respublika.lt

2018 vasario 24, šeštadienis

Internete vyksta baisesni karai nei realybėjenuotraukos (2)

2017 vasario mėn. 06 d. 17:25:47
Eglė JUOZĖNAITĖ

Vasario 7 dieną minima Tarptautinė saugesnio interneto diena. Kodėl vertėtų pagalvoti prieš keliant savo fotografiją į internetą, kokius duomenis apie save atskleisti, o kokius ne, ir ko labiausiai saugotis, „TV publikai“ atskleidė Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota žurnalistė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė.

 

- Kokie pavojai tyko interneto erdvėje? Ir kur informacinis turinys pavojingesnis - televizijoje ar internete?

- Nei televizija, nei internetas nėra labai pavojingi. Jie negali nieko padaryti. Tai yra tiktai informacijos sklaidos priemonės. Viskas priklauso nuo vartotojo, kuris jomis naudojasi. Jaunoji karta labai susijusi su internetu, bet jiems svarbi ir televizija. Visi animaciniai filmukai, vaikų serialai rodomi per televiziją. Kol vaikas tampa paaugliu, jis sėdi prie televizoriaus. Šiuo atveju turinio kūrėjai turi būti labai atsakingi, nes visos programos vaikams, jaunimui turinio požiūriu turi būti apgalvotos. Jaunam žmogui mes turime ne tik suteikti galimybę pažinti pasaulį, bet ir kartu ugdyti vertybes. Man labai smagu ir norėtųsi pagirti už tai nacionalinį transliuotoją, kuris turėdamas daugialypę televizijos, radijo, interneto terpę įdiegė vaikams rubrikėlę apie internetinį televizijos naudojimą. Tą seniai reikėjo padaryti. Visa Europa labai daug dirba šiuo klausimu.

Daug domėjausi dokumentais apie draugišką internetą ir kiek tas internetas turi integruotis į kitas priemones kaip galimybė išmokyti prevenciškai pažiūrėti į daugelį dalykų. Deja, mes daug kur atsiliekame. Šiuo atveju nacionalinis transliuotojas yra vienas iš tų pavyzdžių, nes tai jau buvo galima padaryti seniai. Jeigu ugdysime vartotoją pažinti įvairius dalykus, tai ir pavojų nebus.

- Televizijų programos žymimos ženklais N-7, N-17, S. Ar ženklinimas padeda, ar kaip tik skatina smalsumą žiūrėti tai, kas neleistina?

- Tai gražus žingsnis norint sureitinguoti, kas yra leidžiama, kas ne, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėvams. Bet ir tėvus reikia ugdyti. Ypač kai kalbama apie komunikacinius dalykus. Ne vieną kartą paauglių, ypač vaikų, būrelyje esu girdėjusi sakant: o, šiandien bus geras filmas, S raide pažymėtas, reikės pažiūrėti. Tai puiki nuoroda žinoti, ko tau matyti negalima. Vadinasi, ta priemonė išsisėmė.

Dabar tėvams yra galimybė naudoti programėles internete, riboti laiką išmaniojoje televizijoje. Tada vaikas, norėdamas įsijungti tam tikrą programą televizijoje, turi atsiklausti, ar gali ją įsijungti. Jis nežino, ko klausia, bet jis klausia tėvų, nes televizorius yra valdomas per mobiliąją programėlę. Deja, kad tokie dalykai yra ir kad juos galima naudoti, ne visi tėvai žino. Arba nesidomi tiek, kiek turėtų. Vaikai dabar daugiausia išmoksta visko patys arba iš bendraamžių.

- Nuolatos gauname didelį srautą naujienų. Ar moka jaunesni ir vyresni žmonės susitvarkyti su tuo dideliu srautu informacijos?

- Ne veltui sakoma, kad informacijos sraute yra informacijos badas. Informacijos naudojimas turėtų būti tikslingas. Jeigu žinome, ko norime, kiek norime, atitinkamai pasiimame tai iš vienų ar kitų duomenų bazių. Bet kada naršome taip sau, tai turbūt nelabai praturtėjame, laikas būna panaudojamas ne taip, kaip galėtume jį panaudoti. Šiandien net ir vyresni žmonės atranda socialinį tinklą „Facebook“. Jiems atrodo, kad tai panacėja, kur tu gali apie viską pasakoti. Bet jau ne pirmi metai tie, kurie jį naudoja kur kas aktyviau, trimituoja, kad būtume atsargūs su savo duomenimis.

- Kaip to atsargumo imtis?

