respublika.lt

Prisimenant kolegą Vitą Lingį. Laikas neištrynė atminimo ir prasmės

(0)
Publikuota: 2018 spalio 13 08:12:11, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
Spalio 12-ąją nužudytas "Respublikos" žurnalistas, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Vitas Lingys

Spalio 12-ąją sukako 25 metai, kai netekome kolegos, vieno „Respublikos“ įkūrėjų Vito Lingio. Tą 1993 metų rytą jis išsiruošė į darbą, tačiau buvo nušautas savo namų kieme. Šūviai, paleisti į žurnalistą, rašiusį apie mafijos ir korumpuotos valdžios užkulisius, sukrėtė ne tik mus, „Respublikos“ žmones, bet ir visą Lietuvą. Ir tapo savotišku lūžiu visuomenės kovoje su organizuotu nusikalstamumu. Banditai, šūviais nutildę V.Lingį, vis tik prašovė - „Respublika“ tęsė ir tebetęsia jo pradėtą prasmingą darbą, išlaikė bekompromisę pilietinę poziciją. Užklaustas apie skaudžią sukaktį, V.Lingio brolis vilnietis Audrius Lingys sakė: „25 metai - ilgas laiko tarpas. Bėgantis laikas nugludina netekties skausmo aštrumą, bet negali ištrinti atminimo ir prasmės.“

 

Laikas iki šūvių ir po jų

„Respublikos“ redaktoriaus pavaduotojas V.Lingys nemėgo tuščių kalbų. Nemėgo patetikos ir skambių žodžių. Tad nekalbėsime nei apie didvyriškumą, nei apie pasiaukojimą - tas jam nepatiktų. V.Lingys tiesiog dirbo savo darbą. Tačiau laikas ir temos, kuriomis jis rašė, reikalavo drąsos ir pilietinės pozicijos.

Paprašytas prisiminti tą laiką, kai buvo nužudytas talentingas žurnalistas, tuometinis vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas sakė: „Tada gyvenome košmariškomis sąlygomis. 1992 metais vyko tam tikra revoliucija, virsmas iš socializmo į kapitalizmą. Prasidėjo žiaurus momentas - turto dalybos. Dėl politikų klaidų privatizuojant valstybinį turtą, valstybė atsidūrė baisioje situacijoje. Ministru buvau paskirtas 1992 m. gruodį, tad dar iki tol, dirbdamas Šiauliuose, vietos politikams sakiau, kad į privatizavimo komisiją reikia įtraukti ir policijos atstovus, kad jie matytų, kokie procesai vyksta, kaip žmonės nustumiami nuo privatizavimo, kaip banditai užima pozicijas ir grasindami pusvelčiui perka objektus. Man aukšti tuometės Šiaulių valdžios žmonės pasakė - netrukdyk griauti socializmo. Netrukdėme griauti socializmo, bet pagimdėme banditizmą.“

Aktyviai į privatizaciją įsitraukė ir Vilniuje karaliavusi „Vilniaus brigada“. „Respublika“ ir V.Lingys rašė apie šio banditų susivienijimo nusikaltimus, turto prievartavimą, valdininkų ir verslininkų reketą. V.Lingys pirmasis viešai įvardino, kad „Vilniaus brigados“ vadovai yra Borisas Dekanidzė ir Igoris Tiomkinas. Įvardino tuo metu, kai net aukščiausia policijos valdžia tikino, kad organizuotas nusikalstamumas neegzistuoja. Jis atskleidė ir „Vilniaus brigados“ bei jos vado B.Dekanidzės gijas bei verslo partnerius užsienyje.

Paradoksas, bet anuomet Lietuvos vidaus reikalų ministerija ginkluotę ir specialiąsias priemones įsigijo per Dekanidzių klano įmones. Kaip Generalinei prokuratūrai skirtoje pažymoje vėliau teigė buvęs vidaus reikalų ministras R.Vaitekūnas, ginklus ministerija galėjo įsigyti daug pigiau, jei ne šių mafijos firmų tarpininkavimas. Šiuos ginklų prekybos užkulisius aprašė V.Lingys. Jis, pasirašydavęs Tado Petrylos slapyvardžiu, rašė ir apie tai, kad greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ vyrams buvo įsakyta organizuoti su Dekanidzių klanu susijusios Belgijoje įkurtos firmos „M&S International NV“ vadovų asmens apsaugą, kad „Aro“ pareigūnai lydėjo „Vilniaus brigadai“ priklausančių firmų krovinius ir pinigus.

