Lyg būtų maža Rusijos embargo ir sugriežtintos vilkikų kontrolės, Lietuvos vežėjams negaili smūgių ir Vakarų Europos valstybės. Vokietijos, kuri per savo šalį vykstantiems vilkikų vairuotojams nustatė minimalų valandinį atlygį, pavyzdžiu ketina pasekti ir Prancūzija. Naujais reikalavimais nepatenkinti Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Rumunijos vežėjai vakar surengė protestą prie Europos Parlamento.
Šalina konkurentus?
Vakar EP svarstytas klausimas dėl sausį Vokietijoje įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų, kuriais visų šalių vilkikų vairuotojams, vykstantiems per Vokietiją, nustatomas ne mažesnis nei 8,5 euro (29,3 lito) valandinis atlygis. Tuo metu prie EP rūmų Briuselyje piketą surengė Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Rumunijos vežėjai, nepatenkinti naujomis taisyklėmis.
Naujųjų ES narių skundų sulaukusi Europos Komisija šiuo metu taip pat tikrina, ar Vokietijos taisyklės suderinamos su ES teisės aktais.
Deja, Vokietija - ne vienintelė ES šalis, kuri nori užsieniečių vairuotojų atlyginimus „pritemti“ prie saviškių. Prancūzija jau po poros savaičių ketina nustatyti 9,97 euro (33,8 lito) siekiantį minimalų valandinį atlygį komandiruojamiems asmenims.
Be to, vežėjams darbą apsunkina ir pernai įsigalioję Prancūzijos bei Belgijos teisės aktų pakeitimai dėl vairuotojų savaitinio poilsio, nustatant, kad būtų ilsimasi tik viešbučiuose ir moteliuose.
„Tai yra protekcionizmas ir laisvos Europos rinkos žlugdymas. Mes manėme, kad ES esminiai principai buvo laisva rinka, laisvas darbas, lygybė, o dabar išeina, kad tie, kurie tą ES kūrė, tarp lygių tampa lygesni. Nors mes ir taip turime problemų dėl rinkų su Rusija ir iš ES galėtume tikėtis paramos, sulaukiame papildomų apribojimų, o jų pasekmė yra didžiulis Lietuvos transporto, vežėjų autoritetingumo sumažėjimas“, - vakar kalbėjo vežėjų asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Artūras Rutkauskas.
Jam antrino kitas asociacijos prezidiumo narys Erlandas Mikėnas: „Mes manome, kad senosios Europos šalys, praradusios Rusijoje pardavimų, prekių ir kitų paslaugų rinką, tokiu būdu stengiasi apriboti ir išsaugoti savo rinkas savo ūkio subjektams.“
Rusijoje - nauji ribojimai
Lyg būtų maža nemalonumų dėl Vakarų šalių, Rusijoje, kuri ES šalių produkcijai ir taip jau yra paskelbusi embargą, o Lietuvos vežėjams taiko sugriežtintą patikrą, atsirado naujų trikdžių.
Šių metų vasario pabaigoje Rusijoje įsigaliojo įstatymas „Dėl tarptautinių vežimų automobilių transportu valstybinės kontrolės vykdymo bei atsakomybės už padarytus pažeidimus“.
Nors dar 2012 m. Lietuva ir Rusija sutarė, kad vežimai iš Lietuvos į Rusiją bus įvardijami kaip dvišaliai ir bus galimi turint dvišalius, o ne trečiųjų šalių leidimus, dabar įstatyme atsiranda trečiųjų šalių sąvoka. Ji kelia vežėjams problemų vežant krovinius, kurie pagaminti ne Lietuvoje.
„Dėl trečiosios šalies leidimų yra labai sudėtinga situacija, nes jų vos pakanka, jau kovo mėnesiui nebėra“, - paaiškino asociacijos prezidiumo narys Dainius Abramavičius.
Be to, jei bus pripažinta, kad vežėjas padarė nusižengimą, jo automobilis negalės išvažiuoti iš Rusijos Federacijos teritorijos, kol nebus sumokėta bauda.
Gąsdina nežinia
„Vakaro žinių“ kalbintas krovinių gabenimu užsiimančios bendrovės „Telmento transportas“ savininkas Artūras Telmentas sako, kad vežėjus labiausiai gąsdina nežinia, kaip bus skaičiuojamas minimalus valandinis atlyginimas, mokamas vairuotojui.
„Jei jis bus skaičiuojamas su komandiruotpinigiais, viskas gerai - mes sumokame vairuotojams ir daugiau, bet jei ne - visai kita kalba. Tai sumos ne pagal mūsų kišenę“, - sakė jis.
Tačiau labiausiai vežėjus piktina belgų ir prancūzų sugriežtinti vairuotojų poilsio reikalavimai, kai vairuotojams yra draudžiama ilsėtis transporto priemonėse, o kassavaitinis poilsio laikas turi trukti ne mažiau nei 45 valandas.
Anot A.Telmento, kai kurie Lietuvos vežėjai jau sulaukė baudų, kurios Prancūzijoje siekia 30 tūkst. eurų, o Belgijoje - 18 tūkst. eurų. „Belgija pradėjo bausti net tada, jei tu stovėjai ne pas juos, o, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje. Įsivaizduokite, jei ateina poilsio laikas, o viešbučių šalia nėra. Juk ne bet kur galime palikti krovinį. Jei tu jį palieki be priežiūros, krovinio draudimas jau nebegalioja. Aš dar suprasčiau, jei kiekvienoje saugojimo aikštelėje pastatytų po viešbutį, motelį arba prie jų būtų po saugojimo aikštelę, kurioje nebūtų vagiami degalai kuras, kroviniai. O dabar...“ - piktinosi verslininkas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“