respublika.lt

2017 kovo 26, sekmadienis

V.Gunevičius: Jeigu yra „bet“, mums nereikia tų pinigųnuotraukos (9)

2016 gruodžio mėn. 19 d. 07:37:32
Jūratė KIELĖ

Nepaimti nemokamo sūrio, net jei jis pelėkautuose? Lietuvoje daug kas galvoja, kad tai kvaila. Bet poroloną gaminančios Alytaus bendrovės „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Vladislavas Gunevičius europinėmis lėšomis nesusigundė, nors siūlytojų buvo daug.

 

- Papasakokite apie savo įmonės pradžią. Iš kokių lėšų pradėjote ją kurti?

- Porolono perdirbimo verslą Alytuje prieš 20 metų pradėjo Lietuvos verslininkas, jis įsteigė uždarąją akcinę bendrovę su lietuvišku kapitalu. Ieškodamas plėtros galimybių, jis susirado britų akcinę bendrovę, kotiruojamą Londono biržoje, įkalbino ją investuoti Lietuvoje. Į plyno lauko fabriko statybą buvo investuota 10 mln. JAV dolerių. Tai buvo akcininkų pinigai, kurie atėjo iš Anglijos.

Vėliau kiekvienais metais buvo skiriama lėšų plėtrai. Šiais metais investuota 1,6 mln. eurų, panašiai kaip ir kasmet. Didžioji mūsų įmonės istorija paremta jos savininkų pozicija uždirbtas lėšas naudoti plėtrai, perspektyviniams planams įgyvendinti. Nėra taip, kad kapitalistai pelną išpumpuoja į Vakarus (juokiasi).

- Steigėtės tada, kai dar nepriklausėme Europos Sąjungai. Narystė atvėrė galimybes pasinaudoti europiniais finansavimo šaltiniais. Kokia buvo jūsų įmonės pozicija?

- Pasipylė pasiūlymai, ypač iš tarpininkų, kurie skelbėsi mokantys „įsisavinti“, kaip dabar vadinama, europinius pinigus. Daug čia jų buvo. Važiavo ir važiavo.

Tačiau jie mūsų neįkalbėjo. Skaidrumas - pagrindinė, nepajudinama mūsų įmonės nuostata. ES lėšų pritraukimas buvo susijęs su tam tikrais neaiškiais dalykais - užmokėti neaišku už ką, neaišku kam ir panašiai. Tai mums netiko nuo pat pirmų dienų, ir savo pozicijos nekeitėme. Įvairiems tarpininkams sakėme ne, nesileisdami į kalbas. Įmonės prestižas, garbė, su verslo etika siejamas švarumas mums yra pirmoje vietoje. Pats esu bendravęs ne su viena ES finansavimą siūliusia kompanija, kuri sako: taip, mes galime padaryti, parengti projektą, kuris atitiks visus kriterijus, bet... Mano pozicija visada ta pati - jeigu yra „bet“, mums nereikia.

- Kas tie „bet“, kurie nesutapo su jūsų etika?

- Jeigu peržvelgtumėte visas europines investicijas, turbūt nė viena nebuvo įgyvendinta be konsultantų. O ką reiškia konsultantai? Situacija yra suformuojama taip, neva įmonėje dirbantys protingi žmonės nesugeba sukurti verslo plano, teisingai surašyti sakinių, sudėti visų kablelių, kad kažkokie vertintojai, skiriantys lėšas, projektus įvertintų tinkamai. Kaip tai skamba? Jei savi nesugeba, padėsim iš šalies - prikurta įvairiausių organizacijų, kurios kaip tarpininkai moka surašyti viską teisingai, žinoma, už svarų sėkmės mokestį.

- Nejaugi jums nebūtų pravertę veltui dalijami pinigai?

- Jeigu ne šios aplinkybės, gal ir būtume jais pasinaudoję vienam ar kitam projektui. Injekcija iš šalies dar niekam nesutrukdė. Ir mes būtume galėję sutaupyti biudžetą, padidinti investicijas, paspartinti plėtrą. Taip, turint papildomų lėšų galima vietoj vieno milijono padaryti du milijonus tais pačiais metais.

