respublika.lt

LRT komisija pradeda darbą: pagalbos prašoma iš valstybės įstaigų ir visuomenės (6)

2018 sausio mėn. 25 d. 15:58:36
Benas Brunalas, Elta

Ketvirtadienį susirinko kontraversiškai vertinama Seimo specialioji komisija Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymui ir finansinei veiklai tirti.

 

Per pirmąjį komisijos posėdį nutarta kreiptis į 14 valstybės įstaigų ir prašyti ne tik tyrimui reikalingų duomenų, tačiau ir lėšų tarptautiniam LRT veiklos auditui finansuoti. Taip pat ketinama pagalbos prašyti ir iš visuomenės.

Dėl informacijos apie įmones, dalyvavusias LRT organizuotuose pirkimuose, planuojama kreiptis į Registrų centrą.

Komisijoje taip pat nuspręsta, kad bus prašoma LRT tarybos posėdžių medžiagos, o iš Valstybės kontrolės bus prašoma atliktų auditų informacijos.

Televizijos ir radijo komisijos bus prašoma atskleisti su LRT susijusių svarstymų medžiagą.

Bus kreipiamasi ir į Vyriausybę. Komisija domisi, ar ši surastų finansavimą tarptautiniam LRT veiklos vertinimo auditui.

Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos bus reikalauja atlikti antikorupcinį vertinimą dėl programų kūrimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos bus prašoma duomenų apie galimus LRT pažeidimus atliekant viešuosius pirkimus.

Taip pat dėl finansų kontrolės planuojama kreiptis į Finansų ministeriją bei Seime veikiančius Audito, Švietimo ir mokslo, Kultūros komitetus. Seimo komitetų bus prašoma pateikti duomenis apie vykdytą parlamentinę LRT kontrolę.

Komisija pasiūlė kreiptis ir į Europos teisės departamentą.

Tuo tarpu „valstiečiams“ priklausanti Agnė Širinskienė posėdyje siūlė kreiptis ir į visuomenę, jos prašant pasidalinti svarbia, su LRT veikla susijusia, informacija.

LRT veiklą tiriančios komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius teigė, kad komisija faktus vertins objektyviai, ir mano, kad, siekiant aukštų standartų ir skaidrumo, LRT veiklą turi įvertinti nepriklausomas tarptautinis auditorius.

„Šiame etape mums, kaip tyrimo komisijai, svarbiausia gauti ekspertų išvadas ir institucijų turimų dokumentų kopijas. Vertinsime ne tik LRT, kaip institucijos, veiklą, valdymą bei finansų tvarkymą, bet ir teisės aktus, kurie tai reguliuoja. Dėl to paprašėme ir STT antikorupcinio vertinimo, ir Viešųjų pirkimų bei kitų institucijų pastabų ir pasiūlymų, kaip reikėtų keisti reguliavimą, jei institucijos savo kompetencijos ribose mato, kad jis yra ydingas. Dokumentų paprašėme ir iš LRT, kadangi anksčiau Seimui ši institucija juos teikė ne visa apimtimi. Tad dabar jau komisija kreipiasi ir prašo visų sutarčių su prodiuseriais, sąmatų bei finansinės atskaitomybės dokumentų, informacijos apie LRT vykdytus viešuosius ir kitus pirkimus“, - teigė „valstiečiams“ priklausantis komisijos pirmininkas A. Nekrošius.

Komisijos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad komisija kreipėsi ir į Vyriausybę, prašydama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 20 dienų nuo prašymo gavimo, inicijuoti LRT teisinį, finansinį bei veiklos auditą, pasitelkiant audito atlikimui tarptautinį pripažinimą pelniusią audito kompaniją, kuri turėtų žiniasklaidos priemonių audito patirties.

Komisijos darbo pradžią lydi ažiotažas ir daugybė politinių prieštaravimų. Tad, galima sakyti, kad politikų ir ekspertų būgštavimai, jog komisijos darbas taps politizuotu procesu, išsipildė su kaupu.

Dėl komisijos tikslų nesutaria ne tik kelios opozicinės partijos, atsisakiusios deleguoti savo narius į komisijos sudėtį, bet ir komisiją sudarantys asmenys.

Komisijos tikslus skeptiškai yra įvertinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Premjeras Saulius Skvernelis, nepaisant ketvirtadienį išsakyto patikinimo, kad komisijos darbas nėra politizuotas, taip pat ne kartą dvejojo tokios komisijos reikalingumu.

Politikos ekspertai, žvelgdami į komisijos narių kompetencijas, yra sudvejoję jos galimybėmis objektyviai ištirti keliamus klausimus. Todėl viešojoje erdvėje atsirado nemažai nuogąstavimų, kad suburta komisija bus siekiama siaurų politinių interesų.

Šiuos įtarimus tik sustiprino antradienį surengta „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio konferencija, kurioje politikas įrodinėjo sukurtos komisijos būtinumą bei tai, kad LRT vykdo labai neskaidrią veiklą. Komentuodamas šią konferenciją, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė manantis, kad ji nebuvo būtina, veikiau - perteklinė.

Sudaryta komisija turės atsakyti į 12 klausimų, susijusių su LRT viešaisiais pirkimais, laidų kaina, valdymo struktūra, LRT turto valdymu. Teigiama, kad komisija sieks išsiaiškinti, ar LRT reglamentuotos funkcijos atitinka europinę praktiką ir ar užtikrina skaidrų darbą bei leidžia įgyvendinti nacionalinio transliuotojo misiją.

