Nors nuo šio balandžio drastiškai didės akcizai visoms alkoholio rūšims, Vyriausybė ketina nuo kitų metų juos didinti dar labiau. Taip esą būtų gauta pinigų nusavintoms pensijoms grąžinti. Tačiau šiai idėjai nepritariantys tiek alkoholinių gėrimų gamintojai, tiek kai kurie politikai tvirtina, kad padidinus akcizus pajamų į biudžetą bus gaunama ne daugiau, o net mažiau, mat žmonės rinksis kontrabandinę produkciją.
Smūgis po smūgio
Pernai vasarą Seimas priėmė sprendimą, kad nuo šio balandžio didinami akcizai alkoholiui. Stipresnis nei 8,5 proc. vynas bus apmokestintas net 46,6 proc. daugiau, silpnesnis - beveik 14 proc., tarpiniai arba vadinamieji spirituoti gėrimai - beveik 30 proc. daugiau, degtinė - 1 proc., alus - 10 proc.
Tačiau politikams to pasirodė per maža. Todėl Pensijų kompensavimo darbo grupė galutinai sutarė, kad nusavintos pensijos bus kompensuojamos pajamomis, gautomis dar labiau padidinus akcizą alkoholiui, taip pat apmokestinus automobilius bei motociklus.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, jei Seimas pritars, alkoholio akcizai didėtų dar ir nuo kitų metų pradžios: stipraus alkoholio akcizas būtų didinamas 5 proc., silpno vyno ir fermentuotų gėrimų - 35 proc., alaus - 50 proc. Tiesa, mažųjų alaus daryklų produkcija nebūtų branginama.
„Buvo sutarta, kad tai bus konkretūs šaltiniai, konkrečiais įstatymais paremtos pajamos. Vienas jų yra akcizų alkoholiniams gėrimams didinimas, kuris kitais metais atneštų apie 100 mln. litų papildomų pajamų į biudžetą“, - sakė ministras.
Kuo daugiau - tuo mažiau
Valdantieji skaičiuoja, kad pensijoms kompensuoti reikės apie 443 mln. litų. Šiemet tam reikės 88,6 mln. litų, o likusi suma senjorams esą bus išmokėta 2015-2016 metais.
Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiami duomenys rodo, kad politikų viltys padidinus akcizą į biudžetą gauti daugiau pajamų vargu ar išsipildys, nes paprastai būna atvirkščiai: vos tik akcizai padidinami, mokesčio surenkama mažiau. Akcizai alkoholiui buvo didinami 2008, 2009, 2012 metais, tačiau po jų padidinimo 2009-aisiais mokesčio surinkta 157,2 mln. litų mažiau nei 2008-aisiais, 2010-aisiais - 64,4 mln. litų mažiau nei 2009-aisiais, o pernai - 11 mln. litų mažiau nei užpernai. Iš viso pernai iš alkoholio akcizo gauta 807 mln. litų pajamų.
Pereis prie pilstuko
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kategoriškai pasisako prieš tokį drastišką alkoholio akcizų didinimą, nes jis esą tik stums žmones rinktis kontrabandinę produkciją, pilstuką. Beje, jis ir pernai pasisakė prieš akcizų didinimą.
„Kai mes padidinome akcizus prieš 4 metus, tai surogatinių gėrimų, vadinamųjų pilstukų iš langų skysčio, padidėjo beveik 30 proc. Šiandien langų skalavimo skystis, burnos skalavimo skystis ar kosmetinis spiritas ir bet koks kitoks į Lietuvą atvežamas legaliai, jis yra specialiu būdu perdirbamas, pagaminamas ir juodojoje rinkoje parduodamas. Dėl sveikatos negalima daryti tokios klaidos, negalima pritarti akcizų didinimui, nes daugiausiai apsinuodijusių žmonių yra surogatiniais gėrimais“, - akcentavo R.Žemaitaitis.
Padidina, o sumažinti „pamiršta“
Be to, pasak politiko, nors sakoma, kad akcizai didinami tik tam, jog būtų atsiskaityta su pensininkais, jis neabejoja, kad padidinimą atšaukti bus pamiršta.
„Štai ir kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė padidino PVM iki 21 proc., o visi šaukė, kad vėliau jis bus sumažintas, kaip buvo 21 proc., taip ir liko“, - konstatavo Seimo narys.
Pasak R.Žemaitaičio, kita problema yra ta, kad „Anykščių vyną“, „Vilniaus degtinę“ bei kitus gamintojus tai gali privesti prie bankroto.
„Nors galbūt to ir siekiama: kad įmonės priartėtų prie bankroto ir tada kas nors jas pigiai perpirks“, - sakė R.Žemaitaitis.
Parlamentarui antrino „Anykščių vyno“ direktorius Audrius Zuzevičius.
„Nuo balandžio 1-osios akcizas didės. Jei šiemet sulauksime dar vieno akcizų kėlimo, greičiausiai jis bendrovei „Anykščių vynas“ bus paskutinis“, - konstatavo jis.
