respublika.lt

Nemarusis mūsų patyčių smurtas

(0)
Publikuota: 2017 vasario 19 08:16:33, Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Nemarusis mūsų patyčių smurtas. Eltos nuotr.

„Respublikos“ savaitės akiratyje - ydinga tradicija tyčiotis. Politikai baigia susitarti, kas yra smurtas prieš vaiką. Tai bet kokios fizinės bausmės, sukeliančios vaikui skausmą, pavojų gyvybei, sveikatai. Ar žalą vaiko garbei ir orumui. Tačiau kai visuomeninė erdvė yra tiesiog pritvinkusi, persisunkusi visuotinės tyčiojimosi, psichologinio, fizinio smurto tradicijos, ši tradicija žaloja piliečius savaime. Ir vaikus, ir suaugusiuosius.

 

Populiariausias visuomenės susisiekimo būdas yra ne internetas, bet vis dar televizorius. Kasdien įvairiausiuose šalies kampeliuose žmonės sėdi prie TV ekranų. Žiūri ir neakivaizdžiai dalyvauja vienoje ar kitoje laidoje. Paanalizuokime vieną laidą, kuri, sprendžiant iš reitingų, žiūrovams itin patinka.

Parodyk įpurtusią moterį

Į laidą kreipėsi moteris, norinti atsiimti iš globos namų savo vaiką. Tikslas kilnus. Grąžinkime vaikui mamą. Ir štai į miestą X išdunda TV laidos komanda. Padėti sūnaus išsiilgusiai mamai. Įeina į daugiabučio laiptinę. Paspaudžia durų skambutį. Gelbėtojus pasitinka didžiai išpurtusi moteris. Viskas aišku. Galima mandagiai pakalbėti ir atsitraukti. Neįjungus nei mikrofonų, nei vaizdo kamerų. Tačiau ne. Išpurtusi moteris - tai ypač vertingas reginys. Laidos „vinis“. Užtikrinanti didelius reitingus. Todėl kuo labiau išpurtusi, tuo vertingesnė. Kuo labiau nusikalba, keikiasi, tuo dar vertingesnė. Na, tiesiog neapšlifuotas lietuviškas deimantas. Laidos rengėjai lengviau atsipučia. Ne veltui eikvojo kurą. Važiuoti į miestą X tikrai buvo verta. Vaizdo kamera naršo viryklę, apskretusius puodus, stiklainius, margus skudurus. O bedantę moters burną parodo kuo stambesniu rakursu. Paskui keliauja su moteriške „ieškoti teisybės“ savivaldybėje. Ir čia galutinai apkvailina.

Tai koks laidos tikslas? Padėti ar išsityčioti? Matyt, padėti žiūrovams tyčiotis? Maždaug taip. „Mama, ateik, labai įdomu. Per televizorių rodo storą karvę! Vaje, kokia apskretusi...“ - „Taigi iš mūsų miestelio. Vakar parduotuvėje ją mačiau. Žvaigždė! Gyvenime dar storesnė.“ - „O tu mažiau ėsk, nes irgi tokia tapsi.“ - „O tu, tėvai, mažiau gerk, nes irgi išpursi.“ - „Ne tavo reikalas! Aš vaikų nemėtau.“ - „Ot ir mano reikalas!“

Na, ir kokį transą, dvasios atgaivą patyrė žiūrovas? Jokios atgaivos. Tik tūkstančiai žmonių, visuose Lietuvos kampeliuose žiūrėjusių tą pačią laidą, vienu metu galėjo iki soties tyčiotis, aptarinėti moters buitį ir žvingauti. Maždaug valandą, kol tęsėsi laida, koks nors išmanusis radaras galėjo virš Lietuvos užfiksuoti tyčiojimosi bangą, aukštesnę nei cunamio. Bangą, pasklidusią po visą Lietuvą. Abejojantis, ar emigruoti, dar kartą save įtikins, kad reikia sprukti iš degraduojančios Tėvynės. Nenorintis tokių vaizdų stebėti galėjo perjungti kanalą. Ir įklimpti į kitą marmalą.

