respublika.lt

Valstybės institucijos neturi užsiimti verslu

(0)
Publikuota: 2018 gegužės 18 08:58:44, Aida VALINSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Jūratė Šovienė. Konkurencijos tarybos nuotr.

Konkurencijos tarybos požiūris į valstybinį verslą ar valstybės institucijų iniciatyvas pačioms dalyvauti ūkinėje veikloje yra net ne skeptiškas, o neigiamas. Taip sakytina ir apie „valstiečių“ planuojamą valstybinių vaistinių kūrimą. Tai vakar vykusioje spaudos konferencijoje teigė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.

 

Valstybės institucijų pagrindinė užduotis, anot J.Šovienės, - nustatyti „žaidimo taisykles“, reguliuoti veiklą, prižiūrėti, kaip laikomasi teisės aktų, skirti sankcijas, peržiūrėti reguliavimą, jeigu jis netinkamas, tačiau jokiu būdu ne pačioms per savo įsteigtus subjektus dalyvauti versle. Kodėl? Nes tai sukelia daug įvairiausių rizikų: galimas interesų konfliktas, kuomet valstybė yra ir reguliuojantis, ir ūkinėje veikloje dalyvaujantis subjektas.

Pavyzdžiui, nutarimo dėl valstybinių vaistinių steigimo projekto Aiškinamajame rašte, skiltyje „Poveikis finansams“ teigiama, kad poveikio nebus, kitaip sakant, finansų steigti valstybines vaistines nereikia. Tačiau kiekvienam aišku, kad neturint finansų vaistinės įsteigti neįmanoma. Jų reikės - arba iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, arba kažkokios valstybės paramos, kuri bus neteisėta.

„Taip, turime keletą sektorių, vadinamųjų natūralių monopolijų, strategiškai svarbių valstybei. Tačiau bendrai paėmus ne valstybės institucijų paskirtis dalyvauti ūkinėje veikloje. Tą patį galima pasakyti ir apie valstybines vaistines, - teigia Konkurencijos tarybos atstovė. - Mes turime farmacijos rinką, ji veikia, ir jeigu kažką reikia šioje rinkoje daryti, tai peržiūrėti reguliavimą, patikrinti, ar yra nustatytos tam tikros kliūtys, dėl ko ūkio subjektai negali įeiti į rinką, dėl ko kažkam sunkiau veikti, kas didina jų kaštus veikti šioje rinkoje.“

Puikus pavyzdys, J.Šovienės teigimu, prieš kelis metus nustatytas reikalavimas vaistinių plotui - kad vaistinės patalpos negali užimti mažesnio nei 60 kv.m ploto. Juk vieni kaštai yra vaistinių tinklų, kiti - mažų šeimyninių vaistinių. Jei vaistinė yra kur nors miesto pakrašty ir turi nedaug klientų, kodėl jos plotas turi būti 60 kv.m? Kai kurioms vaistinėms net teko užsidaryti po tokio reikalavimo.

Vis dėlto po viešų Konkurencijos tarybos atstovų pasisakymų, viešo advokatavimo, po susitikimų su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe, pradėjus oficialų tyrimą, pavyko įrodyti, kad taip neturi būti, ir šis reikalavimas buvo panaikintas.

„Grįžtu prie to, kad ne verslo darymu ir ne rodymu verslui kaip reikia „verslą daryti“ valstybės institucijos ir politikai turėtų rūpintis, bet reguliavimo peržiūrėjimu, jo tobulinimu“, - sako specialistė. Deja, jai tenka konstatuoti, kad kartais institucijos ne tik to nedaro, bet net ir neatsižvelgia į Konkurencijos tarybos pastabas.

2016 m. Konkurencijos taryba atliko tyrimą Kompensuojamųjų vaistų sektoriuje. Tyrimo išvadose buvo konstatuota, kad valstybės reguliavimas riboja konkurenciją, sudaro kliūtis įeiti į rinką naujokams ir sudaro palankesnes sąlygas rinkos senbuviams. Dėl to nukenčia tiek vartotojai, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Pagrindinė Tarybos rekomendacija buvo ta, kad reguliavimas neturėtų riboti konkurencijos, net priešingai - turėtų būti nustatytas toks, kuris skatintų konkurenciją.

„Deja, į Konkurencijos tarybos išvadas nėra atsižvelgiama. Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis kompensuojamųjų vaistų sektorių, buvo keičiamas, numatė kitokio pobūdžio reguliavimą, tačiau, specialistų vertinimu, jis vis tiek riboja konkurenciją. Šis vyriausybės nutarimas įsigalios liepos 1 d., tad kokios bus jo tikrosios pasekmės - dar paaiškės. „Faktas, kad mes gana skeptiškai jį vertiname ir turime jam nemažai pastabų“, - sako J.Šovienė.

Jos teigimu, neseniai Seimui pateiktas siūlymas drausti vaistinių reklamą yra ūkinės veikos laisvės ribojimas. Ūkinės veiklos laisvę galima riboti tik įstatymu, bet tam turi būti būtinybė, pagrindimas, ir ribojimas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams. Tad reikėtų „remti prie sienos“ tokio pasiūlymo rengėjus, aiškinantis, kokių tikslų jie siekia ir ar to neįmanoma pasiekti kitais būdais.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas įsitikinęs, kad prieš priimant bet kokį teisės aktą būtina atlikti poveikio vertinimą.

„Valstybės institucijos egzistuoja tam, kad kurtų naudą žmonėms. Jeigu tos naudos nėra, tai institucijos gali ir nebūti. Kaštų - naudos analizė vis dėlto dar nėra tas paplitęs dalykas Lietuvoje, jeigu mes kalbame apie teisės aktų projektus“, - sako Š.Kesarauskas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s