respublika.lt

Ką ir kaip pirkti, kad sutaupytume?nuotraukos (6)

2016 lapkričio mėn. 01 d. 15:12:07
Eglė JUOZĖNAITĖ

Televizijoje laidų, kuriose lyginamos prekių ir paslaugų kainos, mokančių efektyviai išleisti pinigus, beveik nėra. Kodėl? Ar televizija skatina tik išlaidauti? Kaip nebūti apgautiems reklamų, o jomis tinkamai pasinaudoti, „TV publikai“ papasakojo asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė.

 

- Kodėl televizijoje ir apskritai žiniasklaidoje yra tiek nedaug pasakojimų apie prekių ir paslaugų kainų palyginimus, apie asmeninių finansų valdymą, o gal žmonės jau viską žino ir patys yra pajėgūs išsirinkti prekes ir paslaugas?

- Kad ir kaip būtų gaila, tikrai nedaug apie tai žiniasklaidoje kalbama. Lietuvoje taupyti vis dar gėda. Tuo labiau garsiai apie tai kalbėti, nes taupymas daugeliui asocijuojasi su skurdu, o ne su sąmoningu pasirinkimu nepermokėti.

Išskirčiau dvi grupes - vyresni žmonės yra priversti taupyti, todėl puikiai moka lyginti kainas, o jaunesni kol kas dar tik nori daugiau uždirbti, bet dažnai nesusimąsto, kaip protingiausiai ir efektyviausiai tuos sunkiai uždirbtus pinigus išleisti.

- Kodėl dažnas, nusipirkęs prekę ar paslaugą, pasijaučia apgautas? Ar dėl to vertėtų kaltinti save ar kitus? Apie ką reikėtų pagalvoti prieš išleidžiant pinigus?

- Pirmiausia nereikia gėdytis grąžinti prekę, jei tik kyla nepasitenkinimo jausmas ir jei yra tokia galimybė. Finansiškai tai labai geras sprendimas. Jei jaučiuosi apgautas, kaltinti reikėtų tik save. Žinoma, kad verslas visais įmanomais sąmoningais ir nesąmoningais būdais mėgina vartotoją priversti pirkti, bet galutinį sprendimą priima pats žmogus, todėl jis ir yra atsakingas. Svarbiausia perkant sprendimą priimti sąmoningai, o ne „pamačiau vitrinoje batus ir staiga taip užsinorėjau!”. Tam reikia stebėti ir pažinti save. Kada paprastai nusiperku kažką, dėl ko vėliau gailėsiuosi? Kai pavargęs? Kai liūdnas? Kai iš neturėjimo ką veikti, einu pasivaikščioti po prekybos centrą? Kai atsipalaidavęs? Kai susivilioju akcija, nors pačios prekės man nereikia? Kai žinau situacijas, kada esu lengviausiai manipuliuojamas pirkėjas, galiu sąmoningai jų vengti.

Kiekvieną kartą atidarius piniginę reikėtų pagalvoti, už ką iš tiesų moku pinigus ir ar to paties poreikio negalėčiau tenkinti pigiau. Pavyzdžiui, kavinėse mes susimokame ne tik už alkio numalšinimą (tai daug pigiau galima padaryti nusipirkus maisto parduotuvėje ir pasigaminus namie), bet už norą būti aptarnautiems, už tingėjimą ar nemokėjimą gaminti namie, už norą pabendrauti. Jei noriu atostogų, tai yra vietos ir veiklos pakeitimo, tą galima padaryti pigiai pas senelius kaime arba brangiai kur nors Maldyvuose. Svarbu suvokti, už ką iš tiesų moku pinigus, kokią naudą gaunu ir ar man jos tikrai reikia.

- Kaip pirkti, kad sutaupytume? Kaip pakeisti pirkimo įpročius?

- Iš pradžių reikia atsakyti sau į klausimus, ar aš noriu taupyti, ar man reikia taupyti, ką darysiu su sutaupytais pinigais. Kai turėsiu nuoširdžius ir tikrai man aktualius atsakymus, tada natūraliai imsiu ieškoti, kaip tai padaryti.

