respublika.lt
 

Valstybinis komercinis bankas - mūsų nacionalinio saugumo sąlyganuotraukos (17)

2018 lapkričio mėn. 12 d. 07:37:44
Gediminas JAKAVONIS

Retkarčiais pasigirstančios kalbos, kad šaliai reikalingas valstybinis komercinis bankas, kuriame sąskaitas turėtų valstybės įmonės, greitai nuslopinamos. Kodėl iki šiol tokio banko neturime, kodėl politikai nerodo iniciatyvos ir kas suinteresuotas, kad mūsų finansų rinkose viešpatautų užsienio kapitalas?

×
nuotr. 3 nuotr.
2011 metais žlugus „Snorui“ buvo praleista proga atsirasti Valstybiniam komerciniam bankui. Eltos nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius RUDYS, Smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos tarybos narys Saulius ŽILINSKAS, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras, ekonomistas profesorius Povilas GYLYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Beveik visos valdžios deklaruodavo, kad mums reikia valstybinio komercinio banko. Ateidami „valstiečiai-žalieji“ irgi apie tą patį kalbėjo, tačiau dabar nuomonė jau yra pasikeitusi, girdėjau Ramūno Karbauskio pasisakymus, kad tokio banko nereikia, steigti negalima ir pan. Mes esame valstybė, okupuota Skandinavijos bankų kapitalo. Įsivaizduoju, jeigu mūsų verslininkai norėtų imti paskolas verslui, kuris yra konkurentas skandinavų verslui, jie paprasčiausiai iš Skandinavijos bankų tos paskolos negautų. Ar Seime visi taip „pririšti“ prie svetimų bankų, kad atsisako savo komercinio?

A.SKARDŽIUS: Manau, kad yra labai didelė Skandinavijos bankų įtaka ir jie siekia paimti būtent finansinio tarpininkavimo sektorių. Turiu omenyje įvairiausias draudimo kompanijas ir pan. Finansinio tarpininkavimo verslas yra ta žąsis, kuri deda auksinius kiaušinius. Manau, kad skandinavų bankai, ėję su skaidrumo vėliava, finansinio tarpininkavimo sektorių į savo rankas paėmė padedant mūsų politikams. Jei pamenate, buvo vienas premjeras, regis, ponas Vagnorius, juos atleidęs nuo mokesčių. Išties, ta mokestinė našta yra itin maža. Mes jau praėjusią kadenciją tą klausimą aktyviai kėlėme, nes matėme, kad bankai sumoka į biudžetą labai mažai mokesčių. Per krizę buvo pasinaudota proga atitraukti pinigus iš Lietuvos, apie 20 milijardų indėlių iškeliavo į Skandinaviją. Vėliau Andriaus Kubiliaus valdžia sugebėjo pasiskolinti, jei neklystu, už 10 proc. palūkanų. Šiandien parlamente vyksta tyrimas, bet, žinoma, viskas yra „post factum“. Dėl tos didžiulės įtakos ir sąsajos su politine valdžia, sakyčiau, pono Kubiliaus, Ingridos Šimonytės ir kitų aukštų valstybės pareigūnų dėka, tie skandinavų bankai klesti. Bet, dabar matome, išaiškėjo „Danske Bank“, kuris buvo pateikiamas kaip pats skaidriausias, aferos. Pasirodo, Vladimiro Putino aplinkos pinigai buvo „plaunami“ per šio banko Estijos filialą. Tačiau, atrodo, tai mūsų politikams nerūpi, o mūsų nacionalinis bankas tą dalyką toleruoja. Matome situaciją, kai yra didelė politinė globa.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Audriau, jeigu atmintis manęs neapgauna, tai visi skandinavų bankai vienais metais sumokėjo tik keletą tūkstančių eurų mokesčių. Politikai bijo, kad nepasikartotų 1992 metų krizė. Kaip manote, ar ta krizė nebuvo sumodeliuotas atvejis, kad atiduotume Lietuvos bankininkystę, kad mums būtų parodyta, jog patys esame neskaidrūs, nemokame ūkininkauti. Juk skandinavai mums visuomet buvo gražaus ir sąžiningo gyvenimo kelrodė žvaigždė.


