respublika.lt

2017 balandžio 23, sekmadienis

Koks VSD pažymos tikslas?nuotraukos (25)

2013 lapkričio mėn. 29 d. 08:38:47
Respublika.lt

Skandalingosios Valstybės saugumo departamento pažymos apie Rusijos atakas prieš Lietuvos prezidentę nutekinimo tyrimas įstrigo lyg pirštas butelyje. Nei pirmyn, nei atgal. Tik pats pirštas puikiausiai per stiklą matomas. Kodėl Generalinės prokuratūros tyrėjai, tvirtinantys, kad žino, kas nutekino pažymą, jau kelinta savaitė kvailina visuomenę ir nepasako to, ką žino? Kodėl VSD veikėjai nepaskelbia, kam ši absurdo teatro scenos verta istorija naudinga? Abi institucijos tik dar labiau skaldo visuomenę. Toks ir buvo slaptosios pažymos tikslas?


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Vitalijus GAILIUS, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras PAULAUSKAS, Seimo narys Linas BALSYS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius BUTKEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.


G.JAKAVONIS: Kelias savaites nerimsta slaptos informacijos nutekinimo skandalas. Dėl savo veiksmų kritikos sulaukė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir prokuratūra, ir Valstybės saugumo departamentas. Kyla klausimas, kas yra šio skandalo užsakovai ir kam tai yra naudinga?


V.GAILIUS: Specialiųjų tyrimų tarnybą šiuo atveju turėčiau ne kritikuoti, o palinkėti jiems išmintingumo. Jeigu buvo taktikos klaidų atliekant ankstesnius veiksmus, tai tas taktines klaidas reikėtų šalinti, analizuojant pareigūnų veiksmus, o ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuratūra. Beje, tais atvejais, kai tyrimas paliečia Valstybės saugumo departamentą, tyrimą organizuoti ir jam vadovauti visuomet imasi Generalinė prokuratūra, nors šiaip ikiteisminių tyrimų kontrolės ir organizavimo Generalinė prokuratūra vengia, palikdama sau tik vadovavimą ir metodikos rengimo organizavimą. Išskirtiniais atvejais, kai situacija yra susijusi su Valstybės saugumo departamento pareigūnais, taip ir šiuo atveju Generalinė prokuratūra ėmėsi vadovauti ir neatliko elementarių veiksmų, nepatikslino pirminės informacijos, o pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pradėjusi ikiteisminį tyrimą ir organizuodama mini spaudos konferenciją, kalbėjo su baudžiamuoju procesu nesuderinamus dalykus, kalbėjo apie įtariamuosius tuo metu, kai jiems įtarimai nepateikti. Pagal įstatymą tokie asmenys nėra įtariamieji, skelbti, kad yra įtariamieji nepateikus įtarimų, yra paprasčiausiai nekompetencija ir visuomenės apgaudinėjimas.

Antras dalykas, toje spaudos konferencijoje Generalinė prokuratūra priėmė sprendimą, kurį turėjo su kažkuo suderinti, turbūt kreiptis į paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją. Tai yra virtualus institucinis darinys, nagrinėjantis ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ši institucija vertina duomenų perdavimo reikalingumą užsienio valstybėms ir priima kitus strateginius sprendimus. Bet tai nėra ekspertinė įstaiga, tai nėra specialisto išvados teikimo subjektas ir baudžiamajame procese kreiptis į tokį organą yra paprasčiausiai su procesine logika, su procesiniu reglamentavimu, su generalinio prokuroro rekomendacijomis nesuderinamas dalykas. Ir tas kreipimasis kelia pagrįstų įtarimų, kad Generalinė prokuratūra, pamačiusi, kiek Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pasistūmusi į priekį, daro dirbtinius trikdžius ir priima neteisėtus sprendimus. Šie pareigūnai, šeši pareigūnai šioje komisijoje, negali būti įspėti dėl melagingos išvados davimo ir jie negali pateikti baudžiamajam procesui išvadų, jie kaip liudytojai gali būti apklausti tik tam tikromis aplinkybėmis, jeigu jie susiję su tokiu įvykiu.

Taigi sprendimai labai įtartini ir jie sukelia dar daugiau abejonių. Dėl Generalinės prokuratūros nekompetencijos aš abejonių neturiu, bet kyla abejonių, kad jie yra valdomi ir valdomi šiame tyrime taip pat.