Bet tarėmės ir nusprendėme neimti to, kas mums netinka. Juk ir projektuodami asmeninius biudžetus kalbamės su artimaisiais. Ir jei kuris iš šeimos narių mano, kad vienų ar kitų išlaidų nereikia, kad ir kokios jos patrauklios, jų tiesiog nedarome. Taip ir mūsų įmonės savininkų balse niekada neskambėjo didelis noras naudotis lėšomis iš šalies, t.y. europiniais pinigais. Bankų paskolos - kitas reikalas, pasiskolini, paskui atidirbi, viską parodai švariai. Tai visai kas kita, negu imti pinigus iš kažkokio krepšelio.

Kažkada pristatant perspektyvinius įmonės planus buvo iškilęs klausimas dėl europinių lėšų, galimybių jomis pasinaudoti. Bet neatsirado net aktyvaus noro tuo pasidomėti, tad dabar nededame į tai jokių lūkesčių. Tiesiog dirbame savo darbą, žinome, iš ko gyvename, ką mokame daryti geriausia, iš to plečiamės ir einame pirmyn. Tai paprasta. Nesuku dėl to galvos - neužimu savo smegenų europinių pinigų galimybėmis.

- Kaip tuomet konkuruojate su tais, kurie šiais pinigais naudojasi?

- Be abejo, kai to paties profilio vienos įmonės prisitraukia investicijas, o kitos dirba be jų, konkurencija nėra lygiavertė. Bet mums tas netrukdo. Galiu pasakyti, kad Lietuvos minkštųjų baldų rinkos plėtra labai stipriai atsiremia į mūsų įmonės sėkmę.

- O kaip ją veikia geopolitinės permainos? Rusijos nebijote?


- Rusija išspyrė mus jau prieš 15 metų, uždariusi sienas importo muitais ir mokesčiais. Tai, kas maisto produktų gamintojus purto dabar, mes pergyvenome labai seniai. Išmokome gyventi be Rusijos, ją ištinkančios krizės, politiniai pokyčiai mums nedaro jokios įtakos. Tiesa, su Rusija tebedirbame, savo pardavimus auginome ir šįmet. Pavyko atrasti tas produktų grupes, kurių patys rusai negamima.

Nekuriame planų, kad Rusija išgelbės „Vita Baltic“ šiandien. 2000-aisiais, didžiosios krizės metais, kai buvome nuo jos atriboti muitais, aš pats vaikščiojau po ministerijas, prašiau kaip nors paveikti, kad jie būtų sumažinti. Takų praminti nepavyko, situacija per 15 metų išliko tokia pati, tad teko prisitaikyti.

- Ką patartumėte, tarkim, pieno produktų gamintojams, kurie vis dar neatsigauna po Rusijos paskelbto embargo?

- Pažiūrėkime statistiškai, kokią dalį BVP sukuria baldininkai ir kokią pienininkai, palyginkime jų gaunamas dotacijas. Mes, turiu omenyje visą su baldų gamyba susijusį sektorių, sukūrėme kur kas daugiau darbo vietų negu pieno produkcijos sektorius, be to, esame visiškai priklausomi nuo eksporto. Bet ar kada girdėjote, kad baldininkas reikalautų valstybės dotacijos, nes jam nesiseka prekiauti, tarkim, Prancūzijoje? Turbūt ne, nes mes nerėkiame.

Mano patarimas vienas: reikia dirbti sunkiai, kad ir kur būtum ar su kokiomis aplinkybėmis susidurtum. Pasikeitus verslo sąlygoms į nepalankią pusę, gali pasinaudoti kažkokia pagalba, dotacijomis iš šalies, bet tai tavęs neišgelbės, jei tu esi sergantis. Turi ieškoti vidinių ekonominių resursų didinti našumą, gaminti produktus, kurie reikalingi rinkai, siūlyti juos už tokią kainą, kurią klientas pasiryžęs mokėti. Tai yra didžioji ekonomika, kuri leidžia įmonėms augti.

Vien tik į Lietuvos rinką orientuotų baldininkų yra labai nedaug ir jų įmonės kur kas mažesnės negu baldininkų eksportuotojų. Pastarieji važinėja į parodas, nuolat ieško naujų kontaktų ir galimybių. Daugybė žmonių kasdien dirba labai sunkiai. Ir tyli, nes dirba.