A.RUDYS:
Trumpai atsakyčiau - ir taip, ir ne. Pirmajame etape Lietuvoje iš tikrųjų nebuvo nei bankų specialistų, nei žmonių, kurie būtų pakankamai įsigilinę į valstybinių finansų tvarkymą, į valstybinių įmonių finansavimą ir pan. Tikrai žinau, kad buvo išduota blogų paskolų, tai susiję su tuo metu dar buvusių valstybinių įmonių gelbėjimu, o po to bankai jau negalėjo atsigauti. Pagrindinis aspektas, manau, yra visai kitas - Lietuvos valstybės koncepcija. Kitaip tariant, kokią Lietuvos valstybės reikšmę mato aktyviai veikiantys politikai ir tie užsieniečiai, kurie turi labai didelės įtakos šitiems politikams. Liberali politika sako, kad valstybės galių turi būti nedaug. Kad ir kas būtų valdžioje - ar dabartiniai konservatoriai, ar liberalai, ar socialdemokratai - visos Vyriausybės vykdė liberalią politiką. Po 1992 metų rinkimų, pirmos kadencijos pradžioje, LDDP valstybę dar stiprino, tačiau nuo kadencijos vidurio vėl vyko neprotingi privatizavimai ir kiti dalykai. Valstybinio komercinio banko atsisakymas atitinka tą koncepciją, kokia numatyta siaurinant ir likviduojant Lietuvos, kaip valstybės, įtaką. O kaip šito pasiekiama, tai yra technikos reikalas, gal net sąmoningai naikinant lietuviško kapitalo turinčius bankus.

G.JAKAVONIS:
Gerbiamas Sauliau, ką pasakytumėte jūs?

S.ŽILINSKAS: Smulkiajam verslui visiškai nesvarbu, kas teiks tas paslaugas, svarbu, kad paslauga būtų gera. Faktinė situacija yra apgailėtina, nes mes net ir Lietuvos banko neturime, jis realiai yra Europos centrinio banko filialas. Visa politika, prasidėjusi kažkada, matyt, turi esminę priežastį - pasitikėjimo trūkumą. O pasitikėjimas bankininkystėje yra svarbiausias dalykas. Valstybiniam bankui visuomet priperšama etiketė, kad jį išvogs, o mes prieš dešimt metų esame suformulavę - nedarykite valstybinio banko, darykite valstybinį atsiskaitymo centrą. Bent jau kai kurias funkcijas atgautume. Pavyzdžiui, „Sodros“, Mokesčių inspekcijos ir kitų valstybinių institucijų lėšos būtų valstybės, o ne kažkieno rankose. Smulkaus verslo atžvilgiu, gera vieta ilgai tuščia nebūna. Iš Europos Sąjungos ateina iniciatyvos - jeigu nėra, kas pas mus sprendžia mūsų naudai, tai tas „minimalaus krepšelio“ principas ateina pagal kitose šalyse veikiantį modelį. Jis, deja, ne mūsų sugalvotas, jis ateina kaip direktyvos įgyvendinimas. Pas mus nėra valstybinio banko arba institucijos, kuri teiktų kreditus smulkiajam ir vidutiniajam verslui skatinti. Dabar smulkusis verslas skatinamas per INVEGĄ kitomis formomis, garantijomis. Kadangi banko tikslas yra pažinti klientą ir tą pasitikėjimą išplėsti, tai INVEGAI dėl valstybės paskirto pinigų kiekio tenka kooperuotis ir su kitais komerciniais bankais. Tačiau būtų galima eiti per savo banką ir būtų pigiau.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas profesoriau, atrodo, kad mūsų politikams šioje situacijoje trūksta valstybinio mąstymo.

P.GYLYS: Trumpai kalbant - labai trūksta. O jeigu kalbėtume plačiau, tai galiu pasakyti, kad visos klaidos prasideda nuo mąstymo klaidų. Didžioji klaida yra mąstyme, kai mes nuo valstybės atkūrimo laikų po labai trumpos pauzės perėmėme individualistinę neoliberalią ideologiją. Kas pagal ją yra valstybiška - blogai, o kas privatu - gerai. Net ir šiandien bandymai kalbėti apie valstybinį komercinį banką gali būti sutikti su durtuvais sakant, kad komunistas nori nacionalizuoti banką. Pasidairykime po pasaulį. Pavyzdžiui, dauguma kinų bankų yra valstybiniai. Jie turi neblogai veikiančią bankų infrastruktūrą. Bankai yra infrastruktūrinė šaka, ji gali būti privati, gali būti ir valstybinė. Racionaliai mąstant, bankas gali būti ir valstybinis.

