respublika.lt

2017 rugsėjo 20, trečiadienis

Laisval kortel 2

L.Mažylis: mes visą laiką būsime šiek tiek paaugliainuotraukos (2)

2017 rugsėjo mėn. 03 d. 19:57:08
Eglė JUOZĖNAITĖ

Vokietijoje Vasario 16-osios Akto originalą atradęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, chemijos mokslų daktaras, habilituotas vadybos ir administravimo daktaras Liudas Mažylis naujajame LRT sezone ves dokumentikos ciklą „Šiandien prieš 100 metų“. Kokia Lietuva buvo, kokia yra šiandien ir kokia galbūt bus dar po 100 metų, „TV publika“ paklausė profesoriaus L.Mažylio.

 

- Kokius negirdėtus ar primirštus faktus priminsite laidoje, apie ką pasakosite?

- Galbūt vienas kitas komentaras bus iš to, ką man per šį sezoną pavyko atrasti įvairiuose archyvuose Vokietijoje, nes aš ten buvau ne tik kovo mėnesį, bet ir dar du kartus. Vienas kitas štrichas gal bus negirdėtas arba faktai bus pasukti ir interpretuojami kitu kampu, bet šiaip tie dalykai yra žinomi. Jie nebūtinai yra vadovėliuose, bet yra knygose, enciklopedijose, internete, tik apie juos mažiau kalbama. Grįžimas į lygiai šimto metų senumo įvykius yra būdas sugyvinti, atšviežinti savo žinojimą, sukonkretinti jį profesionaliomis televizijos priemonėmis. Aš dar naujokas tuose dalykuose, bet įsivaizduoju, kad istoriją įmanoma atkurti ir pateikti taip, kad visiems būtų įdomu.

- Kad išsamiau papasakotumėte ir atskleistumėte Lietuvos istoriją TV laidoje, daug keliavote?

- Kelionės laukia filmavimų metu. Filmuojama bus ne vien tik Vilniuje, bet ir kitur Lietuvoje. Kaune tai tikrai. Taip pat keliose vietose užsienyje. Per tas keliones pamatysime, atrasime, kaip Lietuvai prieš 100 metų buvusios svarbios vietos atrodo dabar.

- Buvo žadėta padovanoti milijoną eurų tam, kas ras Vasario 16-osios Akto originalą. Ar jūs gavote milijoną?


- Aš manau, kad tas klausimas yra seniai išspręstas, tas pažadas nebuvo visiškai suprantama forma išdėstytas. Žinoma, kad negavau milijono.

- Kaip šiuo metu vertinate Lietuvą ir kaip įsivaizduojate ją dar po 100 metų?


- Labai daug priklauso nuo pačių žmonių ir nuo to, kaip jie patys save vertina. Lietuvą atkūrėme mes. Aišku, smagu suversti atsakomybę valdžiai ir visą laiką aiškinti, kad valdžia ko nors nepadaro, bet iš tikrųjų ne taip mažai padarome mes, kad Lietuva šiandien būtų veiksmingai kuriama, būtų visavertė valstybė. Kiekvieno laikotarpio valstybė yra tokia, kokią mes ją pajėgiame sukurti. O kaip bus ateity? Grįžčiau prie Vasario 16-osios Akto formuluočių ir teigčiau, kad buvo sukurtas tobulas dokumentas, kuris šiandien visiškai tinka Lietuvos politikos, valstybės raidai. Neabejoju, kad jis tiks ir po šimto metų. Gali būti, kad svarbiais sprendimais, kuriuos padarome šiandien, džiaugsis ir mūsų ateities kartos. Tuo požiūriu esu optimistas.

- Dažnai sakoma, kad Lietuva išgyvena savo paauglystės metus, kad aplink daug abejingumo, netikrumo. Kodėl taip yra?


- Čia jau gilesnė ir platesnė problema ir labai sudėtingas klausimas. 99 metai gal ir yra paauglystė, o 100 metų jau yra branda. Per pirmą šimtą metų valstybė tikrai brendo. Aš visada stengiuosi susilaikyti nuo valstybių lyginimo, bet istoriškai taip yra atsitikę, kad daugelis kitų Vakarų Europos valstybių susiformavo kažkiek dešimtmečių, o kai kurios ir šimtais metų anksčiau negu mūsų laikų modernioji Lietuva, todėl tos paauglystės mes visą laiką šiek tiek turėsime. Mes vis tiek truputį jaunesni. Čia, žinot, kaip šeimoje būna vyresnis brolis ir jaunesnė sesuo. Tai tas santykis paskui vis tiek išlieka, nors gali būti, kad ta jaunesnė sesuo už tą vyresnį brolį gyvenime daug daugiau pasiekia ir nuveikia. Tai kitų tautų būryje mes gal ir galim taip jaustis. Bet sakyčiau, kad šimtmečio pripažinimo sertifikatas visgi parodo, kad valstybė yra subrendusi.