- Ar jums neatrodo, kad tie, kurie garsiai rėkia ir reikalauja valstybės paramos, yra sugadinti išmokų, dotacijų? Galbūt ne savomis jėgomis uždirbti, o gauti pinigai atpratina nuo sunkaus darbo?

- Be abejo, taip ir yra. ES lėšų skirstymo istorijoje rasite ne vieną įmonę, kuri gavo ES pinigų, bet po metų ar dvejų užsidarė. Jei investicijai skiriama lėšų, tai dar nereiškia, kad verslo planas yra teisingas. Nes kas iš to, kad kažkas nusipirks brangų įrenginį, bet jis stovės be darbo, taigi neatneš pajamų, nesukurs pelno. Toks verslas sustos.

- Sustos, nepaisant konsultantų, brukusių tuos pinigus?

- Joks konsultantas nepadarys to, ką turi padaryti pati įmonė. Turi būti užsuktas labai didelis mechanizmas visose jos grandyse - pardavimai, gamyba, kokybė ir t.t., nepamirštant valstybės mokesčių.

- Kaip jūs pats, nedalyvaudamas šitoje europinių lėšų skirstymo puotoje, įvertintumėte tai, ką jos davė šaliai?


- Lietuva per mažai pasinaudoja galimybėmis finansuoti viešąjį ir valstybinį sektorių. Gal ir klystu, bet privatus sektorius apskritai neturėtų dalyvauti šitoje europinių lėšų puotoje.

Pažiūrėkime, kiek turime tvarkytinų dalykų valstybės valdomuose sektoriuose. Labai gerai, kad pajudėjo mokyklų, darželių renovacija. Bet kokia yra valstybinių įmonių ekonomika, iš ko jos gyvena? Ar jos atsinaujina, siekia efektyvumo? Joms reikia investicijų, kad galėtų pakilti į naują lygį. Daugeliu atveju tai yra konkurencinėje kovoje nedalyvaujančios įmonės, bet jos taip pat turi būti ekonomiškos. Ar tai būtų elektros sektorius, ar šilumos ūkis. Ten reikalingi dideli pinigai.

Kokioje situacijoje dabar yra Alytus? Ankstesniais laikais tai buvo stiprus pramonės miestas, dabar jis sumažėjo perpus. Maža to, įmonės, kurios veikia šiandien, yra atskirtos netinkama kelių infrastruktūra. Valstybė, planuodama pramonės plėtrą, galėtų mums padėti kurdama infrastruktūrą - kelius, autostradas, vilkikų stovėjimo vietas ir panašiai. Būtent čia turėtų būti nukreipiamos ES lėšos.

- Kodėl jų neturėtų gauti privatus verslas?

- Vaiką galima auklėti duodant jam labai gerus kišenpinigius, bet užaugęs jis nemokės valdyti savo pinigų. Su verslu tas pats. Sunku tikėtis efektyvumo, sprendimų, kurie duotų tiesioginę naudą vartotojui, ieškojimo, jei jis bus palaikomas iš šalies. O kai pinigėlis išvargtas, uždirbtas per kraują, kai pamokos išmoktos prieš tai tris kartus suklupus, ir tvirtai atsistojus ant kojų bus dirbama efektyviai.

Nesakau, kad ES lėšos - absoliutus blogis. Jei jos būtų panaudojamos skaidriai, teisingai, kryptingai, ypač kalbant apie valstybinį sektorių, tai galėtų mums visiems stipriai pagerinti gyvenimą.

- Ar esame pasirengę gyventi po 2020-ųjų, kai europinė parama sumažės?

- Šiandien ne, bet jei naujoji valdžia išlaikys tą kryptį, apie kurią šiandien kalba, - kaip efektyvinti valstybinį valdymą, minimalizuoti išlaidas, efektyvinti viską, kas yra susiję su tuo, kas nuo jų priklauso, manau, pasiruošime. Laiko dar turime. O tas institucijas, kurių pristeigta nežinia kiek, reikia kratyti jau dabar. Kaip tam ūkininkui išakėti visą valstybinį sektorių ir išrauti negyvus daigus, kurie tik vartoja nekurdami nieko.

Taip, galima sakyti, kad žmonės emigruoja, nes jie mažai uždirba. Galima sakyti, kad žmones sunku prisikviesti dirbti, nors žinome, kad Anglijoje jie dirba po 12 val., o Lietuvoje nenori dirbti aštuonių. Visa tai tiesa. Bet žmones iš šalies veja pirmiausia tai, kad jie čia niekuo negali pasitikėti. Čia tarnautojas, nežiūrint į šio žodžio prasmę, visada laiko save aukštesniu už kitus. Ir už tuos, kurie moka daug mokesčių, kuria darbo vietas, sukuria pridėtinę vertę. Bet kas iš to, juk klerkas juos kontroliuoja! Tai iškreipta situacija, likusi nuo buvusių laikų.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (9)

  • Kas 2016 gruodžio mėn. 20 d. 14:17:41

    yra tarpininkas? Tai tas pats,kas utėlė ant svetimo kūno,šildosi ir
    maitinasi iš svetimų resursų.

  • klerkai,klerkai 2016 gruodžio mėn. 19 d. 19:36:21

    vien tik klerkai valdo mus...siaubas ,paprastas zmogelis,dorai atidirbes
    visa savo amzeli dabar tapo niekuo,o uztat klerkas viskuo...

  • reikia 2016 gruodžio mėn. 19 d. 17:29:03

    Skverneliui išlaikyti kryptį,turėti tvirtą stuburą,kurio nesulaužys
    niekas.NEPASIDUOTI.

  • Kultūrėjame 2016 gruodžio mėn. 19 d. 17:08:46

    Anksčiau verslininkai į savikainą įtraukdavo korupcijos koeficientą,
    dabar - sėkmės mokestį. Kultūrėjame.

  • cha cha cha 2016 gruodžio mėn. 19 d. 14:56:48

    tik katras valdžios ponulis atsisakė pinigu geradaris
    atsirado šventasis

  • Padidės emigracija. 2016 gruodžio mėn. 19 d. 11:11:53

    Iš šalies pradės sprukti visokie tarpininkai, konsultantai, patarėjai
    ir kitokio plauko vagys. O jų prisiveisė sveiku protu nesuvokiama
    galybė. Tereikia Seimui dirbti kryptingai.

  • ruta 2016 gruodžio mėn. 19 d. 10:33:07

    ..labai sudetinga sunaikinti parazituojancia prielipu sistema , nes ji ir
    sukurta tu parazitu/ politiku, valdininku , 'konsultantu'/ ..

  • Manau , 2016 gruodžio mėn. 19 d. 09:13:08

    kad atėmėte ama tiems visiems projektų pildytojas , rašinėtojams , kad
    net ir komentuoti neturi ką ir tai tik dalį tiesos pasakėte, o jei visą
    tiesą ...tiesiog būtų gėda , nepadoru būtų prieš Tautą , žinoma
    jei tos sąžinės yra bent likutis.

  • Poros 2016 gruodžio mėn. 19 d. 08:55:14

    Porolone vien tik poros. Berods tėra 120 kg kubiniame metre. Gamina orą.
    O kaip su kokybe? Pavirs lipnia koše ar subyrės į miltus? O kaip
    pagaminti lateksą? Iš porų neprasigyvensi.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LAIMĖJO: Latvijos vyrų krepšinio čempionate šeštadienį „Ventspils" klubas, kuriam atstovauja Edgaras Želionis, namuose 89:84 nugalėjo Valmieros „Valmiera-Ordo" ekipą.
  • GRĖSMĖ: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį JAV leidinio „Foreign Policy" paskelbtame interviu kalbėjo apie Rusijos grėsmę ir JAV pajėgų dislokavimo Lietuvoje klausimą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kaip įveikti tuberkuliozę?

balsuoti rezultatai

Ar keliaujate į užsienį apsipirkti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 -2   +1 C

  -3   +1 C

 

   -1    +3 C

  +2   +5 C

  +5   +8 C

 

    +6   +9 C

    3-8 m/s

     2-6 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.0805 PLN - 4.2695
RUB - 61.6859 CHF - 1.0718
GBP - 0.8660 NOK - 9.1793
reklama
pirtis