Turėjome „Snoro“ banko krizę. Tai - didelė netektis. Ar tame kontekste nebuvo galima pamąstyti apie to banko nacionalizavimą? Tačiau ta idėja net nebuvo svarstoma. Nesu kategoriškas žmogus, bet manau, kad Lietuvos elitui, kuris apskritai ekonomikoje nelabai orientuojasi, nebuvo leista svarstyti tokį variantą. Neleista, kadangi egzistuojantys privatūs užsienio, pirmiausia, - skandinavų, bankai, laukė, kada galės pasiimti kreditinės rinkos dalį. Kai mes už grašius pardavėme savo bankininkystę, tada mums labai trūko išsilavinimo. Galvojome, ateis „jie“ su savo patirtimi ir mes turėsime naudos. Jie pas save nesielgtų taip, kaip elgiasi čia. Čia jų etika kita. Tai yra pavojinga, nes tai griauna mūsų europinės integracijos filosofinį dalyką. Mes gyvename ekonomiškai neišsilavinusioje visuomenėje, o tokia visuomene labai lengva manipuliuoti.

A.SKARDŽIUS: Iniciatyvų buvo. Praėjusioje kadencijoje premjeras Algirdas Butkevičius buvo pateikęs du pasirinkimo variantus: vienas - paštą ir jo filialus pertvarkyti į lietuvišką banką. Tai buvo garsiai deklaruojama, tą idėją daug kas palaikė. Antras - pertvarkyti „Ūkio“ banką, kurio pelningoji dalis buvo atiduota mišraus - lietuviško ir skandinaviško - kapitalo „Šiaulių“ bankui. Šiandieniniu požiūriu galime drąsiai teigti, kad buvo padaryta didelė įtaka, be abejo, pasitelkiant ir tą pačią žiniasklaidą, tuos pačius argumentus. Čia jau yra nacionalinio saugumo reikalas. Keliai, infrastruktūra yra labai svarbu. Jeigu tu nori turėti tik vartotoją, o ne konkurentą, tai nutrauk finansavimą, nefinansuok perspektyvių projektų toje valstybėje. Tu valdai finansus, tavo rankose yra visi svertai. Mes matome absoliučiai komercinį interesą.

G.JAKAVONIS: Švedija, Danija, Norvegija euro neįsivedė, o mes tai padaryti buvome spaudžiami. Teko dirbti Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir kalbėtis su Suomijos delegacijos nariais, kurie teigė, kad jų ekonomistai paskaičiavo, jog Suomijoje euro įvedimas buvo pati didžiausia klaida.

A.RUDYS: Manau, kad Lietuvoje garsiausi ekonomistai taip pat „suka uodegas“ nuo to, ką jie žadėjo, kad nebus kainų kilimo. Pripažinkime, kad tai buvo didelė klaida. Kaip suomiai mano, taip ir aš manau. Aš, kaip tautininkas, noriu atkreipti dėmesį, kad tautininkų partijos programoje yra labai aiškiai pasakyta, jog mes už tai, kad būtų valstybinis komercinis bankas, valstybinis mažmeninis valstybės tinklas, vaistinių valstybinis tinklas, degalinių valstybinis tinklas. Kodėl? Todėl, kad strateginis reikalas - nacionalinis saugumas. Jeigu iš vieno taško yra valdoma visa bankinė sistema Lietuvoje, o tas taškas yra ne Lietuvoje, tai bet kuriuo atveju, bet kuriuo momentu galima sukelti tokią krizę, kad, kaip sako žmonės, maža nepasirodys.

Jeigu mes norime nutraukti tą negerą, baisią, pražūtingą Lietuvai visuomenės diferencijavimosi ir atskirties didėjimo problemą, valstybė turi susigrąžinti kai kuriuos įrankius, paveikiančius ekonominius ir socialinius reiškinius. Vienas iš jų būtų valstybinis komercinis bankas. Kokios naudos gautų valstybė ar visuomenė? Pirmas dalykas, pelnas šiuo metu yra vienintelis efektyvumo kriterijus. Bet efektyvumo kriterijai gali būti visiškai kiti, o pelnas yra tik vienas iš efektyvumo kriterijų. Valstybė galėtų išsikelti tikslą, kad šitas bankas turi dirbti su minimaliu pelnu, o minimalus pelnas reiškia, kad jis vykdo minimalią investiciją savo paties plėtros programoje ir ne daugiau. Kas iš to išeina? Paslaugų kainos galėtų būti mažesnės ir kiti bankai būtų priversti prie šito taikytis. Ką galėtų valstybinis bankas daryti? Nors banko sektorius nesiskundžia darbo užmokesčiu, bet nustatydamas valstybiniame banke dirbančių žmonių darbo užmokesčio lygius, jis tuoj pat pradėtų veikti gretutines tiek pačių bankų, tiek draudimo ir visas kitas sferas, kurios yra glaudžiai susijusios su bankais, su finansais. Kitaip sakant, pradėtų augti darbo užmokestis Lietuvoje.

