respublika.lt

2017 liepos 22, šeštadienis

Kas sieja P.Galkontaitę su Leninu ir Pilsudskiu?nuotraukos

2017 vasario mėn. 13 d. 19:05:40
Eglė JUOZĖNAITĖ

LRT televizijos laida „Nacionalinė paieškų tarnyba“ apdovanota auksiniu 2016-ųjų Lietuvos santarvės fondo medaliu „Pro augenda concordia“. Laida įvertinta už vaidmenį sujungiant žmones, išardytas šeimas, įtvirtinant žmogiškąsias vertybes. Galbūt Lietuvoje jau neliko išsibarsčiusių šeimų ir žmonės tapo atviresni vieni kitiems, „TV publika“ paklausė laidos vedėjos Palmiros Galkontaitės.

 

- Jau 18-ą sezoną vedate laidą, kurioje padedate surasti dingusius žmones, gimines, pažinti savo šaknis. Kiek per visą laidos istoriją subūrėte šeimų ir ar suburti žmones dabar lengviau, o gal laidos atsiradimo pradžioje tai padaryti buvo paprasčiau?

- Kitados paskaičiavome, jeigu į vieną vietą suburtume visus, kam laida yra padėjusi susirasti artimuosius, susidarytų maždaug Ignalinos dydžio miestas.

Kai prieš 18 metų, rugsėjį, pradėjome kurti šią laidą, nerimavome, kaip čia ištraukti bent jau iki sausio, kad vidury sezono netektų pabrukus uodegą užsiraukti. Startavome kaip gana prieštaringai vertinama „naujiena“. Labai žiūrima, tačiau lyg ir pernelyg gėdinga, bauginančiai atvira, kad pats ryžtumeisi joje dalyvauti. Tebėra gausybė žmonių, kurie net nuo pačių artimiausių slepia savo praeitį. Kurių baimė būti aplinkinių apkalbėtiems, pašieptiems ar pasmerktiems tebėra gerokai stipresnė už norą pažinti savus, galimus brolius ar seseris, gimdytojus, kadaise išsižadėtus vaikus. O juk kiekvieną savaitę eteriui, kaip kokiam ėdriam slibinui į nasrus, reikėdavo įmesti po kelias vis naujas istorijas. Jas išgimdyti ir kartu prisijaukinti žiūrovą, savaime padrąsintą rodomų istorijų dalyvių.

Kita vertus, mes patys neturėjome iš ko mokytis. Trūko patirties, kaip ieškoti, kur kreiptis. Daugelio šiandien rodomų, sėkmingai išnarpliotų paieškų kaip beviltiškų pirmaisiais laidos gyvavimo metais net neregistruodavome. Ilgainiui įgavome pagreitį ir žiūrovų pasitikėjimą. Dabar net kasininkė geležinkelio stotyje, paklausta, kur kreiptis ieškant vieno ar kito asmens, nurodo mūsų laidą. Sulaukiame laiškų, persiųstų mums iš Lietuvos atstovybių skirtingose pasaulio šalyse, iš savivaldybių, iš įvairių tautinių bendrijų. O 118 operatoriai tikriausiai jau atmintinai žino mūsų laidos telefono numerį.

- Ar pasidomite tomis šeimomis, kurios dalyvavo jūsų laidoje, ar jos vis dar bendrauja? Ar laidų dalyviai susisiekia su laidos kūrėjais, padėkoja už pagalbą?


- Grįžtamasis ryšys ir yra tai, ką labiausiai vertiname mes, laidos rengėjai. Jaučiamės labai dėkingi, kai po kurio laiko mums paskambina ar parašo laidos herojai ir pasidalina savo džiaugsmu, pasakoja, kaip laida pakeitė jų gyvenimą, kaip radosi nenusakomas bendrystės pojūtis su ilgus metus ieškotais ir rastais artimaisiais. Nuoširdžiai dėkojame jiems. Už ką? Už tai, kad visos mūsų pastangos nenuėjo perniek, kad leido mums dar kartą išgyventi to, ką darome, prasmingumą.

Be abejo, anaiptol ne visi, jautriai susitikę, apsikabinę prieš kameras, vėliau taip pat nuoširdžiai bendrauja. Būna, ateina į laidą vien tam, kad patenkintų savo smalsumą. Na, susitinka, nežinomųjų lyg ir nelieka, tačiau giminystė pati savaime negarantuoja artumo. Tam, kad jis rastųsi, reikia ir abipusių pastangų. Reikia noro artumą puoselėti ir ugdyti. Ne visi tam pasiryžę. Juoba kai susitinka skirtingos gyvensenos, per ilgus metus iš skirtingų vertybių sulipdytos asmenybės.