G.JAKAVONIS: Kodėl spalio 31-ąją VSD pareigūnas skambino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjui klausinėdamas, ar komiteto pirmininkas susipažino su šios pažymos turiniu, o sužinojęs, kad dar ne, ragino kuo skubiau tai padaryti. Ar nesusiję, kad pirmos strėlės buvo paleistos į Artūrą Paulauską, kai jis oficialiai paskelbė apie kandidatavimą Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose?

A.PAULAUSKAS: Pirmiausia dėl klausimo, kam naudinga, tai man atrodo, kad bent jau ta pirmąja operacija, kuri buvo atlikta 30 dieną, buvo bandoma naudą sukurti prezidentei, neva yra puolama valstybė, puolama prezidentė, neva reikia ruoštis gintis ir apie tai informuoti visuomenę.

Iš pradžių manęs tas skambutis visiškai nesudomino. Važiuojant į Seimą man pasakė, kad skambino, nes aš buvau išjungęs telefoną. Sako, skambino iš VSD, klausė, ar aš jau gavau tą pažymą, ar perskaičiau. Aš į tai neatkreipiau dėmesio. Grįžtu - jau mano telefonas pilnas skambučių, jau skambina žurnalistai. Ir įdomiausia, kad žurnalistai sako: jūs gavote pažymą. Klausiu, tai iš kur žinote, kad aš gavau. Taigi, sako, jūs ir B.Juodka, ir man skaito trumpą anotaciją. Aš kalbuosi, ir man parneša tą pažymą ir perskaito šešis ar penkis sakinius, visa esmė tos pažymos ir yra tuose sakiniuose. Sakau, tai ko jūs manęs klausiate, jeigu jūs viską turit, dar kažkokio komentaro paklausė ir tuo viskas baigėsi, paskui ten televizijos ir t.t. Ir aš tik kitą dieną paklausiau to patarėjo, sakau, o kas gi ten skambino, ar iš tikrųjų tas skambutis buvo, jis patvirtino, kad buvo.

Tai aš, prisimenate, uždaviau tą klausimą, ar čia įprasta praktika, kai pasiunčiat pažymą, o paskui dar skambinate paklausti, ar jau susipažino pirmininkas. Buvo pasakyta, kad niekada to nėra buvę. Ir iš tikrųjų, kiek aš visų klausiau, niekada nėra niekam skambinta. Būna, kad mūsų Seimo darbuotoja, atsakinga už slaptą korespondenciją, paskambina, kad yra gauta svarbi pažyma, reikėtų greičiau perskaityti, bet kad iš kitų institucijų skambintų, nėra buvę. Tai kam to reikėjo, aš dar iki šiol nežinau, čia visokių yra minčių, bet aš galvoju, kad kažkokiu momentu nesuvaldė situacijos arba nenumatė, kad gali taip energingai pradėti tirti. Pažiūrėkite, pirmadienį jau iškviestas STT pavaduotojas atsiprašinėja, visas susijaudinęs žmogus, kad čia mes kažko nenorėjom, gal mus ne taip suprato. Akivaizdu, kad žmogus arba institucija, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, duoda nurodymus pakviestiems pareigūnams ir tai daro ne vieną kartą.

O dabar kas vyksta? Vyksta, aš suprantu, antra operacijos dalis, išgelbėti žmogų, kuris visa tai ir nutekino, arba žmones, nes akivaizdu, kad nutekėjo iš Prezidentūros. Šiandien bandoma išaiškinti, kad žalos nepadarė, nes pažyma tokia visiškai menka, o kitas dalykas, gal ji ir neslapta dar turėtų būti, nors objektyvinė pusė visada labai svarbu, ką žmogus mąsto tuo metu ir kokią pažymą jis slapsto. Ir BNS pranešime parašyta, kad BNS matė šitą pažymą. Tai dabar vyksta tokios dvi operacijos, kurios viena kitai atrodo prieštaraujančios, bet mes turime tokį chaosą jau kelintą savaitę.

G.JAKAVONIS: Čia buvo pavartotas žodis „Prezidentūra“, bet aš įsivaizduoju, yra prezidentė ir yra jos komanda, greičiau kanceliarija.

L.BALSYS: Taip, iš tikrųjų reikia gauti atsakymus į visus klausimus, kuriuos kelia ir žiniasklaida, ir Seimo nariai, mes gyvename laisvoje demokratinėje šalyje ir tai reikia daryti.

