respublika.lt

Žmonės vėl klimpsta į skolas. Situacija primena prieškrizinį laikotarpį (2)

2018 balandžio mėn. 12 d. 16:21:32
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Nors Lietuvos bankas yra priėmęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, antstoliai vis dar turi pakankamai darbo. Statistika rodo, kad bendras gyventojų skolinimasis auga. Bėda, kad nemažai jų, pasiėmę būsto ar vartojimo kreditą beviltiškai, dažnai visam gyvenimui, įklimpsta į skolas. Tai kodėl neveikia valstybės sukurti saugikliai?

 

Protingo skolinimo riba - dar mažesnė

Gerai prisimename prieškrizinį laikotarpį, kai kreditai buvo dalinami bet kam ir bet kokio dydžio. Fizinių asmenų bankroto įstatymo tuomet dar nebuvo ir nebeišsimokantis skolininkas likdavo tiesiog pririštas prie savo skolos sutarties. Tuomet Lietuvos bankas ėmėsi reguliuoti skolų rinką. Nuostatuose buvo numatyta taisyklė, kad įmoka bankui kartu su palūkanomis turi neviršyti 40 proc. asmens arba šeimos pajamų. Atskirais atvejais ji gali siekti iki 50 proc. tvarių pajamų, tačiau tai tik išimtys. Be to, skolininko mokumas yra vertinamas ne pagal realias esamas palūkanas, kurios dabar yra itin žemos - maždaug 2-2,2 proc., o pagal 5 proc. palūkanų. Taip siekiama įsitikinti, kad pasiėmęs ilgalaikę paskolą skolininkas bus mokus ir palūkanoms kylant.

Tačiau kaip teigia nekilnojamojo turto rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius, toji riba turėtų būti dar mažesnė. „Nepriklausomi paskolų ekspertai mano, kad ji turėtų svyruoti tarp 20 ir 30 proc.“, - sakė ekspertas. Finansų ir kreditų asociacijos prezidentas Marius Jansonas sako, kad civilizuotame pasaulyje protingu skolinimusi laikoma, kai įmokos ir palūkanų suma per mėnesį sudaro tik apie 12-15 proc.

Tiesa, yra ir papildomų sugriežtinimų. Pavyzdžiui, imant būsto kreditą tikrinamas šešių mėnesių pajamų vidurkis darbovietėje. Jei prieš savaitę perėjote į naują darbą, ir netgi nebuvo jokios nedarbo pertraukos, paskolos galite negauti. O jei verčiatės individualia veikla ar turite verslo liudijimą, bankas patikrins net dvejų metų pajamas.

Finansų analitikai už pajamų diferenciaciją

Tačiau net esant tokiems apribojimams pakliūti į bankų vergovę labai lengva. Priimant nuostatus buvo diskutuojama ar nereikėtų minėtąją procentinę ribą diferencijuoti, atsižvelgiant į gaunamas pajamas. „Juk labai paprasta paskaičiuoti. Jei žmogus gauna 1000 eurų, jam per mėnesį lieka 600 eurų - mažai, jei gauna 5000 eurų - lieka 3000 eurų - užtektinai. Tačiau buvo nutarta, kad visiems rinkos dalyviams turi būti sudarytos vienodos sąlygos“, - sakė A.Antanavičius.

Tam, kad reikėtų diferencijuoti leistiną paskolos dydį, pritaria ir Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė. „Tai labai gera mintis. Juk palūkanos neišvengiamai kils, manau, jau šiemet. Žinoma, bankai nedarys to staigiai, bet šis procesas vyks. Juk tuomet, kai bankai taip neatsakingai dalino kreditus, buvo susidariusi tokia padėtis, kokios turbūt dar niekada nėra buvę: už tai, kad skolinosi, žmogus dar gaudavo pinigus“, - sakė R.Paukštė. Pasak jo, šiuo metu palūkanos yra 2-2,2 proc. ir finansų analitikų manymu per kelerius metus jos gali pakilti iki 5 ar net 6 proc. Ilgalaikių paskolų mokėtojams įmokos gerokai išaugs.