- Pavyzdžiui, jeigu tu keli nuotraukas, kad keliauji, nebūni namuose. Vadinasi, gali keliauti. Jeigu pateiki labai daug informacijos, kada keliauji ir kada nebūni namuose, tai gali būti puiki nuoroda vagims. Taip pat vertėtų būti atsargesniems keliant mažų vaikų nuotraukas. Gražu pasižiūrėti į vaikus, bet po kiek laiko ta nuotrauka gali atsidurti ne tokiame kontekste, kokį mes galėtume įsivaizduoti.

Dabar pereinama prie individualizuoto vartojimo, todėl feisbukas yra labai puiki priemonė rinkti duomenis apie konkretų asmenį, jo pomėgius, ką jis vartoja, perka. O tada konkrečiai jam yra siūlomos prekės ir paslaugos.

- Kad internete pavojinga, turbūt įrodo ir tai, kad vyksta net informaciniai karai?


- Jie vyksta. Informacinėje erdvėje tas karas gali būti kur kas baisesnis negu akivaizdžiai susitikus mūšio lauke. Tą labai akivaizdžiai įrodė ir praėjusi JAV prezidento rinkimų kampanija. Vyksta įsiveržimai į valstybių interneto erdves, programišiai nulaužia vieną ar kitą serverį, tinklą, duomenų bazes, suranda ten slaptos informacijos, ją nutekina... Net ir mūsų nacionalinio saugumo strategijoje labai daug dėmesio skiriama informacinės erdvės apsaugai. Ir kuo toliau, tuo labiau reikės ja rūpintis.

Parengta pagal priedą „TV publika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DIPLOMATIJA: dvišalių santykių plėtra, saugumo padėtis Europoje, transatlantiniai ryšiai, Rytų kaimynystės ir svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai - visa tai penktadienį Lisabonoje aptarė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Portugalijos užsienio reikalų ministru, Atstovų rūmų Europos, Užsienio ir Gynybos reiklų komitetų vadovais.
  • SPAUDIMAS: Pietų Korėja šeštadienį teigė, kad penktadienį paskelbtos naujos sankcijos Šiaurės Korėjai pagerins Jungtinių Tautų priimtų rezoliucijų laikymąsi, kuriomis siekiama didinti spaudimą branduoliniais ginklais grasinančiai valstybei.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
2. ŠVENTINIS VITO TOMKAUS REPORTAŽAS IŠ DAR ŠVENTIŠKESNIŲ SEIMO RŪMŲ
3. PATRIARCHAI
4. Visą šalį sukrėtusios pedofilijos istorijos chronologija ir vertinimas
5. „Vakaro žinių“ ir „Respublikos“ auditorija sparčiai auga
6. Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą
7. Skulptorius R.Vilčiauskas apie tobulinamą jo kurtą „Kiaušinį“: jaučiuosi, lyg sapnuočiau košmarą
8. Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti
9. Olava Strikulienė: Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę
10. Euras ir toliau plaunamas
11. Prezidentas V.Adamkus: Augau Lietuvos trispalvės šešėlyje
12. Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams
13. F.Kauzonas: Už Vasario 16-osios šviesą! (beveik tostas, tik ne itin linksmas)
14. Kritikuoti valdžią uždrausta ir provincijoje
15. Akcija „Apšmeižk žinomą asmenybę“. Valomės ar purvinamės?
16. Prižiūrėtojai su kaliniais jau susikeitė vietomis
17. Skandinavai stumia šnipą į prezidentūrą
18. Slaptas skandinavų planas jau vykdomas
19. Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadas J.Milius: Išteisinkite arba pasodinkite
20. „Ką jūs padarėte su Lietuvos dvasia“?.. (Dviejų patriarchų performansas)
21. „TELESKYDINĖJE“ - Artūro Račo iškrova
22. Gintautas Kėvišas mokys serbus, kaip tratinti pinigus
23. N.Mačiulis ves laidą „Labanakt, vaikučiai“nuotraukos
24. Briuselis imituoja rūpinimąsi žmonėmis
25. Uostamiestyje įsiplieskė gaisras: žmonės evakuoti iš „Philip Morris Lietuva“ fabriko

Kodėl ministrams sudaromos sąlygos kenkti valstybei nebaudžiamiems?

balsuoti rezultatai

Ar sau leidžiate valgyti restoranuose ar kavinėse?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -19   -12 C

   -23  -17 C

 

   -17  -15 C

    -9   -6 C

   -11  -7 C

 

   -11  -9 C

    5-7 m/s

    1-2 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.2299 PLN - 4.1698
RUB - 69.4480 CHF - 1.1505
GBP - 0.8794 NOK - 9.6770
reklama
Kaleda 2017