Dėl pačios Prezidentūros, tai ne kanceliarija, kanceliarija ir politinis sparnas yra dvi skirtingos organizacijos. Yra kanceliarija kaip valstybės įstaiga, ten dirba karjeros tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Ir yra politinė Prezidentūra, tai yra politinis sparnas, politinio pasitikėjimo patarėjų grupė, ten paprastai yra keliasdešimt žmonių. Tai šitas sparnas ir yra tas sprendimų priėmėjas, įvairios veiklos vykdytojas ir būtent šita politinė Prezidentūra yra labai uždara organizacija, nes mums, turiu omenyje visuomenei, labai sunku sužinoti, kas atėjo į Prezidentūrą, su kuo susitiko, apie ką kalbėjo. Prezidentės darbotvarkėse kažkodėl nėra daugelio susitikimų. Ir dabar šitoje istorijoje mes tiesiog net galime ir nežinoti, kada buvo atėjęs VSD direktorius, kada buvo atėjęs STT direktorius, nes tik prezidentei pavaldūs pareigūnai gali bet kada patys pasiprašyti, juos bet kada gali prezidentė pasikviesti, to darbotvarkėse nėra, to visuomenė nežino. Prezidentūroje šalies vadovė susitinka akis į akį dažniausiai, kartais net ir be patarėjų, ir kalbasi. Ką kalbasi, apie ką kalbasi, tariasi ką nors, nesitaria, gauna kokią nors informaciją, negauna?

Prezidentas V.Adamkus savo knygoje yra aprašęs, kaip VSD atneša operatyvinę informaciją, nors to  neturėtų daryti, ir pateikia prezidentui.

Žodžiu, tas uždarumas yra struktūrinė politinė Lietuvos problema ir ją kažkokiu būdu reikėtų spręsti, bent jau į darbotvarkes įtraukti absoliučiai visus šalies vadovų susitikimus.

O dėl šios istorijos, tai, man rodos, čia akivaizdžiai nuo pat pradžių buvo matyti, kad tai yra viešųjų ryšių akcija, nes net nesvarbu, kas ir kada nutekino techniškai, bet politiškai mes matome, tą pačią dieną išspausdino BNS, tą pačią dieną valstybės vadovė išsiuntinėjo savo vaizdo įrašą su pareiškimu, kuriame kalba tą patį, ką rašo BNS. Tai yra praktiškai tuo pat metu ta informacija turėjo būti rengiama, nes norint paruošti vaizdo įrašą, jį reikia nufilmuoti, sumontuoti, suspausti į tam tikrą kompiuterinį formatą ir perduoti, nes vadovė buvo ne Lietuvoje tą dieną, Latvijoje. Žodžiu, visas techninis procesas rengiant ir perduodant televizinį pranešimą, jei  skaičiuotume reikiamą laiką pasirengti, sutaptų, ko gero, vos ne su tuo pat metu, kai ta medžiaga buvo paduota BNS.

Vadinasi, tai buvo, aš taip manyčiau, koordinuota viešųjų ryšių akcija. Iš pradžių nutekinama informacija, ji pasklinda, tada jau galima reaguoti, nes lyg ir pasklido į viešumą, na, ir viskas. Su kokiu tikslu? Tikslas gali būti dvejopas. Arba prasidėjus oficialiai rinkimų kampanijai mobilizuoti savo rinkėjus, įvardijant išorės priešus. Tai yra seniai patikrintas metodas. Atsimenu, prezidentas V.Putinas organizavo Čečėnijos karą, kad būtų išorinis priešas ir kad mobilizuotų savo rinkėjus apie save.

Kitas dalykas, kad galbūt ir kitais kanalais, ne vien iš tos VSD pažymos, iš tikrųjų kažkas gali būti paskelbta. Mes gi puikiai žinome, kad beveik visi, didžioji dauguma, KGB archyvų iš Lietuvos yra iškeliavę į Rusiją, į Maskvą ar kur kitur ir KGB ar kad ir kokia ten dabar būtų kita organizacija turi visą medžiagą apie daugelį Lietuvos žmonių, tai apie bet ką galima paskelbti ir surasti bet ką. Tai gali būti tiesa, gali būti provokacija.