LRT veiklą tirsianti komisija yra sudaryta iš penkių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių, trijų konservatorių. Į komisiją įeis po vieną politiką iš „Tvarkos ir teisingumo“, Socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.

Komisijoje dirbti atsisakė opozicijoje esančios Liberalų ir Socialdemokratų frakcijos. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas komisijos darbe įžvelgė „tikslą perimti LRT - nacionalinio transliuotojo - kontrolę“. Todėl, teigė E. Gentvilas: „Mūsų frakcija šitame farse nedalyvauja“.

Tačiau ne tik liberalai ir socialdemokratai yra skeptiškai nusiteikę dėl komisijos darbo.

Konservatorius Andrius Kubilius dar sausio 12 d. yra teigęs, kad „einama labai pavojingu keliu, kuriant šitą komisiją, ir galimai nekonstituciniu“. Parlamentaro įsitikinimu, LRT skaidrumas yra būtinas, bet šitą kontrolę efektyviau gali atlikti Valstybės kontrolė ir valstybės institucijos, bet ne politikai. Tai įvertindamas, komisijos iniciatorius A. Kubilius ragino atsitokėti.

Tai, kad sudaryta komisija siekiama politizuoti LRT iškeltus klausimus, įvertino ir komisijai priklausantys konservatoriai. Agnė Bilotaitė, Žygimantas Pavilionis ir Andrius Navickas ragino R. Karbauskį liautis politizavus LRT tyrimą ir leisti komisijai dirbti. Anot jų, R. Karbauskis šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje politikas įtikinėjo dėl sudarytos komisijos būtinumo ir paskelbė nuasmenintas sąskaitas, tyrimą bando paversti politiniu šou ir asmenine kova su LRT.

Komisijos narys A. Navickas teigė, kad R. Karbauskis nurodinėja, ką turi daryti teisėsaugos institucijos, ir imasi kitų akivaizdžių spaudimo veiksmų. „Pabrėžiu, kad Karbauskis nėra LRT veiklą tiriančios komisijos pirmininkas ar narys, todėl jo aktyvus veikimas gali būti traktuojamas tik kaip spaudimas komisijai“, - kalbėjo konservatorius.

Pasak parlamentaro, R. Karbauskis, komentuodamas LRT veiklą, kai kuriuos faktus pateikia painiai ir neaiškiai, nors tokius vertinimus dėl sąskaitų, sutarčių ar kitų dokumentų turėtų pateikti ne Seimo narys, o kompetentingi specialistai.

Skeptišką nuomonę šios Seimo komisijos atžvilgiu yra išsakiusi ir Prezidentė. Šalies vadovė sausio 15 d. teigė, kad, nors Seimas ir turi vykdyti LRT priežiūrą, kilus abejonėms dėl finansų, jis gali kreiptis į kitas institucijas, turinčias reikiamas kompetencijas. Pasak D. Grybauskaitės, bet kurios specialios komisijos sudarymas visada sukelia įtarimų, kad gali būti neadekvatus instrumentas, kuris labiau panašus į susidorojimą nei į realų ir tikrą norą ištirti skaidrumą ar neskaidrumą vienos ar kitos organizacijos.

Prezidentė tuomet ragino, esant kažkokių neaiškumų ir klausimų dėl LRT finansinės veiklos, kreiptis į tam skirtas institucijas.

Premjeras S. Skvernelis taip pat ne kartą yra pareiškęs, kad LRT skaidrumo ir kitus jai keliamus klausimus turėtų spręsti specialios institucijos. Vyriausybės vadovas yra ne kartą išsakęs nuomonę, kad turi būti vykdoma nuolatinė finansinė visuomeninio transliuotojo kontrolė, už kurią turi būti atsakingas ne parlamentas, bet Valstybės kontrolė.

Nepaisant anksčiau išsakytų nuogąstavimų, kad sudaryta komisija kelia nereikalingą ažiotažą, prieš pat komisijos darbo pradžią Premjeras „Žinių radijui“ teigė dabar nematąs jokių požymių, kad LRT komisija yra politizuota. Anot S. Skvernelio, tokio pagrindo niekada ir nebus.

Seimas pavedė komisijai iki šių metų birželio 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą.

Nutarime tirti LRT veiklą pažymima, kad LRT tyrimo komisija remsis tarptautiniuose ir Lietuvos teisės aktuose įtvirtintais bei garantuojamais visuomeninės paskirties žiniasklaidos nepriklausomumo, skaidrumo ir atskaitingumo principais, kurių praktinio įgyvendinimo gerąja praktika laiko Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC pavyzdį.

Komisijos nariai: „valstiečiai“ Arvydas Nekrošius (komisijos pirmininkas), Agnė Širinskienė, Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Virgilijus Poderys, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, Socialdemokratų darbo frakcija - Petras Čimbaras, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - Vanda Kravčionok.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Lietuvos vyrų krepšinio lygoje (LKL) sekmadienį Klaipėdos „Neptūno“ komanda namuose 81:70 nugalėjo Utenos „Juventus“ ekipą.
  • LYGIOSIOS: atidėtose Lietuvos futbolo A lygos rungtynėse sekmadienį vicečempionas Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė lygiosiomis 2:2 su „Trakų“ ekipa.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų seneliai be vargo naudojasi kompiuteriu ir internetu?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +5 C

   -1   +1 C

 

   +3  +5 C

  +7  +9 C

   +7  +9 C

 

   +9  +11 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018