Kitas dalykas, mūsų valstybė nėra didelė, viena iš mažesnių Europoje, todėl kartais mums atrodo, kad reikia spręsti greitai, mes lyg ir privalome paklusti kažkokiam procesui, tendencijai, lyg ir per mažai darome įtaką globaliems ar europiniams procesams. Tenka pripažinti, kad taip yra. Bet ne visas pasaulis turi klausyti, kaip lietuvių tautos čia sugalvota. Dar ir todėl mes kartais galime pasijausti, kad nespėjame suformuoti savo ateities, raidos valios, nespėjame iki galo svarstyti, procesai gal greitesni už mus. Bet aš teigčiau, kad po to, kai Lietuva atsirado tarptautinėse organizacijose, ypač tokiose kaip NATO ir ES, kurios, žinoma, turi vidinių problemų, ir Lietuva patiria tą problemiškumą, bet tik per narystę kolektyvinėse organizacijose mes labai smarkiai stabilizavome savo būklę dabartinėje Europoje ir pasaulyje. Aš vėlgi būčiau optimistas.

- Kodėl tiek daug žmonių emigruoja, kodėl tai laikoma viena didžiausių mūsų šalies problemų?

- Atsakinėju į klausimus būdamas savo darbo vietoje Vytauto Didžiojo universitete ir į tą klausimą paprastai atsakinėju taip: kai mes prieš keliolika metų kalbėjome, kad stojame į Europos Sąjungą, kad atsivers sienos, vienas iš patraukliausių dalykų mums atrodė, kad jaunas ir vyresnis žmogus galės keliauti be sienų, ieškoti darbo vietos kitur. To labai aktyviai siekėm. Jeigu savo tuometiniams studentams būčiau sakęs: žinai, mes išsikovosime teisę kur nori važiuoti įsidarbinti, bet paskui tave visi bars, sakys, tu nevažiuok, nevažiuok, tu čia dabar išsivaikštai su visa Lietuva, pasilik, nevažiuok jokiu būdu, ar tai būtų buvę sąžininga?

Manau, kad visų pirma šį klausimą sprendžia kiekvienas žmogus. O žmogui sudaryti alternatyvią, lygiavertę galimybę, kad tu nevažiuok, nes Lietuvoje pasieksi visko lygiai to paties, tai čia mūsų valdžių pareiga. Valdžios tikrai turėtų turėti daugiau visokių instrumentų, kad sugebėtų kaip nors stabilizuoti tą laisvą asmenų judėjimą, bet gal čia laiko klausimas. Nedrįsčiau sakyti, kad visa Lietuva išsivaikšto ir nebegrįžta.

O dar vienas dalykas, kad turbūt ateis laikas, kad tie patys, kurie šiandien yra emigravę, ir tie, kurie likę, ir tie, kurie šiandien įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir į kitas aukštąsias mokyklas, tikriausiai atvers erdves, kuo užsiimti Lietuvoje. Jie ras būdus, kaip čia kurti verslus, paslaugas, dar ką nors. Lietuvai nieko netrūksta.

Parengta pagal priedą „TV publika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

  • Pensininkas 2017 rugsėjo mėn. 03 d. 23:56:52

    Cia as apie ta milijona ir ne tik...

  • Pensininkas 2017 rugsėjo mėn. 03 d. 23:54:55

    Viskas normaliai. Jau daugiau kaip 25 metai tai vyksta. Ar valdzia ar
    verslininkai - pazadejo, bet ...netesejo... Viskas normaliai, europietiskai
    ...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEMPIONATAS: Bergene vyksiančio jubiliejinio, 90-ojo, pasaulio dviračių plento čempionato jaunių vaikinų pavienio starto lenktynėse antradienį Lietuvos atstovai Romas Zubrickas ir Kęstutis Vaitaitis užėmė atitinkamai 42-ą ir 60-ą vietas.
  • GOLBOLAS: Suomijoje vykstančio Europos golbolo čempionato trečiosiose B grupės rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė 12:4 nugalėjo Belgijos komandą ir iškovojo antrąją pergalę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar valdžia daro pakankamai, kad grįžtų emigrantai?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +12 C

   +7  +13 C

 

   +10   +11 C

   +12  +16 C

  +13 +16 C

 

   +14  +17 C

    7-12 m/s

     1-5 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.1972 PLN - 4.2785
RUB - 69.5066 CHF - 1.1535
GBP - 0.8862 NOK - 9.3420
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12