Kaip sutaupyti 30-50 procentų išlaidų maistui, higienos ir buities prekėms? Pirkti ilgai negendančias prekes ne tada, kai baigiasi, o tada, kai jų kainos geriausios. Dantų pastos, šampūno, tualetinio popieriaus, skalbiamųjų miltelių ir labai daug kitų prekių galima įsigyti nutaikius 40-50 procentų nuolaidą. Tada laikas pirkti pusmečiui į priekį, o ne tik tam kartui. Daugelio ilgai negendančių maisto produktų taip pat galima prisipirkti ilgesniam laikui už gerą kainą. Didesnei šeimai taip pavyksta sutaupyti tikrai nemažą sumą. Žinoma, šiek tiek pastangų reikia įdėti „sandėlio valdymui“ ir patrauklių kainų pastebėjimui, todėl kiekvienas pats sprendžia, ar verta, tai padeda jam siekti tikslo ar ne.

- Kas verčia jaustis neturtingiems? Nuo ko priklauso, ar žmogus jaučiasi esąs turtingas, ar ne? Kiek pinigų reikia Lietuvoje, kad jie atneštų laimės ir pasitenkinimo jausmą?

- Yra toks posakis: „Ne tas turtingas, kuris daug turi, o tas, kuriam nedaug reikia“. Kodėl vienas uždirba daug, bet nieko neturi, o kitas uždirba mažai, bet jam netrūksta pinigų? Yra skirtingi finansinių asmenybių tipai - kaupikai, išlaidūnai, vengėjai ir verslininkai. Kaupikams pinigai reikalingi tam, kad jų turėtų, jiems svarbus saugumo jausmas. Išlaidūnams pinigai skirti tam, kad išleistų, jie mėgina nusipirkti emocijas. Vengėjai giliai širdyje jaučia, kad kažkaip su pinigais turėtų būti kitaip, bet vengia domėtis, atidėlioja sprendimus. Verslininkams pinigai reikalingi tam, kad uždirbtų dar daugiau pinigų.

Retas žmogus būna kurio nors vieno tipo, dažniau - dviejų tipų mišinys. Finansiškai labiausiai pasisekė kaupikams verslininkams. Jiems svarbu ir pinigų turėti, ir jų padauginti. Blogiausias mišinys yra išlaidūnai vengėjai. Jiems nepavyksta pinigų atidėti ateičiai ir jie vengia ieškoti sprendimo.

- Kaip televizija galėtų prisidėti prie geresnio žmonių finansinio išprusimo?


- Kiekvieną pokytį sudaro trys lygiai. Tai - žinios, įgūdžiai ir požiūris. Žiniasklaida gali suteikti žinių apie asmeninius finansus. Gali prisidėti formuojant sveiką požiūrį į pinigus. Bet kiekvienas žmogus lieka atsakingas už savo įgūdžius, už teisingą požiūrį ir žinių taikymą praktikoje.


Parengta pagal priedą „TV publika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AKMENSLYDIS: Taline (Estija) vykstančio Europos moterų akmenslydžio čempionato B diviziono turnyre pirmadienį Lietuvos rinktinė 5:4 nugalėjo Ispanijos komandą.
  • ŠACHMATAI: Londone (Didžioji Britanija) vykstančio kovoje dėl pasaulio šachmatų čempiono titulo pirmadienį nugalėtojo titulą ginantis norvegas Magnusas Carlsenas (ELO koeficientas - 2835) dar kartą sužaidė lygiosiomis su JAV atstovu Fabiano Caruana (ELO - 2832).
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jums baisu, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gali atimti jūsų vaikus?

balsuoti rezultatai

Ar susirgus patys sau diagnozuojate ligą ir ją gydote?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +2 C

    0   +1 C

 

   -1  +1 C

 +1  +3 C

   +1  +2 C

 

   -2  -1 C

 4-5m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s