Dar labai svarbu yra valdyti informaciją. Valstybės institucijos, reguliuojančios ekonomiką, turėtų galimybę gauti pirminę informaciją apie reiškinius, kurie vyksta sektoriuje. Nes dabar privatus bankininkas ką nori, tą ir pateikia ataskaitose, o ko nenori - tą nutyli. Kitaip tariant, valstybės institucijos gerai nežino, kas vyksta gilumoje. Tą patį galima kalbėti ir apie mažmeninę gamybą, apie vaistines ir pan. Būtų kur sutelkti valstybės lėšas. Panaudojant valstybines lėšas gaunamas bendro vidaus produkto padidėjimas nebūtų išvežamas į kitas šalis, o skatintų BVP, ūkio augimą, visuomenės ir valstybės turtėjimą ne per mokesčius, bet per tai, kas pasiskirsto per žmones, per smulkųjį verslą, per vidutinįjį verslą, teikiant individualias paslaugas, restoranų verslą.

G.JAKAVONIS:
Ar jūs įsivaizduojate situaciją, kad koks nors politikas, laikantis savo indėlius skandinaviškame banke arba kurio artimi giminaičiai yra paėmę paskolas, ryžtųsi rodyti iniciatyvą?

S.ŽILINSKAS: Būkime objektyvūs, vagia ne tik iš valstybinių bankų, vagia ir iš komercinių, ir iš tų pačių dabar esamų Skandinavijos bankų ir „pinigus plauna“. Tai galima pamatyti ir tada, kai bankas yra ieškovas prieš fizinį asmenį. Akivaizdu, kad tai yra vidiniai procesai. Tik valstybiniame banke bet koks auditas, valstybės kontrolė ar kažkas kitas iškart tuos dalykus viešina, o čia viskas yra slepiama. Faktai yra tokie, kad banko veiklą nulemia akcininkai. Mes turime vieną labai paprastą problemą - skandinavų bankai veikia ne mūsų žmonių, o skandinavų akcininkų naudai. Atitinkamai yra samdomi vadybininkai, nustatomi uždaviniai, nors ir minimalūs, tačiau jų uždavinys čia yra pelnas. Bankininkystės sistema turi tarnauti mūsų žmonėms. Viena labai daug nulėmusi klaida, kurios niekas neprisimena - egzistavo toks bankas, turėjęs licenziją. Jis vadinosi „Vilniaus banko hipotekos bankas“. Tikrai buvo toks bankas, jam buvo išduota bankininkystės licencija. Tuo metu, ūkanotais 1994 metais, buvo svarstomas esminis modelis, kaip vystysis mūsų sistema - ar ji vystysis vidinio hipotekinio banko pagrindu, t.y. statomas mikrorajonas, jis visas įkeičiamas hipotekos bankui, iš to randasi nauji pinigai, kurie skiriami kitkam. Bet pas mus buvo nueita labai paprastu keliu, galvojant, kad kiti priveš pinigų. Kadangi privežė pinigų, tai akcininkai ir nuosavybė išvažiavo į kitą pusę.

G.JAKAVONIS: Artėja prezidento rinkimai ir turime kandidatą, buvusį skandinavų bankų atstovą, tikrai protingą, simpatišką vyrą, Gitaną Nausėdą, kuriam aš prognozavau pergalę. Bet kitas kandidatas bus finansų ministrė Ingrida Šimonytė, susijusi su dabartine prezidente. I.Šimonytę paminėjau todėl, kad prezidentės rinkimų štabo pirmininku buvo Vitas Vasiliauskas, Lietuvos valstybinio banko vadovas. Taigi dabar turime du rimtus kandidatus. Su banku susiję žmonės lieka be konkurencijos, o Vygaudas Ušackas - rimtas diplomatas - už borto. Kodėl vyksta tokie dalykai, kad būtent su bankais susiję žmonės siekia prezidento posto?