Geri norai, bet neprotingi
Koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus pateikė dar vieną argumentą, kodėl akcizų padidinimas būtų klaida.
„Dešimties metų lentelė rodo, kad, drastiškai padidinus akcizus alkoholiui ar tabakui, pajamų į biudžetą surenkama ne daugiau, o mažiau, nes žmonės renkasi kontrabandines prekes. Jei būtų keliama iš lėto, po truputį, tada tokio neigiamo poveikio nebūtų. Ypač jautrus dalykas yra etilo alkoholis, nes net 30 proc. šios produkcijos yra šešėlinė. Apie tai šimtus kartų kalbėta. Politikai irgi turi tas lenteles, tačiau kažkodėl nekreipia į jas dėmesio. Pasisakantys už akcizų alkoholiui didinimą šaukia, kad taip jie kovoja už blaivybę. Gal paskatos ir geros, tačiau reikia viską daryti su protu. Juk JAV buvo įvestas „Sausasis įstatymas“, tačiau po kurio laiko jis buvo atšauktas. Norėta, kad žmonės visai negertų, bet tai pagimdė milžinišką mafiją, milžinišką šešėlinę ekonomiką ir įstatymą teko atšaukti. Taip ir Lietuvoje: akcizus didinti galima, bet su protu. Tai tinka ne tik alkoholio akcizams, bet ir tabako, degalų, nes kuo jie didesni, tuo didesnė yra šešėlinės ekonomikos dalis“, - teigė D.Mockus.
Kreipėsi į Vyriausybę
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas irgi akcentavo tai, kad akcizus didinti galima, tačiau tik ne tokiais šuoliais.
„Jei protingai būtų didinama, tai gal ir būtų papildomai kažkiek į biudžetą surenkama. Tačiau kai mums per du kartus alui akcizą padidins 65 proc., tai iš mūsų sektoriaus tikrai bus daug mažiau surenkama. Alkoholio vartojimas nesumažės, bet padidės nelegalaus alkoholio suvartojimas. Peržengus tam tikrą kainos ribą žmonės paprastai visada renkasi nelegalų alkoholį, nes legalus būna per brangus.
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Vyriausybę, ragindama taip drastiškai akcizų nedidinti.
„Alkoholio akcizų, kaip ir bet kurių kitų mokesčių, didinimas turi būti nuoseklus, ekonomiškai pagrįstas, nedidinantis šešėlinės ekonomikos ir juo labiau nedarbo“, - akcentavo profsąjungos nariai.
Nors nuo šio balandžio drastiškai didės akcizai visoms alkoholio rūšims, Vyriausybė ketina nuo kitų metų juos didinti dar labiau. Taip esą būtų gauta pinigų nusavintoms pensijoms grąžinti. Tačiau šiai idėjai nepritariantys tiek alkoholinių gėrimų gamintojai, tiek kai kurie politikai tvirtina, kad padidinus akcizus pajamų į biudžetą bus gaunama ne daugiau, o net mažiau, mat žmonės rinksis kontrabandinę produkciją.
Smūgis po smūgio
Pernai vasarą Seimas priėmė sprendimą, kad nuo šio balandžio didinami akcizai alkoholiui. Stipresnis nei 8,5 proc. vynas bus apmokestintas net 46,6 proc. daugiau, silpnesnis - beveik 14 proc., tarpiniai arba vadinamieji spirituoti gėrimai - beveik 30 proc. daugiau, degtinė - 1 proc., alus - 10 proc.
Tačiau politikams to pasirodė per maža. Todėl Pensijų kompensavimo darbo grupė galutinai sutarė, kad nusavintos pensijos bus kompensuojamos pajamomis, gautomis dar labiau padidinus akcizą alkoholiui, taip pat apmokestinus automobilius bei motociklus.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, jei Seimas pritars, alkoholio akcizai didėtų dar ir nuo kitų metų pradžios: stipraus alkoholio akcizas būtų didinamas 5 proc., silpno vyno ir fermentuotų gėrimų - 35 proc., alaus - 50 proc. Tiesa, mažųjų alaus daryklų produkcija nebūtų branginama.
„Buvo sutarta, kad tai bus konkretūs šaltiniai, konkrečiais įstatymais paremtos pajamos. Vienas jų yra akcizų alkoholiniams gėrimams didinimas, kuris kitais metais atneštų apie 100 mln. litų papildomų pajamų į biudžetą“, - sakė ministras.
Kuo daugiau - tuo mažiau
Valdantieji skaičiuoja, kad pensijoms kompensuoti reikės apie 443 mln. litų. Šiemet tam reikės 88,6 mln. litų, o likusi suma senjorams esą bus išmokėta 2015-2016 metais.
Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiami duomenys rodo, kad politikų viltys padidinus akcizą į biudžetą gauti daugiau pajamų vargu ar išsipildys, nes paprastai būna atvirkščiai: vos tik akcizai padidinami, mokesčio surenkama mažiau. Akcizai alkoholiui buvo didinami 2008, 2009, 2012 metais, tačiau po jų padidinimo 2009-aisiais mokesčio surinkta 157,2 mln. litų mažiau nei 2008-aisiais, 2010-aisiais - 64,4 mln. litų mažiau nei 2009-aisiais, o pernai - 11 mln. litų mažiau nei užpernai. Iš viso pernai iš alkoholio akcizo gauta 807 mln. litų pajamų.
Pereis prie pilstuko
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kategoriškai pasisako prieš tokį drastišką alkoholio akcizų didinimą, nes jis esą tik stums žmones rinktis kontrabandinę produkciją, pilstuką. Beje, jis ir pernai pasisakė prieš akcizų didinimą.
„Kai mes padidinome akcizus prieš 4 metus, tai surogatinių gėrimų, vadinamųjų pilstukų iš langų skysčio, padidėjo beveik 30 proc. Šiandien langų skalavimo skystis, burnos skalavimo skystis ar kosmetinis spiritas ir bet koks kitoks į Lietuvą atvežamas legaliai, jis yra specialiu būdu perdirbamas, pagaminamas ir juodojoje rinkoje parduodamas. Dėl sveikatos negalima daryti tokios klaidos, negalima pritarti akcizų didinimui, nes daugiausiai apsinuodijusių žmonių yra surogatiniais gėrimais“, - akcentavo R.Žemaitaitis.
Padidina, o sumažinti „pamiršta“
Be to, pasak politiko, nors sakoma, kad akcizai didinami tik tam, jog būtų atsiskaityta su pensininkais, jis neabejoja, kad padidinimą atšaukti bus pamiršta.
„Štai ir kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė padidino PVM iki 21 proc., o visi šaukė, kad vėliau jis bus sumažintas, kaip buvo 21 proc., taip ir liko“, - konstatavo Seimo narys.
Pasak R.Žemaitaičio, kita problema yra ta, kad „Anykščių vyną“, „Vilniaus degtinę“ bei kitus gamintojus tai gali privesti prie bankroto.
„Nors galbūt to ir siekiama: kad įmonės priartėtų prie bankroto ir tada kas nors jas pigiai perpirks“, - sakė R.Žemaitaitis.
Parlamentarui antrino „Anykščių vyno“ direktorius Audrius Zuzevičius.
„Nuo balandžio 1-osios akcizas didės. Jei šiemet sulauksime dar vieno akcizų kėlimo, greičiausiai jis bendrovei „Anykščių vynas“ bus paskutinis“, - konstatavo jis.
Geri norai, bet neprotingi
Koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus pateikė dar vieną argumentą, kodėl akcizų padidinimas būtų klaida.
„Dešimties metų lentelė rodo, kad, drastiškai padidinus akcizus alkoholiui ar tabakui, pajamų į biudžetą surenkama ne daugiau, o mažiau, nes žmonės renkasi kontrabandines prekes. Jei būtų keliama iš lėto, po truputį, tada tokio neigiamo poveikio nebūtų. Ypač jautrus dalykas yra etilo alkoholis, nes net 30 proc. šios produkcijos yra šešėlinė. Apie tai šimtus kartų kalbėta. Politikai irgi turi tas lenteles, tačiau kažkodėl nekreipia į jas dėmesio. Pasisakantys už akcizų alkoholiui didinimą šaukia, kad taip jie kovoja už blaivybę. Gal paskatos ir geros, tačiau reikia viską daryti su protu. Juk JAV buvo įvestas „Sausasis įstatymas“, tačiau po kurio laiko jis buvo atšauktas. Norėta, kad žmonės visai negertų, bet tai pagimdė milžinišką mafiją, milžinišką šešėlinę ekonomiką ir įstatymą teko atšaukti. Taip ir Lietuvoje: akcizus didinti galima, bet su protu. Tai tinka ne tik alkoholio akcizams, bet ir tabako, degalų, nes kuo jie didesni, tuo didesnė yra šešėlinės ekonomikos dalis“, - teigė D.Mockus.
Kreipėsi į Vyriausybę
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas irgi akcentavo tai, kad akcizus didinti galima, tačiau tik ne tokiais šuoliais.
„Jei protingai būtų didinama, tai gal ir būtų papildomai kažkiek į biudžetą surenkama. Tačiau kai mums per du kartus alui akcizą padidins 65 proc., tai iš mūsų sektoriaus tikrai bus daug mažiau surenkama. Alkoholio vartojimas nesumažės, bet padidės nelegalaus alkoholio suvartojimas. Peržengus tam tikrą kainos ribą žmonės paprastai visada renkasi nelegalų alkoholį, nes legalus būna per brangus.
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Vyriausybę, ragindama taip drastiškai akcizų nedidinti.
„Alkoholio akcizų, kaip ir bet kurių kitų mokesčių, didinimas turi būti nuoseklus, ekonomiškai pagrįstas, nedidinantis šešėlinės ekonomikos ir juo labiau nedarbo“, - akcentavo profsąjungos nariai.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