Vartojimo kreditams - laisvė

Vartojimo kreditams iš pradžių irgi buvo taikoma ta pati „40 proc.“ taisyklė. Tačiau atsirado nepatenkintų. Tuometis Seimo narys Gintaras Tamošiūnas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą teigdamas, kad tokia nuostata pažeidžia konstitucines teises. Esą, kiekvieno asmeninis reikalas, kiek ir kur skolintis. Teismas 2016 m. pripažino pareiškėjo pretenzijas teisėtomis, todėl vartojimo kreditams ši taisyklė dabar tėra tik rekomendacinė. Tad „Vakaro žinios“ nuolat rašo istorija apie beviltiškai į greitųjų kreditų pinkles įklimpusius žmones. Tiesa, bet kuri pinigus skolinanti bendrovė, ir net fizinis asmuo, įpareigoti tikrinti savo klientų mokumą, tačiau pridėję ranką prie širdies pasakykite, ar sunku šią nuostatą apeiti. „Jei tokio skolininko byla patektų į teismą, teisėjas pirmiausia pareikalautų įrodymų, kad buvo patikrintas kliento mokumas“, - sako M.Jansonas. Tačiau jei jus vaikosi antstoliai, vargu ar eisite į teismą.

Lengvai apeinama ir vadinamoji trijų dienų taisyklė. Pinigus skolinanti bendrovė gali nurodytą sumą pervesti ne anksčiau kaip po trijų dienų. „Tai daroma tam, kad žmogus spėtų apsigalvoti. Tik dažnai būna taip, kad į prašymą paprasčiausiai įrašoma ankstesnė, pavyzdžiui, praėjusios savaitės data. Labai paprasta“, - pripažįsta M.Jansonas.

Jo žodžius patvirtina internete mirgantys skelbimai: „Kreditas per 15 minučių“, „Kreditas jau šiandien“... Įdomu, ar tokiais skelbimais neturėtų susidomėti, na, kad ir Lietuvos bankas.

Skolinimasis, nepaisant visų apribojimų, gan ženkliai auga. „Bendras įsiskolinimas jau lenkia prieškrizinį lygį. Žmonės vis mažiau įdeda savų pinigų ir vis daugiau - pasiskolintų iš bankų, - teigia A.Antanavičius. - Nuolat tvirtinama, kad ekonomika kyla, žmonės džiaugiasi, kad gyvenimas gerėja, pinigų daugėja. Bet pažiūrėjus į statistiką, matyti, kad tas gerėjimas yra paskolų sąskaita. Taip, rinkoje cirkuliuoja pinigai, gyventojai išleidžia daugiau pinigų. Tačiau tai yra pinigai, kai lizingu perkami automobiliai, imami būsto, vartojimo kreditai. Tai sudaro iliuziją, kad gyvename geriau. Tačiau tuos pinigus reikės grąžinti. O kai bankai užsuks kranelius, tai ta gerovės iliuzija gali lengvai išgaruoti.“

 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PROGNOZĖS: Japonijos vyriausybė pirmą kartą per 2 mėnesius sumažino eksporto prognozes lėtėjančių pervežimų dėl JAV ir Kinijos prekybos karo akivaizdoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
  • NESĖKMĖS: Vengrijoje vykstančiame pasaulio imtynių čempionate be pergalių liko Lietuvos atstovė Danutė Domikaitytė; moterų imtynių svorio kategorijos iki 68 kg kvalifikacinėje imtyje 23-ejų metų lietuve antradienį 0:5 pralaimėjo trejais metais vyresnei kanadietei Oliviai di Bacco.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar menininkai Lietuvoje yra pakankamai vertinami?

balsuoti rezultatai

Ar manote, kad aukštojo mokslo diplomas yra svarbus karjerai?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas vadyb
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +0   +8 C

   +2   +6 C

 

   +2  +6 C

  +6  +11 C

   +7  +8 C

 

   +7  +9 C

 9-14 m/s

 3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1494 PLN - 4.2905
RUB - 75.0427 CHF - 1.1456
GBP - 0.8843 NOK - 9.4688
reklama
Ukis 2018