Informacijos perteklius grąžina mus į globalius viduramžius

Informacijos patikimumo klausimas į užsienio žiniasklaidos akiratį vėl pateko po to, kai sureagavęs į melagingą "AWDNews" pranešimą esą buvęs Izraelio gynybos ministras graso Pakistanui branduoliniu išpuoliu, jei šis nusiųs sausumos karius į Siriją, Pakistano gynybos ministras Khavaha M. Asifas (Khawaja M. Asif) per socialinį tinklą" Twitter" priminė, kad Pakistanas irgi yra branduolinė valstybė.

Izraelio gynybos ministerija sureagavo į šį pareiškimą paaiškinimu, kad nuoroda į buvusį gynybos ministrą Mošę Jaloną (Moshe Ya'alon) yra suklastota, aprašė britų tinklapis "The Telegraph".

Atsakydamas į klausimą, kaip globaliame informacijos amžiuje, kur melagingos žinutės sukelia nesusipratimų net dėl neva galimo branduolinio ginklo panaudojimo, vartotojui atsirinkti, kokia informacija yra patikima, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N. Maliukevičius siūlo žiūrėti visų pirma, į ką ta žinia yra nukreipta. Ir jeigu jos tikslas tėra sukelti emociją arba priversti reaguoti, turėtų užsidegti raudona lemputė, ir vertėtų pasitikrinti tokios žinios patikimumą.

"Verta žiūrėti į šaltinius, bet, jeigu anksčiau dėmesys krypdavo būtent į juos, žiūrėjimą, koks jo yra patikimumas, tai dabar jau tai tampa tiek sudėtinga , kad galbūt dėmesys turėtų būti kreipiamas į pačią žinutę ir į bandymą suprasti, ką su auditorija ta žinutė nori padaryti. Jeigu mes matome pagrindinį svorį emocijai, raginimą veiksmui, reikia gilintis žiūrėti, tikrinti", - patarė N. Maliukevičius interviu Eltai, pabrėždamas, kad šis laikmetis kelia ypatingų iššūkių informacijos vartotojui.

- Kiek ši problematika dėl melagingos informacijos, su kuria šį savaitgalį susidūrė Pakistanas ir Izraelis, yra aktuali mums, Lietuvai?

- Aš manau, kad bendrai tai yra aktuali problema. Dabar daugelis kalba apie vadinamąją posttiesos erą. Reikia suprasti išskirtinį šių laikų fenomeną, ką aš vadinčiau didžiuliu informaciniu pertekliumi.

Atrodo, yra iliuzija, kad globalioje informacijos eroje gali susižinoti ir pasiekti viską, naujienas iš tolimiausių pasaulio taškų. Kiekvieną dieną esame bombarduojami didžiuliu informacijos kiekiu, ir tai susiję ne tik su naujienomis, galime žiūrėti, kiek didėja proporcionaliai kas tam tikrą laiko tarpą, sakykime, elektroninių laiškų, elektroninių komunikacijų skaičius.

Kai turime tokią situaciją, kyla klausimas, kokiais šaltiniais remiantis mes susižinome apie realybę. Ir man atrodo, kad kartais daugiau reaguojama į įvairius aštrius emocinius pranešimus, kurie galiausiai dažnai būna manipuliatyvūs, verčia daryti kažką, jie yra nutaikyti į mūsų emocijas (...).

Kyla didžiulių iššūkių. Kaip Vladimiro Putino informacijos politiką savo knygos pavadinimu apibūdino Peteris Pomerancevas - "Niekas nėra tiesa, ir viskas yra įmanoma" ("Nothing is true and everything is possible", - angl. k.). Manau, kad šiuo pavadinimu yra labai gerai pagautas momentas. Mes nebežinome, kur yra tie autoritetingi informacijos šaltiniai.

Tai matome netgi iš Amerikos konteksto, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) (...) kokį nors "The New York Times", "Washington Post" lyg tai vadina korumpuota, aukštuomenės žiniasklaida. Netgi tie autoritetingi šaltiniai yra kažkas, kuo savotiškai nebesi tikras.

- Bet ar tai yra autoritetingos žiniasklaidos problema, ar tiesiog tokie asmenys kaip D. Trampas bando ją diskredituoti?

- Manau, kad toks yra laikmetis, yra didžiulis informacijos sprogimas. Tai yra susiję su socialinių tinklų fenomenu, Facebook",. Google", Twitter", kurie ateina į žiniasklaidos terpę. Tai tampa ne tik pramoga, bet ir daugeliui žiniasklaidos šaltiniu.

Tai yra didžiulis iššūkis, ir nieko keisto, kad tradicinei žiniasklaidai yra didžiulis iššūkis prie to prisitaikyti. Aš manau, kad nespėjama su tuo.

- Po atvejo tarp Pakistano ir Izraelio savo interviu "Germany's Funke Mediengruppe" Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean- Claude Juncker) pakvietė socialinių tinklų kompanijas labiau pasistengti, kad melagingos žinios nesklistų per jų platformas. Ar įmanoma tai suvaldyti?

