Lietuva ne kartą deklaravo, kad siekia visokeriopos nepriklausomybės nuo Rusijos. Ypač energetinės. Tam tikslui buvo įsigytas plaukiojantis SGD terminalas-saugykla, pradėti sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais procesai. Tik ar susimąstome, iš kur šiandien, kol sinchronizacijos darbai dar nebaigti, mes gauname apie 75 proc. (maždaug tiek Lietuva importuoja) kasdien suvartojamos elektros energijos?
Tik politika
Baltarusijos energetikos viceministras M.Michadiukas sako, kad neva politizuotos Lietuvos pretenzijos dėl branduolinės kaimynystės su laiku nuslūgs - elektra iš Astravo AE tekės į Lietuvą, nes pirkti baltarusišką elektrą nėra gėdinga. Astravo AE paleidimas jau ne už kalnų, paleista jėgainė bus saugoma dronais, dar pridūrė viceministras.
„Niekada neatsisakėme dialogo su Lietuva, į visus klausimus, kuriuos mums pateikė, atsakėme. Visada kvietėme lietuvius į jėgainės statybos aikštelę, kvietėme dialogo įvairiais formatais“, - interviu Baltarusijos naujienų agentūrai BELTA sakė M.Michadiukas.
Visgi, pasak už Astravo AE projektą atsakingo viceministro, dialogas nepavyko, nes Astravo AE klausimas Lietuvoje yra pernelyg politizuotas.
Lietuva šiuo metu perka elektros energiją iš Baltarusijos, M.Michadiuko nuomone, taip bus ir toliau.
„Dėl Lietuvos pretenzijų: ši šalis šiandien perka baltarusišką elektros energiją. Tame nėra nieko gėdingo. Ekonomika viską sustatys į savo vietas“, - tikino jis.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Baltarusijos energetikos viceministro teiginius įvertino kaip neteisingus.
„Mes pasakėme, kad nepirksime elektros iš sistemų, kuriose yra nesaugios branduolinės elektros, kitaip sakant, mūsų įstatymas draudžia pirkti elektrą iš Rytų, ar tai rusiška, ar baltarusiška, jų sistema yra bendra. Šia prasme, jeigu elektra kažkokiu būdu iš Rytų patenka į mūsų rinką, tai netiesiogiai reiškia, kad perkame šią energiją, kurią norime užkardyti. Jeigu viceministras tai pasakė, o latviai ir estai pirks iš Rytų, tai ta energija pateks ir į mūsų rinką, nes latvių, estų ir mūsų rinkos yra bendros. Žiūrint, ką viceministras turi omenyje“, - teigė V.Poderys.
Pelno priežastis - optimizacija?
Vienas pagrindinių elektros energijos importuotojų, specialistų teigimu, užimantis apie 50 proc. importo rinkos - AB „Inter Rao Lietuva“ - viešai pasidžiaugė šiais metais smarkiai išaugusia apyvarta ir didėjančiais pelnais. Per pirmąjį pusmetį ji uždirbo 10,31 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno - 4,3 karto daugiau nei 2018-ųjų sausį-birželį. Iš kur tokia sėkmė?
Įmonės komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys nurodė, jog prielaida, kad įmonės pelnas augo dėl importuojamos elektros energijos kainos, yra klaidinga.
„Importuojamos elektros energijos kiekis išaugo tik 18 proc., o labiausiai augimą lėmė veiklos optimizavimas ir kiti veiksniai. Į Lietuvą importuojama elektros energija privalomai yra parduodama tik Skandinavijos elektros energijos biržos „NordPool“ Lietuvos zonoje už tą kainą, kuri formuojasi biržoje priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos. Šioms kainoms itin daug įtakos turi Skandinavijoje susiformuojančios kainos bei taikomi importo ribojimai, todėl po Astravo AE darbo pradžios, dėl uždraustos prekybos per Baltarusijos pjūvį, įmonė praras dalį importo galimybių ir nebegalės importuoti elektros energijos iš Rusijos, o importas vyks tik iš Kaliningrado srities. Tai mažins pasiūlos galimybes“, - teigė pašnekovas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad biržoje iš Rusijos ir Kaliningrado srities importuotą elektros energiją įmonė parduoda vadinamaisiais „kainos neformuojančiais pasiūlymais“ - už tokią kainą, kokia formuojasi biržoje.
„Net jei galėtume Rusijoje įsigyti pigesnės elektros energijos, ją vis vien turėtume parduoti elektros energijos biržoje už tą kainą, kurią dažniausiai suformuoja kiti rinkos dalyviai,“ - niuansus aiškino komunikacijos vadovas.
Pagrindinė būstinė - Maskvoje
Pokalbio pabaigoje pašnekovas, patikslinęs, kad 51 proc. AB „Inter Rao Lietuva“ valdo ne „kažkoks Rusijos koncernas, o Suomijoje veikianti įmonė „RAO Nordic OY“, visgi pripažino, kad pastaroji priklauso Rusijos energetikos gigantui - PSJC „Inter RAO UES“. Įmonė, kurios pagrindinė būstinė yra Maskvoje, dirba ne tik vidaus, bet ir kitų valstybių rinkose.
Įdomu tai, kad būtent šiai, per tarpininkus Suomijoje Lietuvos importuotoją kontroliuojančiai, įmonei Rusijoje suteikta išskirtinė teisė vykdyti elektros energijos eksportą ir importą. Tai nurodoma ir įmonės svetainėje: „Inter RAO“ - vienintelis Rusijos elektros energijos importo-eksporto operatorius. Tiekimo geografija apima Suomiją, Baltarusiją, Ukrainą, Lietuvą, Sakartvelą, Azerbaidžianą, Pietų Osetiją, Kazachstaną, Kiniją ir Mongoliją.“
„Inter RAO UES“ taip pat neslepia, kad jos tikslas: „sukurti tarptautinį holdingą, dalyvaujantį visose esminiuose konkurencinguose elektros energijos segmentuose“.
Saugumui pavojaus nėra
Aktyviai su Rusijos įtaka kovojantis Seimo narys Laurynas Kasčiūnas dar kartą patvirtino, kad jis visada buvo už tai, jog Lietuva mažintų savo priklausomybę nuo Rytų kaimyno.
„Šiam tikslui turėtų pasitarnauti su Vakarų elektros tinklais vykdoma sinchronizacija. Kai ji bus baigta, atsiras galimybė turėti daugiau elektros energijos tiekimo šaltinių, silpnės priklausomybė nuo Rusijos. Manau, kad Lietuvos padėtį būtų gerokai sustiprinusi Visagino AE, jeigu ji tokia būtų pastatyta.
Tuomet, tikėtina, elektros nebūtų reikėję importuoti ir rinkoje tuo užsiimančių įmonių, kurių veikloje galima įžvelgti ir tam tikrą riziką, tiesiog nebeliktų. Deja, kadangi buvo nuspręsta kitaip, dabar tenka galvoti, kaip užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą, nes turimų vidinių išteklių tam nepakanka. Visgi reikia ieškoti būdų, kaip mažinti iš užsienio ateinančios elektros energijos proporcijas“, - sakė pašnekovas.