Vilniaus oro uoste įsibėgėjo ambicinga tako rekonstrukcija

Vilnių pastarąsias dvi savaites plovusios liūtys neturėtų sutrikdyti plano atnaujinti skrydžius iš Vilniaus po 35 dienų, t. y. rugpjūčio 18 dieną. O. Martenso teigimu, darbai vykdomi su savaitės atsarga.

„Galime dirbti faktiškai visomis oro sąlygomis, išskyrus, jeigu bus ypač stipri liūtis, tada trumpam turėtume sustabdyti darbus. O šiaip galime dirbti net per lietų. Rugpjūčio 5 d. planuojame baigti asfalto darbus, iki rugpjūčio 12 d. ketiname kitus darbus nudirbti, todėl lieka savaitės rezervas“, - penktadienį šalia rekonstruojamo kilimo ir tūpimo tako susirinkusiems žurnalistams teigė O. Martensas.

Vilniaus oro uosto vadovo teigimu, šiuo metu rekonstrukcijos darbai vyksta visu tempu. Teritorijoje iš viso dirba iki 180 žmonių, apie 60 vienetų sunkiosios technikos, pasitelktos penkios frezavimo mašinos, kurios per parą nufrezuoja apytiksliai po 3 tūkst. kv. m senos asfaltinės tako dangos.

O. Martensas teigia, kad naujojo tako tarnavimo laikas priklausys nuo oro uostui ateityje teksiančios skrydžių apkrovos.

„Po šių darbų takas turėtų normaliai tarnauti 15-20 metų. Mes pernai turėjome 3,8 mln. keleivių. Augimas - 15 proc. per metus. Manome, kad labai greitu laiku, galbūt po trejų metų, pasieksime 5 mln. keleivių per metus (skaičių)“, - teigė O. Martensas.

Direktoriaus teigimu, ilginti tako nėra nei didelių galimybių (vienoje pusėje - geležinkelis, kitoje - Liepkalnio gatvė), nei poreikio: technologijos krypstančios to link, kad vis daugiau gaminama mažesnių, bet ilgesnius atstumus galinčių skristi, lėktuvų, tad veikiausiai ateityje ilgesnio kilimo ir tūpimo tako nereikės.

Pagrindinis kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos tikslas - užtikrinti skrydžių saugumą. Pasak O. Martenso, neatnaujinant tako, po dvejų ar trejų metų būtų tekę nutraukti oro uosto veiklą, nes skrydžiai taptų nesaugūs.

Į Eltos klausimą, kokio masto darbai atliekami Vilniuje, palyginti su Europa ar net pasauliu, oro uosto vadovas teigė, kad Lietuvoje vykstanti renovacija labai ambicinga.

„Kiek mes žinome, tai yra visiškai naujas, vienintelis atvejis Europoje, kad tokio dydžio oro uosto veikla būtų perkelta į žymiai mažesnį oro uostą“, - kalbėjo O. Martensas, įsitikinęs, kad skrydžių estafetę iš Vilniaus perėmęs Kauno oro uostas susitvarkys su iššūkiais.

Vilniaus oro uosto vadovas taip pat pabrėžė, kad atnaujinant taką keičiama ne tik jo danga, bet ir drenažo sistema, žiburių instaliacija. Beje, pasibaigus minėtam 15-20 metų laikotarpiui, takas nebūtų vėl atnaujinamas iš pagrindų, kaip dabar, o būtų atliekami tiesiog remonto darbai. Savo ruožtu, dabar atnaujinama drenažo sistema tarnautų jau ilgesnį laiką.

Rekonstruojant taką bus pakloti keturi asfalto dangos sluoksniai, įdiegta moderni signalinių žiburių sistema. Kartu rekonstrukcijos metu bus modernizuota lietaus vandens surinkimo sistema. Projektui numatyta 19 mln. eurų.

Darbus stebės AB „Problematika“, kartu su partneriais įsipareigojusi vykdyti techninės priežiūros ir FIDIC (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos) inžinieriaus priežiūros paslaugas.