P.GYLYS: Čia yra politinė ekonomika. Mes trisdešimt metų turime negatyvią politinę ekonomiką. Nėra sistemiško nacionalinio saugumo supratimo, mums egzituoja tik karinės grėsmės. Mums kiekvieną dieną kalama į galvą, kad kažkas mus ketina pulti. Taip, karinės grėsmės egzistuoja visame pasaulyje, bet yra ir kitos grėsmės. Viena iš jų - ekonominė grėsmė. Dar konkrečiau - ta, kuri yra finansų, bankininkystės sferoje. Nacionalinio intereso, viešojo intereso, bendrojo gėrio supratimas Lietuvoje yra labai menkas. Antra, Seime žmonės bijo atstovauti nacionaliniam interesui, nors visi Konstitucija prisiekė jį ginti. Žmonės bijo, nes dauguma to nesupranta. Bijo, kadangi milžiniška galia slypi ne Seime, o už Seimo ribų. Vienas iš galios centrų yra finansai. Kaip atsitiko, kad yra antroji pensijų pakopa, kuri siurbia iš viešojo sektoriaus? Aš ne prieš privačias pensijas, bet negalima naudoti viešųjų pinigų. Pabandyk pasipriešinti ir tave užblokuos, tu niekur neišeisi į viešąją erdvę, nepasakysi tiesos.

Lietuvoje eilinį kartą vyksta politinis procesas, kuris sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji fazė - mums galios centrai parenka, kas jų požiūriu yra gerai, o tada mes išsirenkame iš to, kas mums parinkta. Paskutinį kartą buvo išvalytas rinkiminis laukas nuo nepatogių, potencialių pagrindinio kandidato priešininkų. Dabar jūs paminėjote dvi pavardes. Ar manote, kad G.Nausėda pas mus apsilankė iš skandinaviškų aukštybių netyčia? Ne. Jis yra seniai per žiniasklaidą ruošiamas šiai pozicijai. Ar jūs buvote ant žurnalų viršelių? Ir aš nebuvau. Dideli pinigai jau seniai naudojami šitam kandidatui ruošti. Jis bus tiesiog skandinaviškų bankų prezidentas Lietuvai. Antra, garsiosios skolinimosi bylos. Iš ko skolinomės už 9,7 proc.? Iš skandinaviškų bankų prezidentei vadovaujant. Toje komandoje ir Ingrida Šimonytė.

Mes esame Europos Sąjungoje ir NATO. Aš maniau, kad tokioje aplinkoje mes tikrai vadovausimės demokratijos principais, o demokratijos esminė dalis yra viešojo intereso gynimas. Mes turime jau du mums sukurtus kandidatus. Visa žiniasklaida, visos galios bus mestos kitiems kandidatams užblokuoti, jeigu jie bent kiek kalbės ekonominio patriotizmo dvasia. Aš ne prieš užsienio investicijas, bet tai turi būti korektiška. Jie mokesčių nemoka dėl to, kad jie per krizę nuostolių patyrė. O ar lietuviai nuostolių nepatyrė, firmos nebankrutavo? Visi mes nukentėjome.

Mes sukuriame BVP, tame kūrime dalyvauja ir bankai, bet jie išveža. Jie kasmet, ko gero, išveža daugiau, negu mes gauname parduodami savo visą bankininkystę su kreditų rinka. Ar jūs įsivaizduojate, kokia yra pelno, pajamų norma? Mes sukuriame BVP, jis auga, bet yra išvežamas. Visa tai vis geriau suvokiama Europoje ir tai griauna Europos Sąjungą. Ją sugriaus liberalizmas, o ne ekonominis patriotas, koks yra, pavyzdžiui, gerbiamas Audrius Rudys arba aš. Aš esu ekonominis patriotas, bet nesu prieš Europos Sąjungą, kaip prieš Tautų Sąjungą. O neoliberalai su tokia praktika griauna pačią filosofiją.

G.JAKAVONIS: Kadangi esu žygeivis, buvęs visose Skandinavijos valstybėse, prisimenu vieną atvejį Danijoje. Mūsų komandoje buvo ir vienas Seimo narys, pakankamai sėkmingas verslininkas. Nuėję 45 km trasą sumanėme išgerti po bokalą alaus, kuris tuo metu Danijoje mūsų pinigais kainavo 35 Lt. Išgėrėme po vieną, bet matome, kad skandinavų pensininkai, dalyvavę žygyje, išgėrė po penkis - septynis bokalus. Klausimas - iš kur pas skandinavų pensininkus tokie pinigai?