Tad kitas paaiškinimas, kodėl buvo tokia netikėta prezidentės reakcija, kad iš tikrųjų baiminamasi kažko, kas gali būti paskelbta. Atsimenu, tokių grasinimų paskelbti būta dar nuo ankstesnių rinkimų kampanijos laikų, tai galbūt čia tęsiasi tas pats. Bet mes negalime atmesti galimybės, kad gali būti paskelbti kokie nors iš tikrųjų vertingi ir teisingi faktai, taip pat, kaip ir provokacija. Tai bandymas užbėgti už akių ir pareikšti, kad viskas, kas bus paskelbta, bus netiesa, melas ir dezinformacija, ataka prieš Lietuvą, Rytų partneres ir prieš mūsų sėkmingą pirmininkavimą, na, aš sakyčiau, buvo pirmas šūvis sau į koją. Antras šūvis sau į koją buvo STT operacija prieš žurnalistus, kuri nuskambėjo per visą pasaulį, per visą Europą ir padarė milžinišką reputacinę žalą Lietuvos valstybei, tai aš prilyginčiau nusikaltimui.

A.BUTKEVIČIUS: Lygiai tą patį aš norėjau pasakyti. Iš tikrųjų pagrindinis klausimas, kur yra spyruoklė, kuri paleido visa tai. Negaliu sutikti, kad tai buvo bandymas tik sužaisti viešųjų ryšių akcija ir parodyti prezidentę gražioje šviesoje prieš pat rinkimus. Manau, kad jos aplinkos žmonės turėjo pagalvoti, kad tai yra gana pavojingas žaidimas, turint omenyje visą kampanijos eigą.

Manau, kad iš tikrųjų reikia kalbėti apie baimės versiją ir čia reikia galvoti, o ko gi yra bijomasi. Turbūt viskas, ką buvo galima pasakyti apie prezidentę, yra pasakyta, ir apie praeitį, ir net apie bendradarbiavimo su KGB galimybę. Na, ką mes naujo sužinotume? Kad ir kas būtų pasakyta, tapatinama būtų su buvusiu užsienio reikalų ministru, kadaise dirbusiu rezervo struktūrose, ar buvusiu VSD vadovu, kuris dirbo rezervo struktūrose.

Ir čia, aš manau, reikėtų užduoti kitą klausimą. Juk yra iš tikrųjų išskirtinai svarbi informacija ir jeigu aš būčiau dabar mūsų oponentų Rusijoje vietoje, tai informaciją pabandyčiau surinkti pirmiausia apie didžiulius grobstymus, kurie yra vykdomi Lietuvos energetinių objektų statybose, ir padaryčiau tą todėl, kad tai yra strateginis Rusijos interesas - atriboti Lietuvą nuo alternatyvinių apsirūpinimo energija šaltinių. Ir, matyt, Rusija, turėdama rimtą ir gerą žvalgybą, turi tokius duomenis, taigi jeigu kažkas galėjo būti rimtai metama ir smogiama, tai, mano galva, galėjo būti tokio pobūdžio informacija. Aš netgi drįsčiau tam tikrą sugretinimą rasti, pavyzdžiui, su A.Skardžiaus komisijos darbu. Nežinau, kiek tuose komisijos darbuose informacijos, galinčios kompromituoti prezidentę, bet akivaizdu, kad ten yra informacijos, galinčios kompromituoti Konservatorių partiją.

Pasižiūrėkite, kokios buvo reakcijos į šį skandalą. Pirmiausia buvo reakcija iš Vytauto Landsbergio, kuris pareiškė - prezidentė pasiskiepijo. Nuo ko ji pasiskiepijo? Jeigu nuo „raudonosios Dalios“ ir kitų pasakų, tai skiepytis reikėjo prieš metus, dabar jau reikėjo turėti imunitetą, jeigu kalbėtume medicininiais terminais. O jeigu reikia pasiskiepyti, vadinasi, yra kas žino, kad yra kažkokia informacija, kuri bus slepiama. Užduokime klausimą, kokia? Mano atsakymas - energetiniai objektai. A.Kubilius pareiškė: o, kaip gerai Lietuvai pasisekė, kad mes dabar sustiprinome pozicijas. Taigi mes turime jau nebe vieną prezidentę, mes turime žmones, kurie teigia, kad jie išvedė prezidentę į orbitą, ir mes turime jų labai aiškų suinteresuotumą nukreipti dėmesį nuo situacijos į bet kokią informaciją, kuri paklius apie Lietuvą, šiuo metu turėti galimybę teigti, kad tai yra rusų darbas, kad jie veikia prieš mus.