Būtent žiūrovų pageidavimu prieš keletą metų ir pradėjome pasakoti įsiminusių istorijų tęsinius. Kas buvo paskui, po to, kai susitikusieji išeina iš studijos, kai atslūgsta euforija ir prasideda kasdienybė.

- Kas sunkiausia jūsų darbe, su kokiais iššūkiais susiduriate?

- Sunkiausia, kai susiduriame su neįveikiamu „provincialumu“ - baime, kas ką pasakys, pagalvos, kaip tai „atrodys“. Kai paieškoms prireikia nemenkų fizinių ir emocinių pastangų bei laiko, o štai rastasis gūžiasi, saugiai susisukęs į savo kasdienybės apklotą, antrąsyk išduodamas ieškantįjį. Tokiais atvejais dažniausiai išsakomi argumentai: „miestelyje visi mane pažįsta, ką dabar pagalvos“, „kaimynai liežuviais užplaks“, „šeima manęs nesupras, pasmerks“.

Arba kai susiduriame su įtėvių savininkiškumu. Manymu, kad turi teisę imti ir perrašyti įsūnio ar įduktės gyvenimo istoriją. Tarsi nuvogdami nuo jo kažką esminio, kas tik jam vienam priklauso. Lyg pažeisdami įvaikintojo prigimtinį kraujo apytakos ratą.

- Ar jūs pati domėjotės savo šeimos šaknimis, tolima praeitimi? Kokių dalykų atradote? Ir kaip tai pakeitė jūsų gyvenimą?

- Apie labai tolimą praeitį nebeturiu ko paklausti. Žinau, kad mano prosenelė susilaukė pavainikės dukters (mano močiutės) nuo dvarponio sūnaus ir iki pat mirties buvo tos šeimos globojama. Mokoma gaminti įmantriausių patiekalų, deramai serviruoti stalą. Ten ir jos duktė, mano močiutė, mokėsi rašto ir, kaip sakydavo, kitų „gerų manierų“.

O senelis, kurį laiką tarnavęs carinės armijos kavalerijos pulke, dirbo Vilniaus geležinkelyje keleivinio traukinio vyresniuoju, be kitų, yra lydėjęs į Vilnių Leniną ir Juzefą Pilsudskį. Kita močiutė buvo labai paklausi ponų namuose: siūdavo, siuvinėdavo, suruošdavo kraitį tų šeimų nuotakoms. O kitas senelis dirbo gaisrininku ir grodavo visais įmanomais instrumentais.

Tačiau pati miglotai prisimenu tik mamos mamą. Jau žilutėlę, kaulinėm šukom prilaikančią išretėjusius plaukus. Buvau visai mažytė, kai išsiskyrė ir mano tėvai. Po skyrybų su tėčiu mama išsiskyrė ir su visa tėčio gimine. Tad suaugau jų nepažinodama. Turėjau jau savo vaikų, kai mane susirado vienintelė pusseserė (tėvo brolio duktė). Ji ir papasakojo apie tuos, kurių man neteko pažinti. Su ja lig šiol artimai bendraujame.

Ko tai pamokė? Gerai suprantu tuos, kurie kreipiasi į mūsų laidą norėdami pažinti, kaip sakome, „ką nors iš tėvo (ar mamos) artimųjų“. Tuos, kurie tėvams išsiskyrus išnyko iš jų gyvenimo. Suprantu tą tuštumos pojūtį, kurį įvardija dažnas, nežinantis savo šaknų. Kai jautiesi lyg kokia atskilusi grandis, iškritusi iš tęstinumo grandinės.

Parengta pagal priedą „TV publika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BAZĖ: Egipto šiaurėje esanti karinė bazė, didžiausia Artimųjų Rytų arabų šalių teritorijoje, šeštadienį atidaryta po atnaujinimo bei rekonstrukcijos darbų.
  • ORAI: ankstų šeštadienio rytą Lietuvoje kritulių nebuvo; oro temperatūra nuo 10 iki 15 laipsnių šilumos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate dabartinės koalicijos darbą?

balsuoti rezultatai

Kur atostogavote ar atostogausite šią vasarą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9  +13 C

   +9  +13 C

 

   +11  +14 C

   +20   +23 C

  +20  +23 C

 

   +18  +21 C

    1-4 m/s

     1-3 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1642 PLN - 4.2364
RUB - 68.6175 CHF - 1.1051
GBP - 0.8961 NOK - 9.3315
reklama
Labas vasara
reklama
Rokiškio pienas 2017.06