Kauno miesto ceremonmeisteris, miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys Kęstutis Ignatavičius skaito „Respubliką“, nes ji turi tvirtą ir aiškią poziciją.

- Dienraštis „Respublika“ yra tikrų lietuvių laikraštis. Jei „Respubliką“ skaitote, vadinasi, esate ne tik Kauno rotušės „šeimininkas“, kaip esate populiariai tituluojamas, bet ir tikras Lietuvos patriotas?

- Stengiuosi toks būti. „Respubliką“ skaitau, nes ji turi savo poziciją. Patriotizmas, jei jis demokratiškas, nesikerta su demokratijos normomis, yra kiekvienai tautai sveikintinas dalykas. Kiekvienas šiuo klausimu gali daug nuveikti. Būtina išsaugoti tautos paveldą, žinoti ir gerbti savo šaknis, todėl dar 1994 metais atkūrėme tarpukaryje veikusią Lietuvos bajorų karališkąją sąjungą.

- Kodėl atkūrėte? Juk kai kam ir patriotizmas, ir kažkokie bajorai atrodo tik beviltiškos senienos, nederančios globalėjančiame pasaulyje?

- Atkūrėme, kad mes, lietuviai, jaustume pagarbą praeičiai, savo protėviams, savo šaknims. „Respublika“ tokiems dalykams taip pat neabejinga, turi aiškią poziciją. Pastebiu, kad mes, lietuviai, po truputį tai išbarstome, užmirštame, todėl vis reikia iš naujo priminti, kas mes esame, mūsų tautos praeitį, stiprinti tautiškumą. Tada net mūsų tautai labai skaudi emigracija galbūt sulėtėtų. Dabar net šeimos sąvoka yra kažkokia išbarstyta, išskydusi, todėl būtina, kad viešojoje erdvėje būtų nuolat primenama, kas buvo ir yra tradicinė šeima. Ką ji reiškia žmogui, tautai. „Respublika“ kovoja už tradicinę šeimą, tokia pozicija man priimtina. Aš pats jau 42 metus gyvenu šeimoje. Ir mano tėvai taip gyveno, sutarė, neišsiskyrė. Toks požiūris į šeimą mūsų tautoje buvo perduodamas iš kartos į kartą.

- „Respublika“ nevengia mūsų mažai tautai labai skaudžių emigracijos temų. Gal ateityje, kai neteksime jaunimo, jau nebus kam perduoti savo požiūrį į tradicinės šeimos vertybes?

- Skaudu dėl lietuvių emigracijos, bet aš žiūriu į ją ne tik konstatuodamas šį reiškinį. Galvoju, kaip padaryti, kad emigrantai neužmirštų savo šaknų, atsigręžtų į savo Tėvynę. Visi turime dėl to stengtis, ne tik žiniasklaida. Mes tuo klausimu ėmėmės iniciatyvos, kreipėmės į kultūros ministrą, kad žmonės galėtų laisvai prieiti prie dokumentų, atskleidžiančių jų genealogines šaknis. Ne per kažkokią privačią firmą, kur žmonės ilgai laukia eilės, moka pinigus, bet tiesiogiai. Kitose šalyse prie tokių archyvinių dokumentų visiems yra laisva prieiga. Galbūt ir mūsų emigrantai pradės aktyviau domėtis savo protėviais, savo šaknimis ir atsigręš į Tėvynę. Ne tik dabar išvykusieji, bet ir iš ankstesnių emigrantų srautų.

- Dabar labai sunkus laikotarpis mūsų tautai. Nukultūrinimo, nuasmeninimo prasme. Nes imame pasiklysti vertybėse. Europietiškomis vertybėmis laikome kiekvieną brukalą, sklindantį iš Vakarų. Neatsijojame.

- Visiškai su jumis sutinku. Jaučiama tam tikra dvasinė devalvacija. Todėl reikia ugdyti džentelmeniškumą, riteriškumą. Priminti, kas yra garbė. Būti lietuviu - irgi garbė. Reikia dėl Lietuvos stengtis visomis prasmėmis. Yra šimtai būdų pasistengti. Tai pastebiu ir skaitydamas „Respubliką“. O Kauno mieste mes turime draugiją „Rotušės aikštė“, į kurią susibūrę savo valstybės istorijai bei paveldui neabejingi kauniečiai, verslininkai, kultūros bei meno atstovai. Ne tik verslo renginius rengiame, bet ir siekiame ugdyti pilietiškumą. Ruošiamės steigti Senamiesčio respubliką. Panašią į Vilniaus Užupio respubliką. Ne tiesmukiškai sieksime žmones įkvėpti, išjudinti, bet gerais darbais bei pavyzdžiais.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"