Parodyk naivuolį, pataikiusį ne ten

O dabar - kita TV laida. Studijoje sėdi naivus kaimietukas. Nuoširdžiai pasakoja, kaip stotelėje susipažino su mergina ir parsivedė ją namo. Vėliau, atvažiavus policijai, suprato, kad merginai tik 14 metų. Bet toliau draugavo. Ilgai. Bet dabar abejoja, ar antrasis vaikas tikrai yra jo. Toks naivuolis, pasakojantis, kad neištikimybę nustatė iš mėlyniaujančios sugyventinės kelnių, vėlgi yra televizininkų lobis. Nes TV dėl didelių reitingų, matyt, ne tik užsiimtų genetiniais tyrimais, bet ir sudarytų naiviojo kaimietuko genomą. Studijoje sėdi žiūrovai, todėl įdomu stebėti jų reakciją. Ogi šaiposi, baisisi. Visų akys smalsios. Pritariamai linkčioja laidos vedėjai. O ši kamantinėja. Preparuoja. Atlieka vivisekciją. Kol pašnekovas ir jo mama galutinai apsikvailina. Vėlgi galima užfiksuoti visuotinio tyčiojimosi cunamį. Visuose Lietuvos kampuose. Jei tuo metu buvo įjungti televizoriai. Ar kas nors dvasiškai praturtėjo? Sutvirtėjo pasiryžimas likti Tėvynėje? Anaiptol. Na, gal koks nors ištįsęs paauglys panoro autobusų stotelėje paieškoti savos nepilnametės. O kodėl ne? Juk galima! O man kyla kitoks klausimas. Ar moralu prodiuseriams turtėti rodant savo Tėvynę kaip visišką šlamštą? Tai tas pats, kaip parke būtinai ieškoti tik šiukšliadėžių. Ir pabrėžtinai vengti žaliuojančių medžių, gėlių. Nes šiukšliadėžių reitingai didesni.

Laukime anekdotų konkurso „Aš - pilietis“?

Aišku, nesitikėkime, kad XX a. išradimas televizija užsiimtų XIX a. būdinga didaktika. Taptų Motiejumi Valančiumi, Pranu Mašiotu ar Marija Pečkauskaite-Šatrijos Ragana. Atvira didaktika šiuolaikinį žmogų tik atstumtų. Kita vertus, anoniminiai, po visą Lietuvą pasklidę žiūrovai kasdien atsiliepia į televizininkų kvietimą. Ir kur žiūrovai būna pakviesti? Pamatyti apkvaitusių benamių, įsikūrusių negyvenamame name. Stebėti, kaip jie rangosi pataluose, o vienas keikiasi ir mosikuoja telefonu. Pamatyti itin apkūnių žmonių, kuriems niekaip nesiseka numesti svorio. Paspoksoti į bedantes prasigėrusių žmonių burnas, stebėti jų ašaras. Komentuoti. Niekinti. Šaipytis. Tyčiotis. Žvengti. Tokiai žvengiančiai visuomenei greitai pravers ne pozityvios tėvystės, bet pozityvaus pilietiškumo kursai. Tik kas juos organizuos? Matyt, televizininkai. Tie patys. Apčiuopę nišą. Maždaug taip. Susodins komisiją iš pramogų pasaulio žvaigždučių ir vieno „Misija - Sibiras“ dalyvio. O konkurso dalyviai per 5 min. turės suskelti anekdotą „Aš - pilietis!“. Komisija ir TV žiūrovų skambučiai išrinks patį tikriausią pilietį. Tą, kuris labiausiai prajuokino. O kas labiausiai prajuokintų, jei TV 100 proc. veiktų žiūrovą? Turbūt bedantis „bomžas“, vaidinantis Seimo narį. Nes TV labiausiai domisi politikais ir gyvenimo paribiais.

Ar besityčiojanti visuomenė pajėgi apginti skriaudžiamą vaiką? Anaiptol. Nes pati save skriaudžia. Bukina. Žiūrėdama bukinančias laidas. Ir vaikus bukina. Ne tik bakina, bet ir bukina. Nes rodo ne Lietuvą, bet jos perdirbinį. Neva labiausiai pritaikytą masiniam skoniui. Ir ši „Lietuva“ atrodo maždaug taip. Kol politikai riejasi, o žvaigždutės dalyvauja dainų ar šokių konkursuose, likę Lietuvos piliečiai masiškai vieni kitus žudo, luošina, valkatauja, vagia ir kalba „pypt!“ signalais. „Pypt!“ - sako tėvas. „Pypt“ - atsako motina, nes visi vyrai kiaulės, o moterys meluoja geriau. „Pypt!“ - sako vaikas, todėl tėvai pasiūlo duoti į galvą. Nes dabar siūloma būtent į galvą. Į gyvybiškai jautriausią žmogaus organą. Bet pypsintis vaikis juk pats prašosi smurto artimoje aplinkoje. Nes „pypsėti“ yra negražu. O tada šeima draugiškai susėda prie TV. Pasiklausyti „pypsėjimų“.

Post scriptum: 2014 m. buvo išleista solidi knyga „Nepriklausomo šiuolaikinio meno istorijos“. Ir šit vieno knygoje kalbinamo menininko leksika: „Aš jį pagaunu už „škvarniko“ ir užsimoju. Aš jį būčiau neblogai sužalojęs, sulaužęs nosį, bet iš kažkur atsirado kažkoks diedukas ir man pakibo ant dešinės rankos.“ „X ir šiandien yra Y „člienačiulpys“. Tai visi žino. Tas iguana tai nevykusiai slepia.“ Jei taip kalba menininkai, tai ko norėti iš televizininkų?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s