Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Stasio Žumbio nuotr.

„Miškų prieaugis yra 15 proc. didesnis negu kirtimai. Kitaip sakant, tai yra miškų senėjimas. Tas senėjimas pavirsta puvimu. Neiškirstas miškas supūva. Turi būti balansas. 33 proc. Lietuvoje sudaro miškai, tai nuolatinis jų atjauninimas turi būti proporcingas iškirtimui. Paprastas pavyzdys: jeigu beržai neiškertami 60 metų, tai 80 metų jų kirsti nereikia - jie būna supuvę. Planavimas turi būti tikslus: miškininkai žino ką daro“, - trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Pranckietis.

Pasak Seimo vadovo, miškų kirtimas daro įtaką ir šilumos kainoms. Padidinus kirtimus, padidės pasiūla ir taip sumažės biokuro kainos.

„Proporcingas miškų kirtimas gali sumažinti šilumos kainas“, - teigė Seimo pirmininkas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcija, ne pirmą kartą suabejojusi aplinkos ministro Kęstučio Navicko kompetencija, pirmadienį dėl to surengė ir spaudos konferenciją. Jos rengėjų teigimu, aplinkos ministro sprendimai, ypač miškų kirtimo procentinės dalies didinimas, piktina šalies gyventojus, primena ELTA.

Miškų ūkio konsultacinė taryba gegužę pritarė Valstybinės miškų tarnybos siūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai, kuri būtų 6 proc. didesnė nei 2014-2018 metais. Šiai pozicijai pritarė ir Vyriausybė.

Pasak Seimo aplinkos komiteto nario Lino Balsio, dabartinis ministras neturi politinio svorio, nuolaidžiauja miško pramonės verslo atstovams ir įregistruoja dar didesnes plynųjų miškų kirtimų normas, taip neatsižvelgdamas 80 proc. visuomenės nuomonę mažinti miškų kirtimo apimtis atsisakant plynųjų kirtimų.

„Jau senoji plynųjų kirtimų norma nebuvo pasiekiama ir viršijama. Žinoma, medienos pramonė reikalinga, yra kurianti darbo vietas, bet nereikia būti tokiems godiems, kas dabar yra šios pramonės atstovų pagrindinis bruožas. Ministerija ir ministras klusniai vykdo šio pramonės atstovų nurodymus“, - spaudos konferencijoje teigė L. Balsys.

L. Balsys pranešė pirmadienį įregistravęs Miškų įstatymo pataisas uždrausti plynuosius kirtimus, ypač saugomose teritorijose, kurios sudaro šešiolika procentų visos Lietuvos teritorijos.

ELTA primena, kad liepą Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatino pranešimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl grėsmingai pradėjusios didėti biokuro kainos. Pranešime sakoma, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams.

Asociacija prognozuoja, kad 2018-2019 m. šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.

Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos duomenimis, biokuro kaina pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernykščiu tuo pačiu pusmečiu, vidutiniškai augo 22 proc.

Malkos taip pat brango bent penktadaliu, palyginti su pernai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) pripažįsta, kad malkos ne tik brango, bet ir dar brangs, mat įvykus šių metų antro pusmečio aukcionams, pirkėjai suformavo vidutinę malkų pardavimo kainą - apie 33 Eur/kub. m.

Dėl to, akcentuoja VMU, galima prognozuoti malkinės medienos kainų kilimą ir gyventojams.

Tuo tarpu rugpjūčio 8 d. posėdyje Vyriausybė pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.

Aplinkos ministerija siūlė miškų kirtimo normą ateinantiems penkeriems metams nustatyti tokią pačią, kaip praėjusiu laikotarpiu - 11 168 ha plotą, apskaičiuotą pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame iškirsti iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.