G.JAKAVONIS: Ką daro STT? Kadaise išvažiuojamajame posėdyje teko girdėti, kaip jiems buvo pareikštos pretenzijos dėl jų darbo metodų, dėl tų kaukių, dėl antrankių dėjimo tiems, kurie apskritai ir bėgti nesiruošia, ir jie vėl užlipo ant to paties grėblio, ir dar susibarė su ketvirtąja valdžia. Tad kaip vertinate tai profesionalumo prasme? Jau nekalbėsiu apie tai, kad pradeda daryti kratą garaže pas J.Damulytę, po trijų dienų grįžta, paskui paima iš BNS kompiuterį.


A.BUTKEVIČIUS: Pas J.Damulytę, kurios dėdė yra Vytautas Damulis, išgrūstas iš VSD už informacijos nutekinimą Konservatorių partijai.

G.JAKAVONIS: Norėtųsi, kad spec. tarnybos turėtų kažkokį prestižą, dabar padarė viską, ką tik galėjo, klaidingai.

V.GAILIUS: Niekada nesilaikau principo, kad bet kokios priemonės pateisina rezultatą. Ir nežinodamas tikrų aplinkybių, kaip vyko kratos, kaip buvo atliekami kiti procesiniai veiksmai, žinodamas tik iš spaudos, nenorėčiau taip vienareikšmiai pasakyti, kad jie buvo neteisėti, nes visus veiksmus sankcionavo teismai ir dėl visų veiksmų į teismus kreipėsi prokuratūra.

Kalbant platesniu aspektu apie Valstybės saugumo departamento veiksmus, visi turbūt gerai pamenate G.Grinos klasikinę frazę, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai už įslaptintose pareigose pateiktą melagingą suklastotą bet kokią informaciją iš esmės paprastai neatsako. Tai kai toks aukštas pareigūnas šitaip viešai, švelniai pasakysiu, nusikalba, labai norėtųsi suabejoti ir šios pažymos turiniu, ar joje pateikti duomenys yra teisingi. Tas G.Grinos pasisakymas taip pat suponuoja ir kitą versiją, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai už savo neteisėtus nusikalstamus veiksmus paprastai neatsako, todėl tradiciškai ir organizuoja jau dešimtmetį tas nusikalstamas operacijas, šiuo atveju tokia ir buvo. Šiandien mūsų nacionalinio saugumo padėtis yra kritinė, nes tokia institucija kaip Valstybės saugumo departamentas, užsiimdama nusikalstamomis operacijomis, turbūt nelabai randa laiko rūpintis strateginiais valstybės tikslais.

Aš jau viešai sakiau, kad šioje situacijoje pagal kompetenciją, pagal baudžiamąjį procesą, pagal prokuroro rekomendacijas tyrimą turėjo atlikti ne Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes tai nėra korupcinė veika ir tokie tyrimai pagal taisykles nėra jiems priskirtini. Tai nežinau, kieno nurodymą vykdydamas D.Valys pritraukė prie esamos situacijos Specialiųjų tyrimų tarnybą, pradėdamas tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, kaip viešai buvo paskelbta. Čia grynas pritempimas ir manipuliavimas formaliai taikant baudžiamąjį įstatymą.

Kol šioms dviem institucijoms vadovaus tokie žmonės, tol mes ir skendėsime nusikalstamuose skandaluose. Beje, pagal mano versiją, kurią aš jau ne kartą pasakiau, šita nusikalstama operacija buvo nukreipta prieš Seimo pareigūnus. Ir jei ne lemtingas atsitiktinumas, kad buvo išjungtas telefonas, šiandien kolega Artūras Paulauskas jau nebeturėtų leidimo susipažinti su slapta informacija. Ir tyrimui dėl galimo Valstybės saugumo departamento piktnaudžiavimo nebevadovautų. Žiūrėkime į šiuos „aukštos kvalifikacijos“ pareigūnus paprasčiau, jie, vykdydami kažkieno užsakymus, siekė ir savo siaurų tikslų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kryptingai tirdamas paskutinio laikotarpio VSD veiklą, matyt, jau buvo teisingame kelyje, ir jie pasinaudojo šia situacija.

G.JAKAVONIS: Kodėl tuomet šitos pažymos eina į Vyriausybę, Prezidentūrą? Kodėl pas Seimo darbuotoją Malikėnaitę vidurnaktį krata daroma, kodėl prie kitų niekas nelenda? Protu sunkiai suvokiami dalykai, tirkime tada visas pažymas, kur kažkas kažką bandė nutekinti.