Nutildyti „Respublikos“ žurnalistą buvo suplanuota Latvijos kurorte Jūrmaloje, kur buvo įsikūręs B.Dekanidzė. Nužudyti V.Lingį jis įsakė „Vilniaus brigados“ smogikui Igoriui Achremovui. Jam padėti turėjo Viačeslavas Slavickis ir Borisas Bobičenka.

Pasak R.Vaitekūno, ši sukrečianti žurnalisto mirtis buvo tam tikras lūžis tiek teisėsaugos, tiek visuomenės kovoje su organizuotu nusikalstamumu. „Tada buvo tokia padėtis: arba valstybė ima valdžią į savo rankas, arba banditai užkariauja valstybę, - sakė R.Vaitekūnas. - Būsiu ciniškas taip sakydamas, bet galbūt reikėjo tokio įvykio, kad valstybė ir visa teisėsauga atsikvošėtų, kad iš tiesų esame prie labai pavojingos ribos. Juk banditai jau ir į valstybines įmones ėjo reikalaudami duoklės.“

Paklaustas, ar galima sakyti, kad V.Lingio nužudymo byla buvo pakirstas ir „Vilniaus brigados“ viešpatavimas, nuimta nebaudžiamumo aureolė, R.Vaitekūnas atsakė: „Ženkliai pakirstas. Tada buvo pereita į labai ryžtingą puolimą.“

Klaustukas apie užsakovus išlieka

- Kaip, praėjus 25 metams, ši rezonansinė byla atrodo šiandien? Kokie buvo iššūkiai? Kas pavyko, ko galbūt nepavyko padaryti? - „Respublika“ klausė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio, anuomet dirbusio V.Lingio nužudymo tyrimo grupėje.

- Tą spalio 12-ąją vykau į nužudymo vietą. Apžiūros metu gal dar ir nesuvokiau, kas įvyko, nes tuo metu pakankamai daug buvo nužudymų ir šaudant žmones, ir sprogdinant juos. 1993 metais Lietuvoje buvo sudėtinga kriminogeninė situacija. Bet grįžus į prokuratūrą, po pirmųjų atliktų veiksmų, suvokiau, kad tai ypatingas nusikaltimas - jis labai sukrėtė ir mus, tyrusius įvairiausius nužudymus, ir visuomenę. Žurnalisto mirtis sukėlė didelį rezonansą. Tyrimui mestos pačios didžiausios pajėgos, patys kvalifikuočiausi tyrėjai iš Vilniaus policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimų tarnybos ir iš Vilniaus apylinkės prokuratūros. Mums pavyko per gana trumpą laiko tarpą atskleisti nužudymą. Žinoma, ne visi įtariamieji buvo sulaikyti iš karto, bet galiu pasakyti, jeigu tuo metu nebūtų galiojęs Prevencinio sulaikymo įstatymas, tai su tradicinėmis baudžiamojo proceso priemonėmis vargiai ar būtų pavykę taip greitai viską išaiškinti. Jeigu ne šitas įstatymas, nežinau, kaip mums būtų pavykę greitai visus įrodymus užfiksuoti. Nes ir B.Bobičenka, ir V.Slavickis, ir I.Achremovas buvo sulaikyti pačioje tyrimo pradžioje. Ir tik vėliau jie prakalbo.

- O kodėl būtent jie? Ar tiesa, kad jau po kelių dienų tyrėjams buvo aišku, kas tai galėjo padaryti?

- Buvo iškelta gana daug nužudymo versijų. Pagrindinė, suprantama, buvo dėl V.Lingio žurnalistinės veiklos, nes tuo metu „Respublikoje“ buvo ypač daug publikacijų apie vadinamosios „Panteros“ įmonių grupės veiklą, arba, kitaip tariant, „M&S International NV“ kompanijos veiklą. Tad versija, kad žurnalistas nušautas dėl straipsnių, kurie kėlė pavojų ir pakenkė „Vilniaus brigados“ vadeivų verslui, trukdė jų tarptautiniams interesams, buvo pagrindinė. Policijos pareigūnai, gavę dar „žalios“ ir nepatikrintos informacijos, nukreipė mus, kad tai galėtų būti „Vilniaus brigados“ narių darbas.

Tyrimo metu buvo sulaikytas ir Dovydas Kaplanas (G.Dekanidzės verslo partneris, garsėjęs ryšiais su valdžios pareigūnais, - red. past.), bet, atlikus būtinus tyrimo veiksmus, jis buvo paleistas iš areštinės. Pagrindinė to meto problema buvo išsiaiškinti, kokią įtaką turėjo kompanijos „M&S International NV“ ir jos dukterinių įmonių ekonominė veikla. Kiek mums pavyko, mes šiek tiek gilinomės į tą ekonominį aspektą, bet galiu pasakyti, kad trūko specialių žinių tirti tokias ekonominio pobūdžio bylas, kaip visa tai susiję su įtaka Lietuvos verslui, ekonomikai, poveikiu teisėsaugai. Todėl tirti buvo gana sudėtinga.