Bendrovė išplatintame pranešime teigia, kad taip pat atliks ir būtinus laboratorinius bandymus bei tyrimus. Taip bus atidžiai kontroliuojami įrengiamų ir rekonstruojamų statinių bei jų elementų techniniai, fiziniai ir kiti rodikliai.

„Problematikos“ direktorius Rimantas Jaraminas pripažįsta, kad tako rekonstrukcijos priežiūra bus vienas sudėtingiausių projektų jo vadovaujamos įmonės specialistams.

Kaip jau skelbta, pastarąjį kartą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas iš dalies buvo rekonstruotas 2003-iaisiais. Dar 2014 m. atlikti laboratoriniai šio tako tyrimai parodė, kad blogėjanti jo būklė ir yrantys dangos produktai gali kelti riziką aviacinei saugai.


Kaunas laikinai tampa Lietuvos aviacijos centru

Kauno oro uostas mėnesiui tapo pagrindiniais Lietuvos oro vartais, kadangi penktadienį prasidėjo Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. 35 dienas truksiančiam išbandymui Kaunas pasiruošė gerokai išaugusiomis oro uoste darbuotojų pajėgomis, papildomomis automobilių stovėjimo vietomis, rekonstruotu esamu bei pastatytais laikinaisiais terminalais.

Iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. vyksiančių Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijos darbų metu į Kauną laikinai bus perkelta maždaug 3100 skrydžių ir apie 300 tūkst. keleivių.

Pasak Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio, ruoštis žymiai išaugsiantiems keliautojų ir skrydžių srautams Kauno oro uostas pradėjo dar šių metų pradžioje, o šiuo metu lankytojai jau gali įvertinti atliktų darbų rezultatus.

„Šalia pagrindinio trijų aukštų Kauno oro uosto terminalo, laikinai pavadinto terminalu B, iškilo dvi laikinos vieno aukšto konstrukcijos. Tai - skrydžiams į Šengeno zonos šalis skirtas terminalas A ir keleiviams atvykti paruoštas terminalas C“, - aiškina D. Voveris.

Šalia Kauno oro uosto padidėjo ir automobilių stovėjimo vietų skaičius: dabar jų yra apie 2 tūkst.

Iki rugpjūčio 17 d. savo darbo vietą į Kauno oro uostą perkelia daugiau nei 400 aviacijos saugumo bei antžeminio aptarnavimo kompanijų darbuotojų bei kitų sričių specialistų. Efektyviai suvaldyti padidėjusį keleivių srautą padės dar beveik 200 laikinųjų darbuotojų, į keleivių klausimus bus pasiruošę atsakyti ir Lietuvos oro uostų administracijos savanoriai, nusprendę 35 dienas padirbėti Kaune.

Lietuvos oro uostai ragina keleivius nepamiršti kruopščiai įvertinti, kiek laiko prireiks norint nuvykti į oro uostą. Jame keleiviams rekomenduojama būti likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki skrydžio, o atvykus atidžiai sekti informaciją ekranuose bei prireikus prašyti pagalbos iš oro uosto personalo.

Kauno oro uostą galima pasiekti bet kuriuo paros metu. D. Voveris priduria, kad laikinam Kauno tapimui pagrindiniais šalies oro vartais pasiruošta ne tik plečiant paties oro uosto pajėgumą, bet ir gerinant susisiekimą. Kaip skelbta anksčiau, į Kauno oro uostą keleivius tiesiogiai iš Vilniaus veš dvi vežėjų bendrovės „Ollex“ ir „Toks“. Keleiviams rekomenduojama autobusų bilietus įsigyti iš anksto internetu.

Tako rekonstrukcijos metu „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat dažnina traukinių reisus į Kauną. Iš sostinės traukiniai į Kauną vyks daugiau nei 20 kartų per parą, kursuos papildomi naktiniai traukiniai. Traukinių atvykimas suderintas su į oro uostą kas pusvalandį nuo geležinkelio stoties vežančiu 29 maršruto autobuso tvarkaraščiu. Be to, nuo geležinkelio stoties kursuos ir specialus naujas 29E maršruto autobusas, leisiantis Kauno centrą nakties metu pasiekti per 20 minučių.

Aviacinė veikla Vilniaus oro uoste vėl bus pradėta vykdyti nuo rugpjūčio 18 d.