A.PAULAUSKAS: Aišku, visos bylos tyrimo taktikos išdėstymas tą vakarą ir naktį buvo netolygus. Jeigu mes žinome, kad į keturias institucijas išėjo pažyma, tai turi būti veiksmai kiekvienoje, dabar mes matome, kad vakare pakeliama Malikėnaitė, iki pusės pirmos ji apklausiama keturių pareigūnų. Ką keturiems pareigūnams namuose klausti? Kai aš paklausiau, kodėl kitur nebuvo daroma tas pats, prisimenate, ką atsakė? Nebuvo žmonių. Tai aš sakau, kam reikia keturių žmonių apklausinėti Malikėnaitę, tai užtenka vieno, o kiti trys važiuoja į kitas institucijas. Atsakymo į šį klausimą neišgirdome.

Kitas dalykas - tie visi klausinėjimai Seime ir skambučiai. Kelis kartus net nugirdau kalbant: štai iš Seimo ten viskas ir išeina, nes ten 20 žmonių gauna tas pažymas, neaišku, kas jas paskui skaito ir kas nešioja. Toks buvo bandomas sudaryti vaizdas, kad turbūt ten Seime visa ta nutekinimo procedūra. Dar tas išvesdinimas žurnalistų iš Seimo: ateina STT pareigūnas, dar prisijungia Valstybės apsaugos departamentas ir demonstratyviai išvesdina žurnalistę iš Seimo. Nors to išvesdinimo visiškai nereikėjo, pati žurnalistė nuėjo parodyti kompiuterio, su tuo kompiuteriu išėjo. Toks demonstratyvus, lyg parodomasis buvo veiksmas: jūs išsigąskit, jūs žinokit, mes galim taip padaryti.

Manau, dar tikrai anksti STT ir girti, ir peikti. Aš vis galvoju, kaip ten iki galo jiems pavyks išsiaiškinti. Jeigu iš tikrųjų jie pasiduos arba mes nieko nesužinosime, ką jie išsiaiškino, tai būtų blogai, bet šiandien jiems reikia tiesiog palinkėti drąsos šiuose tyrimuose, kad jie užbaigtų, pagaliau pateiktų įtarimus ir toliau eitų.

V.GAILIUS: Ta klasikinė schema veikia daugelyje istorijų. Valstybės saugumo departamentas nepagrįstai išplečia informaciją gavusių asmenų ratą, kartais neteisėtai. Pavyzdžiui, „Snoro“ istorija, - neteisėtai išplėtė asmenų ratą ir darė tai tikslingai, žinodamas, kad informacija bus prarasta.

L.BALSYS: Man šioje istorijoje kitas dalykas atrodo labai svarbus. Ne taip seniai kažkas iš kolegų žurnalistų paklausė: na gerai, o ką dabar darys Seimas? Aš taip pat suklusau, supratau, kad čia labai filosofinis, esminis ir gilus klausimas. O ką gali padaryti Seimas? Tautos atstovybė lyg ir turėtų kažką daryti, parlamentinę kontrolę vykdyti, tyrimus atlikti. Kitų šalių parlamentai turi tokią galią, didesnę negu mes, gali vykdyti tyrimus, gali tą patį prokurorą atstatydinti. O pas mus, Lietuvoje, Seimo parlamentinės kontrolės funkcijos yra tik simboliškos, vien procedūriškos ir neturinčios jokio instrumentinio pamato.

Prezidentūra, kaip politinė institucija, yra uždara, jos rankose sutelkta teisėtvarka ir visos jėgos struktūrų galios, procesas nėra skaidrus, visuomenė negali jo kontroliuoti, taigi atsiranda galimybė ne bendradarbiauti valstybės institucijoms, tai yra Prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei, o vienai Prezidentūrai, šiuo atveju šalies vadovei, sėkmingai naudotis principu „skaldyk ir valdyk“. Na, galima čia jau dabar sąmokslo teorijas kurti, ką toliau daryti vadovaujantis tuo principu, - palaikyti savo reitingus, išsilaikyti, kaip sakoma, vandens paviršiuje neturint šalies vizijos, bet tiesiog mezgant intrigas būti visada viršuje, galima verslo interesus kokius nors stumti per savo patarėjus, nes tai yra labai neskaidru.