- Ar galima sakyti, kad žurnalisto mirtis ir jo nužudymo byla buvo savotiškas lūžis kovoje su organizuotu nusikalstamumu, su „Vilniaus brigada“?

- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje turėjome labai daug nužudymų, kai tarpusavy kariaudavo „Vilniaus brigados“ nariai, buvo reketuojami, net sprogdinami verslininkai, sprogdinamos jų įmonės. Tad V.Lingio nužudymas iš tikrųjų buvo persilaužimo taškas, kuris tartum pasakė: viskas, nebėra kur toliau trauktis, reikia šitą brigadą likviduoti. Kito pasirinkimo nebuvo, žinoma, likviduoti keliant konkrečias bylas. Būtent tai buvo esminis postūmis kovoje su „Vilniaus brigada“. Verslininkai, ypač pradedantys, iki tol buvo masiškai reketuojami. Po šitos bylos jie pradėjo nebijoti rašyti pareiškimų, duoti parodymų. Šia prasme tam tikras proveržis, atskleidžiant tokius nusikaltimus, įvyko.

- Ir anuo metu, ir dabar abejojama, kad B.Dekanidzė buvo vienintelis V.Lingio nužudymo užsakovas. 1993 m. rugsėjį Jūrmaloje buvo susirinkę Dekanidzių klano verslo partneriai. Ar nužudyti žurnalistą nebuvo mafijos viršūnių susitarimas, tik pareigūnams nepavyko to įrodyti?

- Iš tikrųjų pirmomis nužudymo tyrimo savaitėmis buvo pasirašytas pakankamai platus teisinės pagalbos prašymas Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos teisėsaugos institucijoms. Tyrimo grupės nariai važiavo į komandiruotes - rinkome informaciją apie savininkus, apie „M&S International NV“ ir kitų kompanijų dukterines įmones. Be abejo, tarp darbinių versijų buvo ir tokia, kad nurodymą ar įsakymą nužudyti galėjo duoti ir šitų įmonių atskiri atstovai. Be abejo, mes žinojome ir pavardes, ir jų susitikimo datas, ir vietas Jūrmaloje, Rygoje, bet konkrečių įrodymų nepavyko surinkti. Mes matėme, kad B.Dekanidzė susitikinėjo su kitais įmonės „M&S International NV“ savininkais, bet jis parodymų byloje nedavė - jis apskritai neigė savo kaltę šitoje byloje. Tad šia prasme toks klaustukas ir lieka. Kadangi nurodymą nužudyti V.Lingį I.Achremovas ir kiti gavo iš B.Dekanidzės Jūrmaloje, jo kaltė dėl nužudymo organizavimo buvo įrodyta.

***

FAKTAI

  • 1994 m. lapkričio 10 d. Aukščiausiasis Teismas paskelbė nuosprendį. B.Bobičenka, į nusikaltimo vietą prie V.Lingio namų atvežęs I.Achremovą ir V.Slavickį, nuteistas kalėti 13 metų ir 3 mėnesius. 14 metų nelaisvės skirta V.Slavickiui, žmogžudystės metu su ginklu rankoje stovėjusiam šalia I.Achremovo ir pasiruošusiam nušauti žurnalisto šunį, jei šis būtų šalia ir pultų. V.Lingį nušovęs I.Achremovas nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos. Vėliau bausmė sušvelninta iki 25 metų kalėjimo. (2012 m. balandžio mėn. paleistas į laisvę anksčiau laiko).
  • Borisas Dekanidzė už nusikalstamo susivienijimo ir žurnalisto nužudymo organizavimą nuteistas mirties bausme sušaudant - nuosprendis įvykdytas 1995 m. liepą.


DOSJĖ

  • Vitas Lingys gimė 1960 08 13 Mažeikiuose.
  • 1978 m. baigė Plungės 1-ąją vidurinę mokyklą.
  • 1983 m. baigęs žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, gavo paskyrimą į laikraštį „Komjaunimo tiesa“.
  • 1988-1989 m. - laikraščio „Vakarinės naujienos“ žurnalistas.
  • 1989 m. rugsėjo mėn. su Vitu Tomkumi ir Ryčiu Taraila įkūrė nepriklausomą dienraštį „Respublika“, buvo „Respublikos“ redaktoriaus V.Tomkaus pavaduotojas, rašė apie nusikalstamų struktūrų veiklą.
  • Žmona Laima Lingienė, dukra Agnė.
  • Žurnalistas, vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s