. Tokį elgesį pagrįstai paniekino ne valdžia (kaip mėgstama sakyti), o pati visuomenė, tiksliau, jos istoriškai sąmoninga dalis. Griežtai kalbant, nebuvo jokios cenzūros, nes valstybė nieko neuždraudė, o verslas sureagavo į vartotojų nuotaikas.

Šiandien Lietuvoje suprasta, kad negali būti nuomonių apie istorinį faktą. Jeigu pagal KGB medžiagą sukuriama alternatyvi „nuomonė“ apie Vanago likimą, tai elgtis su ja kaip su nuomone reiškia taip pat dalyvauti mele apie savo istoriją. Tai melas apie valstybės kūrėjus, gynėjus ir pagrindus. Apie visuomenės brandą lygiai byloja ne tik jos žodžio laisvės ribos, bet ir tolerancija valstybės niekinimui. O kai kurie žmonės, būtent, priėmusieji pasirinkimą atiduoti tėvynei, ką privalai, susitapatina su ja. Šia prasme ir istoriniu žvilgsniu yra su ja tapatintini. Pasityčiojimas iš jų atminimo yra pasityčiojimas iš valstybės, kurios išsaugojimui buvo lemtingai pasirinkta paaukoti viską. Kiek šiandieninė visuomenė suvokia šių veiksmų sakralumą, į šmeižtą ji reaguoja panieka ir priešiškumu. Ši panieka ir priešiškumas - natūralūs ir pagrįsti jausmai - yra mūsų brandos veidas, mūsų savimonės egzaminas.

Ir vis dėlto visi ženklai rodo, kad šių dienų egzaminą visuomenė išlaikė tik todėl, kad jis buvo labai lengvas. Didvyris buvo pats ryškiausias, melas - akivaizdus, kontroversija - minimali. Ne pirmus metus laikome sunkesnį istorinės savimonės ir pilietinės brandos egzaminą, klausydami melagingų kaltinimų Birželio sukilėliams, Laikinajai Vyriausybei, eiliniams partizaninės rezistencijos dalyviams. Niekaip nesugebame jo išlaikyti. Dėl A.Ramanausko-Vanago skambiai ir išdidžiai nubrėžta raudona linija, už kurios daugiau melo nebepakęsime, nubrėžta gerokai per toli ir gerokai per vėlai. Ją nubrėžti turėjome seniai, tikriausiai, prieš J.Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimą. Brandi, solidari, išdidi ir istorinę savimonę išsaugojusi visuomenė šiomis dienomis mums pasirodė kaip miražas, užuomina į tai, kas galėtų būti.

Ne tik partizanų vadus, bet visas laisvės aukas apginti galinčios ir norinčios visuomenės ugdymas turėtų prasidėti mokyklose. Turėjo prasidėti 1991-aisiais, bet geriau vėliau nei niekada. Per toli ir per vėlai nubrėžę raudonas linijas, neturime daug pagrindo džiaugtis. Bet patys nustebę dėl savo reto susitelkimo, galime suprasti, kaip apsileidome per tuos beveik trisdešimt laisvės metų ir kokie galėtume būti.

Lapkričio 3-ąją R.Vanagaitė išplatino atsiprašymą dėl A.Ramanausko-Vanago.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ specialų leidinį
„Redakcinės kolegijos tribūna“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (14)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APKLAUSA: Vokietijos partija Alternatyva Vokietijai įveiktų centro kairiuosius socialdemokratus ir taptų antra didžiausia šalies partija, jei dabar būtų surengti rinkimai, parodė apklausa.
  • VILKAI: Prancūzija pirmadienį paskelbė apie planus leisti vilkų populiacijai augti iki 500; paskutiniais skaičiavimais, šalies vilkų populiaciją sudaro 265-402 vilkai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
2. ŠVENTINIS VITO TOMKAUS REPORTAŽAS IŠ DAR ŠVENTIŠKESNIŲ SEIMO RŪMŲ
3. PATRIARCHAI
4. Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą
5. Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti
6. Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę
7. Euras ir toliau plaunamas
8. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
9. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
10. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
11. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
12. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
13. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
14. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
15. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
16. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
17. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
18. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
19. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
20. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
21. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
22. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko
23. Paskutiniai 19-mečio širdies dūžiai: netikėtai miręs kovotojas A.Klemas manė turįs visą gyvenimą prieš akis
24. Kariams trūksta sveikatos. Kas gintų Lietuvą?
25. R.Karbauskio karikatūra per M.A.M.A. Laisvas žodis ar didžiulė desperacija?

Ar turite vaikų?

balsuoti rezultatai

Ar sau leidžiate valgyti restoranuose ar kavinėse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -6   -4 C

   -9  -7 C

 

   -3  -1 C

    -3   0 C

   -2  -1 C

 

   -2  -1 C

    2-3 m/s

    1-2 m/s

 

      1-2 m/s

 

USD - 1.2410 PLN - 4.1460
RUB - 70.0709 CHF - 1.1513
GBP - 0.8859 NOK - 9.6575
reklama
Labas vasara