Ir Parlamentas nieko negali, negali vykdyti nė vieno pareigūno, kurį skiria ir kontroliuoja šalies Prezidento institucija, parlamentinės kontrolės. Mes tik pabandėme pataisyti Prokuratūros įstatymą, kur įrašėme, kad generalinis prokuroras gali būti atleidžiamas, jeigu Seimas nepatvirtina jo ataskaitos, tiesiog praplėtėme prezidento galias, suteikėme jam šansą, nes iki šiol net atleisti prokuroro nelabai galima. Tai koks kilo iškart pasipriešinimas iš Prezidentūros, iškart išgirdome atsakymą - nepasirašysiu, vetuosiu. Tai gerai, kad dar mūsų tokie įstatymai, jog galima apsieiti ir be prezidento pasirašymo, galima įstatymą priimti pasirašius Seimo pirmininkui, jeigu vetavimas yra atmestas. Tai tik įrodo, kad netobula mūsų valdžių sankloda ir tai reiktų tobulinti. Čia būtų atsakymas ir daugelio problemų, su kuriomis mes dabar susiduriame, sprendimas.

A.PAULAUSKAS: Sakysim, Žvalgybos įstatymas pradėjo veikti šiais metais, Prokuratūros kontrolės neliko, tai parlamentinė kontrolė iš esmės lieka vienintelė, kuri žvalgybos institucijas turėtų kontroliuoti. Ką mes matome? Šaltuką, nenorą bendradarbiauti. Ir aš sau užduodu klausimą - kodėl? Visą laiką jaučiama prezidento globa, ką ten maždaug kalbatės su tuo komitetu, vis tiek nėra prasmės, štai mes jus čia paskyrėm, mes jus čia ir paglobosim. Ir kai reikia išsiaiškinti, iš karto valstybinė paslaptis, ikiteisminio tyrimo paslaptis, visokiomis paslaptimis prisidengia.

Pavyzdžiui, kai Amerikos kongrese vyksta tyrimai, jokių ten paslapčių nėra nuo kongresmenų. Yra ir valstybinės, ir visokios paslaptys, tam tikri lygiai, žmonės turi įgaliojimus ir viską sužino. Dabar mes, norėdami sužinoti, turime kurti specialią komisiją. Ir tai dar neaišku ar, pavyzdžiui, generalinio prokuroro pavaduotojas ateis. O atėjęs gali pareikšti, kad viskas yra ikiteisminio tyrimo paslaptis, štai ir visi atsakymai.

Tai kaip gali tada Parlamentas ką nors išsiaiškinti? Mes ieškome būdų, kaip išsiaiškinti, bet visą laiką susiduriame su tuo, kokia yra ta mūsų parlamentinė kontrolė.

G.JAKAVONIS: Ar jūs tikite, kad bus išaiškintas ir nubaustas kaltininkas?

V.GAILIUS: Tai jau, galima sakyti, išaiškintas.

L.BALSYS: Reikia kelti klausimą, kas tas kaltininkas, nes kitaip bus rastas tik iešmininkas. Nubaus kokį nors patarėją, na, išmes iš darbo, galbūt net bus baudžiamoji atsakomybė. Bet teisėsauga, kai tiria nusikaltimą, ieško ne tik to, kas konkrečiai ką nors padarė techniškai, bet to, kas užsakė, kas davė leidimą, kas nurodė, kas tarėsi, kas yra idėjos autorius. Ar prieisime prie idėjos autoriaus? Tai turbūt tikrai galėtų būti Parlamento kokios nors specialiosios komisijos tyrimo objektas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (25)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Lietuvos moterų rankinio čempionato rungtynėse sekmadienį Kauno rajono „Garliava SM-Cascada“ svečiuose 35:34 įveikė Kauno „Acme-Žalgirio“ ekipą.
  • PRISIEKĖ: prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno Vienybės aikštėje, priėmė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinių priesaikas ir juos pasveikino, šiemet kadetų priesaiką davė 96 jaunuoliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar reikia alkoholio ribojimo įstatymo?

balsuoti rezultatai

Ar dažnai naudojatės pašto paslaugomis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    +1 C

   -1    +3 C

 

   +2   +6 C

   +2    +7 C

  +5   +8 C

 

   +8  +12 C

    1-6 m/s

     1-5 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.0698 PLN - 4.2727
RUB - 60.2565 CHF - 1.0680
GBP - 0.8372 NOK - 9.2478
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12