respublika.lt

Vyriausybėje rado kompromisą: dalis atliekų iš Vilniaus keliaus į Kaunąnuotraukos (2)

2018 birželio mėn. 13 d. 13:25:51
Rūta Grigolytė, Elta

Vilniuje atliekų deginimas bus mažinamas, o dalis komunalinių atliekų likučio iš Vilniaus, kurio negalima rūšiuoti ar kitaip sumažinti, keliaus į Kauną. Bendras Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai.

 

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį susitiko su bendrovės „Lietuvos energija“ vadovu Dariumi Maikštėnu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu ir aplinkos ministru Kęstučiu Navicku.

Jie aptarė atliekų deginimo „Lietuvos energijai“ priklausančiose kogeneracinėse jėgainėse ir ateityje susidarysiančių atliekų kiekių klausimus.

Ministras pirmininkas susitikime išsakė poziciją, kad šiukšlių deginimo kiekiai Vilniuje turi mažėti, po susitikimo sakė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Premjeras po užsitęsusio susitikimo nebeišėjo susitikti su žiniasklaida.

D. Maikštėno teigimu, projektuose visa reikalinga technika jau nupirkta, jie įgyvendinami, dėl to galingumai negali būti mažinami.

„Projektinių galingumų niekaip pakeisti negalime. Tačiau jie bus atitinkantys visus aplinkosaugos reikalavimus. Bet ką galime padaryti papildomai? Papildomai investuosime, kad dar 2,5 karto sumažintume išmetamų atliekų į atmosferą kiekį, tai bus padaryta mūsų sąskaita“, - sakė D. Maikštėnas.

Jo teigimu, susitikime sutarta, kad rasta galimybė „sugebėti Vilniaus projekte iki dviejų kartų sumažinti atliekų kiekį“.

„Skatinsime, kad atliekos būtų rūšiuojamos, perdirbamos, ir jų kiekis būtų minimizuotas“, - teigė „Lietuvos energijos vadovas.

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, džiugina, kad „Lietuvos energija“ pirmą kartą išgirdo, jog reikia mažinti atliekų kiekį.

„Vertinant du projektus, neskirčiau Vilniaus ir Kauno, bet Kauno projekte numatytas bendro deginimo įrenginys, ir iš Vilniaus galėtų keliauti komunalinės atliekos ir taip žymiai mažinant atliekų deginimo kiekius Vilniuje“, - sakė aplinkos ministras.

S. Malinausko teigimu, Kaune ir Vilniuje skiriasi jėgainių buvimo vieta, sostinės gyventojai jai priešinasi, tad Vilniuje aktyviai bus siekiama, kad deginimas būtų kuo mažesnis.

„Tas siekis bus nuosekliai įgyvendinamas. Ateityje išvis galbūt pakeisime atliekų deginimą biokuru“, - kalbėjo S. Malinauskas.

S. Malinauskas teigė, kad Vyriausybė su „Lietuvos energija“ tikrai neturi konfliktų, tik teisėsauga daro savo vertinimus dėl buvusios vadovybės veiklos skaidrumo, ir atsakymų dar nesulaukta.

„Tikrai jokio konflikto nėra“, - sakė premjero patarėjas.

ELTA jau rašė, kad Vyriausybė norėtų, jog Vilniuje atliekos išvis nebūtų deginamos arba tai daroma minimaliai.

Atliekų deginimą Kauno kogeneracinėje jėgainėje Vyriausybė vertina palankiau, nes ji yra laisvojoje ekonominėje zonoje, toliau nuo miesto.

Anksčiau S. Skvernelis yra pareiškęs, kad „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektai galėjo būti įgyvendinami neskaidriai, tyčia apribojant privačias investicijas į šilumos sektorių. Ministras pirmininkas taip pat neatmetė, kad Vilniaus ir Kauno jėgainių projektai galėtų būti stabdomi, o dėl jų kreipėsi į teisėsaugą. Tačiau STT šią savaitę pareiškė nepradėsianti ikiteisminio tyrimo.

Ministras pirmininkas dvejones dėl „Lietuvos energijos“ pradėjo kelti tuomet, kai sukritikuota Energetikos ministerijos taikos sutartis su „Danpower“ dėl pastarosios jėgainės Kaune. Šia sutartimi „Danpower“ atsisako statyti jėgainę Vilniuje, tačiau Kaune esanti jėgainė 12 metų gaus fiksuotą 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą, kuris buvo panaikintas 2013 metais.

Kaip Eltai nurodė „Lietuvos energija“, gegužę Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 330 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 27,3 mln. eurų.

Tuo metu Kauno kogeneracinėje jėgainėje pasirašyta sutarčių už 77 mln. eurų, sumokėta rangovams ar priimta sąskaitų už 17,5 mln. eurų.

Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė Europos Sąjungos paramą (iki 140 mln. eurų), o Europos investicijų banko direktorių valdyba patvirtino ilgalaikę paskolą su „Junkerio plano“ garantija (iki 190 mln. eurų). Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola (120 mln. eurų).

Vilniaus kogeneracinė jėgainė turėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje, Kauno - 2020 metais.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRALAIMĖJO: lietuviui Ričardui Berankiui nepavyko patekti į Maskvoje (Rusija) vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „World Tour 250“ serijos turnyro „Kremlin Cup“ vienetų varžybų pusfinalį;lietuvos tenisininkas ketvirtfinalyje penktadienį 2:6, 6:1, 4:6 pralaimėjo 21-ajai pasaulio raketei 22-ejų metų rusui Daniilui Medvedevui.
  • AVARIJA: penktadienio vakarą Vilniaus-Panevėžio kelyje susidūrė 4 lengvieji automobiliai ir autobusas; yra sužeistų ir galimai prispaustų žmonių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų seneliai be vargo naudojasi kompiuteriu ir internetu?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas vadyb
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +1   +7 C

 

   +3  +8 C

  +10 +13 C

   +11  +13 C

 

   +11  +12 C

 4-9 m/s

 1-2 m/s

 

    1-2 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis