respublika.lt

2014 liepos 25, penktadienis

Vargšai neima per mažų dovanų (8)

2013 sausio mėn. 12 d. 15:55:48
Monika BURVYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
Žmonės šiais laikais dirbti nenori. Jie nori tik lėšų. Stasio Žumbio nuotr.

Prašančiųjų socialinio būsto kasmet nusidriekia vis didesnė eilė. Deja, net ir gavę pasiūlymą į tokį kraustytis ne visi geranoriškai ir su entuziazmu jį priima. Situacija atskleidžia, kad socialinis būstas yra dalijamas ne tiems, kuriems jo tikrai reikia. Įstatymas socialinį būstą suteikia dažniausiai eilės tvarka arba atsižvelgiama į daugiavaikių šeimų padėtį. Pastarosios ne visada nori keltis į bet kokį būstą ir dėkingumo nejausdamos taria - „ačiū, nereikia“.

Kretingos rajono savivaldybė už valstybės biudžeto lėšas nupirko dvi sodybas socialinio būsto laukiančioms šeimoms. Deja, namas už dyką įtiko ne visiems. Apie tai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Kretingos rajono savivaldybės meru Juozu Mažeika, kuris pabrėžė, kad net ir skiriant socialinį būstą, žmonės ne visada patenkinti ir dėl to, kad nenori prarasti miesto lengvatų bei nemenkų socialinių pašalpų, mat patys dirbti tiesiog tingi.

- Kodėl nuspręsta socialinį būstą pirkti kaime?

- Lėšų socialiniam būstui kasmet yra skiriama iš Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos. 2012 m. Kretingos savivaldybei buvo skirta 150 tūkst. litų ir su tarybos nariais svarstyta, ar pirkti būstą mieste ar kaime. Kadangi iki šiol pageidavimų namo kaime nebuvo, tai ir nebuvo svarstoma pirkti. O už išskirtą sumą būtų buvę galima nupirkti tik vieną kelių - daugiausia trijų kambarių butą mieste, tad nuspręsta nupirkti 2 namus Lubių kaime, su nedideliu žemės sklypu prie namo. Taip apgyvendinant net dvi daugiavaikes šeimas.

- Žmonės labiau pageidauja būsto mieste ar kaime?

- Žinoma, mieste. Ir būstai buvo perkami mieste, nes žmonėms lengviau susirasti darbą, tačiau, kita vertus, kaime turint žemės sklypą, tvartą galima užsiimti natūriniu ūkiu. Ir ne tik daržoves, vaisius auginti, bet ir gyvulius, jei ne stambius, tai bent vištas, triušius. O taip tikrai susitaupo, nes tie patys atlyginimai miestuose nėra jau tokie dideli, ir viską paskaičiavus, kaime gyvendama šeima tikrai labiau finansiškai išlošia.

- Kiek buvo žmonių tuo metu pageidaujančių socialinio būsto?

- Žmonių, laukiančių eilėje socialinio būsto, yra tikrai nemažai, tačiau pirmenybę teikėme daugiavaikėms šeimoms, o jų tą akimirką buvo šešios. Tos šeimos iki šiol gyveno mieste, glaudėsi mažuose butukuose.

- Ar šeimos noriai sutiko keltis iš miesto į kaimą? Vis dėlto kaime gyvenimo ritmas skiriasi nuo miesto, taip pat ir dėl darbo galimybių.

- Taryba ir Kretingos savivaldybė buvo nustebusi, kad kai kurios daugiavaikės šeimos atsisakė. Tačiau buvo pora šeimų, kurios mielai įsikėlė į kaimą. Viena septynių asmenų šeima, kita šešių - labai apsidžiaugė galėsiančios persikelti į kaimą. Tiesa, jiems toks persikraustymas nebuvo naujiena, nes tie žmonės jau buvo gyvenę kaime, tai galbūt ir tai turėjo pliusų. O atsisakiusioms šeimoms ir toliau teks laukti.

- Kodėl būtent orientavotės į daugiavaikes šeimas?

- Pagal įstatymą pirmiausia turime pasiūlyti eilės tvarka, bet visada pirmenybė buvo teikiama daugiavaikėms šeimoms.

- Kokios pagrindinės priežastys dėl ko kai kurios šeimos nesutiko keltis į kaimą?

- Ne paslaptis, kad tarp tų žmonių, laukiančių socialinio būsto, nevienodas kontingentas. Pasitaiko ir asocialių asmenų, bet yra ir normalių šeimų. Tačiau žmonės sprendžia pagal patogesnius dalykus, tai yra gyventi mieste, čia didesnė darbo pasiūla.

Bet yra ir dar viena - didesnė problema, kad žmonės ir toliau nori gauti nemažas socialines pašalpas ir dideles lengvatas, patiems nesukant galvos dėl kitų dalykų. Kaime nepatinginiausi, kita vertus, tinginiaujant neapsimokės jame ir gyventi. Čia ir malkas pačiam susipjaustyt, ir daržuose yra darbo, o tai reikalauja daug pastangų.

- Ar nebus problema kaime dėl mokyklos, į kurią turi eiti vaikai? Kaip nuvažiuos?

- Šiuo atveju sprendimas buvo labai gerai apgalvotas. Kaime yra pradinio ugdymo mokykla, o vyresniuosius vaikus veš mokyklinis autobusiukas. Labai džiaugiamės, kad kaimą papildo dvi daugiavaikės šeimos, nes tai taip pat pagerins ir demografinę kaimo padėtį .

- O kaime yra bent būtiniausi infrastruktūriniai veiksniai?

- Taip, tai yra normali gyvenvietė, kurioje yra ir kultūros centras, biblioteka, parduotuvė, vandentiekis, kaip jau minėjau - pradinė mokykla. Tai tikrai nėra užkampis ir žmonės puikiai gali išsiversti ir be miesto. Sudarytos puikios sąlygos susisiekti autobusu tiek su Kretinga, tiek su Klaipėda.

- Atsisakiusios socialinio būsto šeimos vėl lauks kito pasiūlymo. Galbūt neilgai užtrunka tas laukimas, kad taip drąsiai buvo atsisakyta?

- Tikrai ne. Socialiniam būstui gauti reikia ne vienus ir ne dvejus metus laukti eilėje. Kaip žinoma, finansinės galimybės neleidžia apgyvendinti daugiau nei porą šeimų per metus vienoje savivaldybėje. Aišku, procesą pagreitintų socialinio daugiaaukščio statybos, tačiau vis dėlto tam sunku gauti lėšų ir tai būtų didžiulė valstybės investicija.

- Kiek pinigų kasmet išskiriama socialiniam būstui?

- Kasmet suma yra skirtinga. Anksčiau buvo ir 300 tūkst. litų. Viskas priklauso nuo valstybės biudžeto padėties.

- Tai per metus savivaldybė vidutiniškai skiria 2 socialinius būstus?

- Dažniausiai taip, tačiau tarp socialinio būsto gyventojų vyksta kaita. Mat būna žmonės pralobsta ar pasikeičia socialinė padėtis, susiranda geresnius darbus ir panašiai. Tuomet į jų vietą įsikrausto kiti eilėje laukiantys asmenys.

- Ar vis dėlto vyksta konkursas ar atranka, kam skirti socialinį būstą, ar tai būna padaryta eilės tvarka, ir viskas?

- Šiuo tikslu yra sudaryta komisija, veikianti visus metus. Ji ne tik užsiima šeimų parinkimu, kad būstą gautų ne tik eiliškumo tvarka, bet ir atsižvelgiama į kiekvienos šeimos poreikio svarbą. Ta komisija taip pat stebi socialinio būsto naudojimą.

- Komisija, stebėdama socialinio būsto gyventojus, nesusiduria su problemomis, kurias sukelia būtent tos šeimos?

- Kas pusę metų šeimos yra tikrinamos. Žinoma, kyla ir konfliktų, ir policija įsikiša. Nors dauguma žmonių prižiūri savo būstą, nors jis yra ir ne jų, tačiau būna atvejų, kai pati savivaldybė iš savo lėšų turi remontuoti tą būstą.

- O ar šeimos turi galimybę išsipirkti socialinį būstą?

- Pagal įstatymą šeima gali išsipirkti socialinį būstą, jei jo nusidėvėjimas yra 60 procentų, o tai jau avarinė būklė. Šeimos tiek neapsileidžia, kad gyventų tokiomis sąlygomis. Tad įstatymų bazė riboja šį procesą.

- Kokia bendra situacija dėl socialinio būsto prašančių šeimų? Ar jų daugėja?

- Panašus skaičius yra kiekvienais metais. Eilė laikosi panaši.

VŽ FAKTAI

Praėjusio mėnesio absurdiška byla dėl socialinių pašalpų buvo pasiekusi net teismą.

Bedarbis Z.Zebkinas buvo apskundęs Panevėžio rajono savivaldybę, esą neteisėtai vertusią jį už socialinę paramą atlikti visuomenei naudingus darbus, o tai daryti atsisakius - nebemokėjus piniginių išmokų.

Paįstrio seniūnijos Pūkių kaimo gyventojas savo skunde reikalavo ne tik priteisti iš rajono savivaldybės jam nesumokėtą socialinę pašalpą už 4 mėnesius ir sumokėti už 9 mėnesius seniūnijoje dirbtus viešuosius darbus, bet ir atlyginti patirtą neturtinę žalą - 30 tūkst. litų.

Teismas nusprendė atmesti šio vyriškio skundą. Iš teismo salės vyriškis išėjo įsiutęs. Z.Zebkinas po tokio teismo sprendimo teigė, kad Lietuvoje jau įteisinta baudžiava ir žadėjo kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

Šį mėnesį Panevėžio administraciniame teisme toliau bus nagrinėjamas beveik analogiškas buvusios Z.Zebkino žmonos, 38-erių Jolantos Zebkinienės skundas. Moteris iš savivaldybės tikisi prisiteisti ne tik 5760 litų už dirbant visuomenei naudingą darbą praleistą laiką, daugiau nei 4 tūkst. litų nebemokamos socialinės pašalpos, bet ir 20 tūkst. litų moralinei žalai atlyginti.

Robertas Grigas - Kunigas, „Caritas“ vadovas:

Priežastys, dėl ko žmonės atsisako socialinio būsto, būna įvairios. Negalima teigti, kad vien iš asmeninės naudos, bet ne paslaptis, kad tenka susidurti ir su tokiais, kuriems svarbiausia išlaikyti socialines lengvatas.

Naudingiau ir tikslingiau socialinis būstas būtų dalijamas atsižvelgiant ne vien į įstatymą, bet ir sudarant žmonių grupę, kuri atidžiai sprendžia, kuriai šeimai ar žmogui tas būstas labiau reikalingas. Ir nesvarbu, kiek laiko tas žmogus laukia eilėje. „Caritas“ taip pat dalija maistą pagal Europos programą ir sąrašus žmonių, kuriems tokia parama reikalinga, sudaro socialinės rūpybos skyriai ir apskritai žmonės bendru pasitarimu. Ypač kaimuose vieni kitus pažįsta ir žino, kam parama labiausiai reikalinga. Ir netgi tada pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų.

Galų gale prisiminkime pilotinių savivaldybių pavyzdį, kada racionaliai buvo paskirstytos pašalpos. Tada ne tik valstybė sutaupė savų lėšų, bet ir perskirstė tiems, kuriems labiausiai reikia. Kita vertus, nesinorėtų „visų šunų karti ant valstybės“, nes ji irgi nėra visagalė, kuri galėtų viską numatyti ir sutvarkyti. Dabar, ko gero, dar neišgyvenome „vaikų namų sindromo“. Išėjome iš sovietinės lygiavos, kur įstatymai žmogui tiesiog neleido kurti savos gerovės. Visuomenėje dar galima pajusti alkio jausmą. O minėtasis sindromas, kaip vaikų namuose. Jei vaiką kas įsivaikindavo, tai buvo pastebima tendencija, kad jis labai daug valgo. Mat vaikų namuose jau būdavo susiformavęs toks įprotis, kad jeigu nevalgysi - tau neliks, ir būsi alkanas. Dėl to vaikai valgydavo, kol galėjo, ir dar kišenes prisikišdavo. Panašus elgesio modelis atsispindi ir mūsų žmonių tarpe.

Valstybės pinigai plaukia pro šalį

Vos metus vykdytas projektas, kai buvo įtrauktos penkios savivaldybės, o joms suteikta galimybė savo nuožiūra pačioms skirstyti pašalpas, įrodė, kad socialinėms reikmėms skiriami numatyti pinigai pro šalį teka itin plačia upe.

Praėjus beveik metams po to, kai penkios pilotinės savivaldybės įsitraukė į eksperimentą bandydamos pačios dalinti socialines pašalpas, nuogąstavimai, kad savivaldybės pristigs lėšų ir nesusidoros su užduotimi, nepasiteisino. Pasirodo, esame labai turtingi, mat eksperimento rezultatai parodė, valstybės pinigai daugelį metų buvo taškomi dalijant pašalpas net verslininkams.

Visos pilotinės rajonų savivaldybės - Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės - ne tik susitvarkė su priimtu iššūkiu, bet ir pasiekė stebėtinai gerus rezultatus. Eksperimentas tęsis dar trejus metus, per kuriuos tikimasi užsitarnauti centrinės valdžios pasitikėjimą, ko iki šiol savivaldybės esą stokoja.

Raseinių rajono savivaldybė per šiuos metus sutaupė 4,4 mln. litų. Nuo metų pradžios Panevėžio rajono savivaldybėje socialinių pašalpų gavėjų sumažėjo apie 30 proc. Kone vienas sėkmingiausių pavyzdžių yra Akmenės rajono savivaldybė, kurioje buvo sutaupyta net 6 mln. litų. Šilalės rajono savivaldybėje sutaupyta daugiau nei 3 mln. litų, o pašalpų gavėjų sumažėjo apie 30 proc.

Radviliškio rajono savivaldybėje net 300 žmonių gavo socialines pašalpas, nors pagal įstatymą jos nepriklausė, tačiau žmogiškasis faktorius paskatino daryti kitaip.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

  • JAV 2013 sausio mėn. 13 d. 04:06:51

    Kazkokia nesamone. Na niekur pasaulyje socialiniai bustai neperkami
    didmiesciu miegamuosiuose rajonuose ar tuo labiau prestiziniuose
    kvartaluose. Jeigu tikrai reikia stogo virs galvos tai uz dyka gaves sodyba
    turetum rankas buciuoti. Lietuvoje kaimai pustusciai. Nesuprantu, kodel
    Vilniaus, Kauno ar Klaipedos valdzia socialinius bustus turi pirkti butinai
    tuose miestuose? Nuperki sodyba, pasiulai, atsisake ir lekia is eiles. Tie
    socialiniai dazniausiai niekur nedirba ir nesiruosia dirbti. Va patogumu
    jiems butinai reikia. Kad miesto centre, kad centralinis kompensuojamas
    sildymas uz kuri sumoka kaimynai ir t.t. Ar kada nors susimastete, kodel
    Lietuvos miestuose tokios brangios komunalines paslaugos? Reika susimoketi
    ne tik uz save, bet ir uz visokius girtuoklius, čigonus ir pasalpu
    prasytojus kurie niekados nedirbo ir niekada nedirbs, bet nori gyventi
    prabangiai kitu saskaita. Kuo ne komunizmas?

  • Viktorai 2013 sausio mėn. 13 d. 00:53:10

    jei as dirbau ir mokejau mokescius, tai kodel as turiu atidirbti tai, kas
    man jau priklauso??? Jei valstybe nesugeba uztikrinti mano orumo, jei ji
    leidzia pinigus i kaire, i desine ir man net nenori moketi nedarbo
    pasalpos, tai tuomet kam tokia valstybe is vis reikalinga? Tokiu atveju
    nenoriu moketi mokesciu. Geriau gausiu didesne alga, o netekus darbo
    nereiks tiketis, jog valstybe man pades... Del socialiniu sutinku. p.s.
    panaikinam sodros stabus, kurie privise visoj Lietuvoj ir jau atsiras
    kelios desimtys mln. toms pacios ismokos. Tegul tie 'specialistai' eina
    dirbti i privatu versla ir sugeneruoja uzsienio valiuta.

  • Viktoras 2013 sausio mėn. 12 d. 17:59:08

    Pašalpų tikrai reikia, tačiau tai nėra sukontroliuojama. Tenka
    pamatyti, kaip atvažiuoja prabangūs automobiliai į darbo biržą
    atsiimti pašalpų, tad reikėtų didesnės priežiūros. Kalbant apie
    nedarbo pašalpą, reikėtų skirti viešuosius darbus, taip žmonės
    galėtų atidirbti išmokėtus pinigus.

  • Artūras 2013 sausio mėn. 12 d. 17:58:48

    Neturiu tvirtos nuomonės šiuo klausimu, bet manau, kad reikėtų
    didesnės atrankos, tvirčiau atrinkti socialinių pašalpų kandidatus.

  • RK 2013 sausio mėn. 12 d. 17:04:02

    neduok vargšui to,ko pats neimtum,nes kitaip tai ne davimas,o žeminimas.

  • Renata 2013 sausio mėn. 12 d. 16:36:57

    Pašalpų reikia ne visiems, Kretingos atvejis keistas, nes, manau, kad
    pašalpų skyrėjai turėtų taip pat atsižvelgti, kam skiria būstus,
    atidžiau rinkti socialinių būstų gavėjus.

  • Agnė 2013 sausio mėn. 12 d. 16:36:33

    Manau, kad pašalpos ne visada atitenka žmonėms, kuriems reikia pagalbos.
    Reikėtų peržiūrėti pašalpų skyrimo sistemą ir iš pagrindų ją
    keisti. Taip pat reikia keisti žmonių mąstymą ir jų kultūrą,
    skatinti nesirinkti pašalpų.

  • Agnė 2013 sausio mėn. 12 d. 16:36:04

    Manau, kad valstybė ugdo išlaikytinius. Reikėtų remti nepasiturinčius
    asmenis, bet reikėtų ir didesnės atrankos. Kretingos atvejis
    absurdiškas, reikėtų labiau griežtinančių priemonių ir tokius
    dalykus fiksuoti.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽDRAUS?: Rusijos vartotojų apsaugos tarnyba pateikė ieškinį Maskvos teismui, siekdama uždrausti kai kuriuos „McDonald's Corp" produktus, tarp jų mėsainius, pieno ir ledų kokteilius.
  • NESKUBA: Europos Sąjungai žengiant į priekį su sankcijomis atsakingiesiems už situacijos Rytų Ukrainoje eskalavimą, Lietuva nacionalinių ribojamų priemonių priiminėti neskuba.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Prezidentūra pamiršo save įrašyti į juodąjį sąrašą
2. Grėsmė Lietuvai
3. Išėjo pirmas savaitraščio „Respublika“ numeris
4. Mūsų misija baigta
5. Vitas TOMKUS: Kodėl VIETOS oligarchams nebėra Lietuvoje VIETOS?
6. Feljetonisto Vito Tomkaus svarstymas etikos komisijoje
7. RESPUBLIKOS REDAKCINĖS KOLEGIJOS TRIBŪNA (Nr.32): APIE LIETUVIAKALBĘ IR LIETUVIŠKĄ ŽINIASKLAIDĄ
8. Prezidente, kas kriminalinė?
9. Buvęs Prezidentūros vadovas: Ar premjeras pasiduos prezidentės šantažui?
10. Kas mus seka?
11. Liudininkas iš Lietuvos banko:
„Snoro“ šturmą laimino prezidentė
12. RESPUBLIKOS vadovybė: NUO „DURNIŲ LAIVO“ IKI... „DURNIŲ KRAŠTO“
13. Juodasis sąrašas?
Gal apjuodintųjų sąrašas
14. Apkalta A.Kubiliui
15. Kuo šių laikų mužikas Žemaičių ir Lietuvos skiriasi nuo šių laikų politikos ir valdžios mužiko
16. Išskirtinis pokalbis su eurokomisaru A.Šemeta: Kodėl Lietuva atitinka visus kriterijus eurui?
17. NATO šniukštinėjo pavojų Lietuvai
18. RESPUBLIKOS REDAKCINĖS KOLEGIJOS TRIBŪNA (Nr.29): ISTORIJOS SUGRĮŽIMAS
19. Išskirtinis interviu su finansų ministru R.Šadžiumi: AR NE PER BRANGUS BUS MUMS EURAS?
20. Demokratijos dienos Lietuvoje suskaičiuotos
21. RESPUBLIKOS REDAKCINĖS KOLEGIJOS TRIBŪNA (Nr.31): TAPINO SINDROMAS
22. Paaiškinimas, kokios lietuviškos spaudos reikia politikams
23. Kas smaugia spaudą
24. V.Antonovas: Atsakomybė teks „Snoro“ duobkasiui
25. „Snoro“ vėzdas pasirinktas lietuviškai žiniasklaidai išdaužyti
reklama
jogle vasara

Ar teisinga, kad prezidentė valstybės vardu proteguoja suomių šiukšlių degintojų firmą „Fortum“?

balsuoti rezultatai

Ar domitės įvykiais Ukrainoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj Poryt

   

  +15 +17 C

+15 +18 C

   +17 +19 C

 +28 +31 C

 +30 +32 C

  +31 +33 C

4-9 m/s

3-8 m/s

    4-9 m/s

USD - 2.57 LVL - 0.00
EUR - 3.45 EEK - 0.00
RUB - 0.07 PLN - 0.83