- Mes matome, kad iš tikro yra akcentuojama socialinių tinklų atsakomybė, ir matome, kad Facebook'as" suprasdamas tą deklaruoja, kad bus imamasi kovoti su melagingomis naujienomis, ir bus kažkokių papildomų algoritmų. Jie supranta, kad jeigu jie nedarys tai tikrai atsiranda rizika, kad už juos kažkas tai padarys, imsis kažkas tą reguliuoti.

Tai yra labai įdomus iššūkis, tradicinė žiniasklaida, tarsi turėjo savo savireguliacijos principus, tradicijas, akivaizdu, kad socialiniams tinklams tai yra naujas iššūkis. Kyla klausimas, kas yra tas redaktorius, kokia yra redaktorinė politika. Jeigu tradicinėje žiniasklaidoje mes daugmaž suprantame, kas galiausiai turi tą galutinę atsakomybę ir turėtų atsakyti savo reputacija, tai tada lygiai toks pats klausimas kyla ir socialinių tinklų atveju.

Aš akcentuočiau, kad tai yra laikmečio iššūkis, tai yra didžiulė revoliucija žiniasklaidos terpėje. Į tą terpę ateina interneto produktai, ypač socialiniai tinklai, ir jie neturi tos nusistovėjusios patikimumo, tikrumo, žurnalistinio darbo tradicijos.

Dabar kiekvienas vartotojas gali būti informacijos siuntėjas, ir vienu atveju jis gali tikslingai manipuliuoti, apgauti, kitu atveju paprasčiausia tai gali daryti netikslingai, nesuprasdamas žurnalistikos principų. Bet tas nekeičia situacijos, kad pati aplinka tampa vartotojui, auditorijai labai sudėtinga.

- Išties kaip tada vartotojui atsirinkti, jeigu net, kaip matėme, Pakistano oficialūs atstovai sugebėjo pasimauti ant kabliuko ir priminti Izraeliui, kad jie irgi turi branduolinį ginklą?

- Manau, kad tai yra didžiulis iššūkis. Jeigu būtume kalbėję prieš kokį dešimt metų, tai visų pirma tikriausiai sakytume, kad reikia remtis autoritetingais žiniasklaidos šaltiniais. Ir sakytume, kad jeigu informacija iš kažkokio neaiškaus šaltinio, tai jau kelia abejonių. Visų pirma ragintume vartotoją žiūrėti žiniasklaidos reputaciją.

Dabar mes matome, kaip yra kvestionuojami tradicinės žiniasklaidos pagrindai, ir šiuo atveju pagrindinis dėmesys turėtų būti kreipiamas į pačią žinutę, informaciją, ar ji nukreipta į kokią nors žinią, ar emocinį poveikį. Socialinių tinklų virusinėse žinutėse visų pirma yra taikoma į tam tikrą emocinį lauką. Tikimasi tam tikro veiksmo iš vartotojo. Jeigu vis tik pagrindinis teiginys yra emocija, tai turėtų sukelti tam tikrą abejonę vartotojui, ir reikėtų tikrinti su vienu, dviem, dar keliais šaltiniais, žiūrėti, ar ta informacija sutampa.

- EK vadovas taip pat savo pareiškime pažymėjo, kad, jo vertinimu, europiečiai geba atskirti neteisingus pranešimus nuo tiesos, bet dar daug reikia padaryti, siekiant užkirsti kelią, kad nebūtų daroma įtaka rinkimams. Kiek šis nerimas dėl įtakos rinkimams yra pagrįstas?

- Į bendrą informacijos lauką ateina socialiniai tinklai. Jie išstumia tradicinę žiniasklaidą, ir natūralu, kad ir rinkimų lauką tai veikia. Manęs visiškai nestebina toks požiūris.

Galime to paties D. Trampo pavyzdžiu matyti , kaip jis vien Twitter'io" žinutėmis sugeba dominuoti informaciniame lauke. Jam užtenka vieno "tvito" per dieną. Bendrai jo "tvitai" (žinutės Twitter'yje". - ELTA) yra tokie išskirtiniai, kad visa žiniasklaida supuola komentuoti, žiūrėti, stebėti, ką jis pasakė, ir visas dėmesys susitelkia į jį. Tą jis darė ir rinkimų kampanijos metu, pasitelkdamas komunikaciją socialiniuose tinkluose ir užsitikrindamas dėmesio lauką.

Svarbu suvokti, kiek socialiniai tinklai yra dalimi visko - žiniasklaidos, politinės komunikacijos. Ir auditorijos kompetencijos naudotis, vartoti socialinius tinklus tampa lygiai taip pat svarbūs ugdant atsparumą manipuliacijoms. Aš dažnai vartoju sampratą - "globalūs viduramžiai". Mes įsivaizduojame, kad tai yra globalus informacijos amžius, bet dažnai pats auditorijos negebėjimas įvertinti žinučių, kompetencijų trūkumas kuria tokį fenomeną, kad dėl informacijos perviršio, kiekio vėl staiga sugrįžtama prie tradicinio stereotipų pasitelkimo, miesto legendų įsigalėjimo. Todėl, kad tos informacijos yra tiek daug, tiek sudėtinga įvertinti jos patikimumą, kad žmonės sugrįžta prie tradicinio supaprastinimo - mitologijos, stereotipizavimo.