Valstybės kontrolė patvirtino 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijų

Pagal patvirtintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. infliacija paspartės iki 3,4 proc. dėl vidaus ir išorės veiksnių. Išorės veiksnius lemia kylančios žaliavų kainos tarptautinėje rinkoje. Vidaus veiksniai apima administracinius sprendimus, tokius kaip PVM lengvatos šildymui panaikinimą ir akcizų alkoholiui pakėlimą. Pastaruosius metus augusių atlyginimų kaštai taip pat perkeliami į galutinio vartojimo kainą.

2015-2016 metais spartesnis nei našumas atlyginimų kilimas Lietuvos konkurencingumo per daug neslėgė, nes rėmėsi po ekonominės krizės susiformavusiu algų kėlimo rezervu. Šis rezervas senka, tačiau yra gausybė neišnaudotų galimybių, taikant tinkamą politiką ir verslo vadybą, pereiti nuo pigia darbo jėga grindžiamo prie aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo modelio ir palaikyti spartų darbo užmokesčio augimą, nedarant neigiamo poveikio konkurencingumui.

Gerėjančios išorės aplinkos projekcijos lemia nuosaikų Lietuvos eksporto atsigavimą vidutiniu laikotarpiu, tačiau ilgesnėje perspektyvoje eksportą ribos pasiūlos veiksniai. Atsigaunantis eksportas kartu su laukiamu investicijų augimu nulems BVP augimo paspartėjimą. Siekiant užtikrinti tolimesnį ekonomikos augimą, būtina tikslingai investuoti - orientuotis į efektyvų investuojamų lėšų panaudojimą, skatinti investicijas į veiklos efektyvinimą, inovacijų ir įmonių našumo augimą.

Ekonominės raidos projekcijos braižo lėtesnio BVP augimo perspektyvą, kurią didžiąja dalimi lemia prasčiausios Europos Sąjungoje Lietuvos demografinės prognozės. Esama Lietuvos gyventojų struktūra pagal amžių lemia, kad nuo 2023 m. Lietuvos potencialaus BVP augimas reikšmingai sulėtės dėl didelio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimo. Įstatymų, reguliuojančių socialinį draudimą ir darbo santykius, pakeitimai darys reikšmingą poveikį ekonominiams rodikliams ir valdžios sektoriaus tvarumui.

Šių teisės aktų poveikį Fiskalinė institucija įvertins ir pristatys 2017 m. Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaitoje.


Per metus suprastėjo gyventojų požiūris į šalies ekonomikos perspektyvas

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. kovą buvo minus 10 ir, palyginti su vasariu, nepasikeitė, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Padidėjusį pesimizmą, prognozuojant bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, atsvėrė optimistiškesnė galimybės nors kiek sutaupyti prognozė. Vis dėlto per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Kovą gyventojų, besitikinčių finansinės padėties gerėjimo per artimiausius 12 mėnesių, palyginti su vasariu, dalis padidėjo nuo 19 iki 21 proc. 18 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (vasarį - 19 proc.).

Vertindami šalies ekonominės padėties perspektyvas, kaip ir praėjusį mėnesį, 29 proc. gyventojų prognozavo, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, o 24 proc. teigė, kad pagerės (vasarį - 23 proc.).

Kovą, palyginti su vasariu, gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius šalyje per artimiausius 12 mėnesių didės, dalis padidėjo nuo 34 iki 38 proc. Kaip ir praėjusį mėnesį, 21 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius mažės.

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 34 proc. gyventojų, o 27 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (vasarį - atitinkamai 33 ir 26 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime kovą skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis siekė minus 9, kaime - minus 12. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu, kaime - tiek pat sumažėjo.

Miesto gyventojai optimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau sumažėjo dalis besitikinčiųjų šalies ekonominės padėties pagerėjimo.

Kaimo gyventojai pesimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, šiek tiek optimistiškiau - šalies ekonominės padėties perspektyvas.

Per metus (2017 m. kovą, palyginti su 2016 m. kovu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėnesių blogės, dalis padidėjo nuo 23 iki 29 proc., o prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą dalis padidėjo nuo 30 iki 38 proc. Šiek tiek pablogėjo gyventojų nuomonė ir apie galimybę nors kiek sutaupyti - gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, sumažėjo nuo 36 iki 34 proc.

Vertindami praėjusį laikotarpį 12 proc. gyventojų šių metų kovą (kaip ir vasarį) teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo. Tačiau 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad padėtis pablogėjo (nuo 38 iki 41 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai taip pat vertino truputį blogiau nei vasarį: kaip ir vasarį, 15 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 48 proc. - kad pablogėjo (vasarį - 46 proc.).

Vertindamas esamą savo šeimos finansinę padėtį kovą kas trečias gyventojas (33 proc.) atsakė, kad jo namų ūkis daugiau ar mažiau sutaupo (vasarį - 34 proc.), 13 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (vasarį - 10 proc.).

Kovą 27 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėnesių padidinti savo išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, kas penktas gyventojas ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių (vasarį - atitinkamai 25 ir 23 proc.).