P.GYLYS:
Jie užsidirbo turtą mūsų sąskaita. Atleiskite, bet tai yra neokolonizmas.

G.JAKAVONIS: Tad ar ir toliau nieko nedarysime?

A.SKARDŽIUS: Už per krizę išvežtus, o paskui už didelius procentus pasiskolintus pinigus iki 2022 metų mokėsime palūkanas. Gerai, kad šiandien parlamentas tiria šį atvejį, galbūt daugiau tokių klaidų nedarysime. Bet aš priminsiu tą nusibodusią istoriją su „Independence“. Kam mokame nuomą už skandinavišką išnuomotą laivą su išdujinimo įranga, kuris stovi Klaipėdoje nuo 2014 metų gruodžio mėnesio ir iki 2024 metų ten stovės? Mūsų vargšai pensininkai arba „turtingi“ mūsų pensininkai šelpia „vargšus“ skandinavus, skandinavų pensininkus. Aš manau, kad finansinio tarpininkavimo sektorius turi tapti svarbiausiu nacionalinio saugumo klausimu. Nes tai valstybės organizmui yra reikalinga kaip kraujas. Antras dalykas - nacionalinis bankas. Šiandien virš jo yra tik dangus, jis priklauso Europos Centriniam Bankui. Nei premjeras, nei finansų ministras, nei parlamentas jam neturi absoliučiai jokios įtakos. Turi būti svertai, turi būti pono Vasiliausko atskaitomybė mūsų parlamentui ir atskaitomybė to filialo nepaisant, kad jis priklauso Centriniam Bankui. Tačiau kol kas tai yra fikcija, kurią bandoma tendencingai „prakišti“ per valdomą žiniasklaidą. Turi būti valstybės ekonominis ir finansinis saugumas, ne tik karinis. Vargu ar kas nors čia suvarys tankus, kai turime NATO partnerius. Turi būti aiškiai suformuluotas uždavinys, kuris atneštų naudą mūsų valstybės raidai.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Sauliau, jeigu jūsų šeimos finansus kontroliuoja ne pati šeima, o kaimynė, tai kas tuomet yra jų šeimininkas? Ką jūs siūlytumėte šiuo atveju?

S.ŽILINSKAS: Reikia tvarkytis savo kieme, yra labai paprasti modeliai. Turime galiojančius įstatymus, yra Konkurencijos įstatymas, apibrėžiantis monopolijos sąlygas. Reikia naudotis tuo, ką mes turime, tvarkytis savo kieme, nes niekas kitas neprivers valdžios elgtis normaliai. Pasaulyje yra pavyzdys, buvusi žymiausia bankininkystės šalis - Islandija. Tai buvo daugiausia bankinių operacijų atliekanti šalis, tačiau vėliau sistemą ištiko bankrotas. Tada jie, švelniai tariant, pasakė kelis negražius žodžius tiems nesąžiningiems investitoriams. Ten nuvažiuojantys mūsų žmonės gali pasikalbėti, kur veda pasididžiavimas savo tauta, savo sprendimais. Ten žmonės gyvena normaliai.

P.GYLYS: Aš suprantu, kad yra kiemo reikalai ir visi turi tvarkytis savo kieme. Tačiau yra ir nacionaliniai reikalai. Kol kas, kai nesuprantame bendrųjų reikalų, nematome to makro lygio, aš visuomet apibrėžiu tai kaip „makroidiotizmą“. Bet aš matau šansą, turiu tokį pojūtį, kad ekonominis patriotizmas didės, visuomenė bręsta.

Filmuotą konferencijos medžiagą rasite čia.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠSIVERŽĖ: Jau antrą kartą šį mėnesį išsiveržė Asamos ugnikalnis, kuris yra Japonijos Honšiū saloje.
  • LOKALIZAVO: Graikijos ugniagesiai lokalizavo miško gaisrą, kilusį šeštadienį Samo saloje Egėjo jūroje, turistai grįžo į savo viešbučius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar teisinga, kad vienas asmuo negalės įsigyti daugiau nei 1500 ha miško?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14 +16 C

 +14 +16 C

 

 +12 +14 C

+25 +27 C

 +26 +28 C

 

 +24 +26 C

1-2 m/s

 1-2 m/s

 

2 m/s

 

USD - 1.1065 PLN - 4.3550
RUB - 72.9460 CHF - 1.0893
GBP - 0.9045 NOK - 9.9593
reklama
Ūkis