Valstybė parėmė net bernvakarį

Už garsaus verslininko, spindinčių žurnalų įžymybės Giedriaus Klimkevičiaus driekiasi skolininkų eilė. „Respublika“ išsiaiškino, kad iš valstybės šimtais tūkstančių litų paramą gavęs verslininkas savo draugams užsakinėjo lėktuvo bilietus bernvakariui švęsti, nors daug verslininkų paliko su didžiulėmis skolomis.

Verslininkas G.Klimkevičius tvirtina, kad jo vadovaujama viešoji įstaiga „Laisvalaikio parkai“ pinigų neturi ir dėl to negali atsiskaityti už skolas, tačiau teisininkai ruošiasi teisme skolas prisiteisti iš verslininko asmeninių lėšų, mat tokia praktika pastaruoju metu teismuose taikoma vis dažniau. Žinoma, pirmiausia reikia įrodyti, kad nemoki įmonė tapo dėl vadovo ar akcininko piktybiškų paskatų.

Paveldosaugininkas

G.Klimkevičius dabar viešai pristatomas kaip kultūros paveldo puoselėtojas, saugojantis pilis ir dvarus.

Štai Pakruojo savivaldybė jo vadovaujamai bendrovei „Pakruojo parkai“ išnuomojo dvarą, į kurį prieš tai investavo daugiau kaip 30 mln. litų. Dalį sumos savivaldybė gavo iš ES struktūrinių fondų, dalį pasiskolino iš banko ir iki šiol tebemoka palūkanas už sudėtus į dvarą milijonus.

Už nuomos sutarties parengimą brangūs advokatai savivaldybei pateikė 20 tūkst. litų sąskaitą. Dvaras išnuomotas už 100 litų per metus. Taip taip, per metus. Kitaip sakant, savivaldybė visą amžių nuomodama dvarą neatgaus netgi tos sumos, kurią sumokėjo nuomos sutartį su verslininku rengusiems advokatams. Bet ko nepadarysi dėl paveldo.

Viename didžiausių šalyje, savivaldybės lėšomis rekonstruotame Pakruojo dvare G.Klimkevičius atidarė viešbutį, restorano sales. Vien už galimybę dvare surengti fotosesiją jaunavedžiai turi sumokėti 150 litų. Kitaip sakant, gražios aplinkos atvaizdas brangesnis už visų metų dvaro nuomą.

Per televiziją G.Klimkevičius pasakojo, girdi jo vadovaujamas dvaras reprezentuos Lietuvą užsienio svečiams.

Investuotojas

Sutartyje su savivaldybe G.Klimkevičius savo parašu patvirtino, kad į dvarą iki 2015 metų investuos dar 15 mln. litų.

Rodos, G.Klimkevičiui pinigų netrūksta. Kitaip ar būtų galėjęs savo parašu prieš ketverius metus laiduoti, kad į dvarą investuos 15 mln. litų. Bet jis negrąžina ankstesnių skolų.

Skolininkas

Prieš kelerius metus G.Klimkevičius irgi kėlė kultūros lygį, tik kiek kitaip. Jis organizavo garsųjį tarptautinį roko muzikos festivalį „Be2gether“.

Tuometinė Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė įvertino festivalio svarbą, nes girdi kultūra keliama pačiame Baltarusijos pasienyje, Norviliškių dvare. Vienais metais festivalis buvo susietas su Baltarusijos politika, kitais - su Gruzija, o kur diplomatija kultūroje, ten ir valstybės pinigai. Vienais metais festivaliui skirta 600 tūkst. litų, kitais metais - vėl panašiai.

Nestigo garsiam roko muzikos festivaliui ir rėmėjų, mat šalyje dar nekvepėjo krize, buvo pats ekonomikos pakilimo pikas.

Tačiau valstybės solidžiai paremta verslininko G.Klimkevičiaus įkurta viešoji įstaiga „Laisvalaikio parkai“ liko skolinga galybei verslininkų. Su skolomis po diplomatinio-kultūrinio muzikos festivalio likę verslininkai tvirtina praėjus keleriems metams neatgavę nė cento, nors viešumoje pasakojama apie sėkmingai plėtojamą G.Klimkevičiaus kultūros paveldo saugojimo verslą.

Principingi

Atsiskaitymo iš diplomatinio-kultūrinio festivalio rengėjų nesulaukęs bendrovės „Fortuna Travel“ direktorius Evaldas Brazlauskis tvirtino būsiąs principingas, nesvarbu, ar tai duos finansinės naudos. Jo vadovaujama bendrovė G.Klimkevičiaus viešosios įstaigos užsakymu teikė transporto paslaugas, vežiojo festivalio muzikantus, tačiau gavo tik avansą - trečdalį visos paslaugų sumos. „Akivaizdu, kad reikalas nesąžiningas. Principo reikalas prisiteisti pinigus, kad žinotų, jog gavus paslaugą už ją reikia susimokėti“, - kalbėjo E.Brazlauskis.

Išieškoti iš G.Klimkevičiaus asmeninių lėšų likusią skolą žada ir bendrovei „Geologiniai tyrimai“ atstovaujanti advokatė Ramunė Ramanauskienė. Mat patikrinusi VšĮ „Laisvalaikio parkai“ turtą advokatė rado tik festivalio „Be2gether“ prekės ženklą ir apvalų nulį sąskaitoje. Rado advokatė G.Klimkevičiaus vardu pristeigtų įmonių ir viešųjų įstaigų, kai kurios sėkmingai dirbančios, jeigu valstybė patiki valdyti vieną įspūdingiausių šalies dvarų. Kad G.Klimkevičiui būtų išnuomotas milijoninių investicijų sulaukęs dvaras, reikėjo Vyriausybės pritarimo. Ir jis buvo gautas.

Bendrovė „Geologiniai tyrimai“ G.Klimkevičiaus prašymu įrengė vandentiekį festivalio reikmėms jo valdomoje Norviliškių dvaro teritorijoje. Kaip ir prieš tai minėta įmonė, gavo avansą - trečdalį sumos. Ir daugiau negavo nė skatiko.

Bendrovei „BPC Travel“ G.Klimkevičiaus vadovaujama įstaiga liko skolinga apie 70 tūkst. litų už lėktuvo bilietus. Kaip „Respublikai“ tvirtino bendrovės vadovas Gvidas Aukštuolis, iš pradžių už skrydžius mokėti pinigai, bendrovės personalas pasitikėdamas „Laisvalaikio parkais“ kelionių bilietus davė į skolą. Bet skola kabo iki šiol.

G.Klimkevičius kelionių bendrovei rašė mandagius laiškus, atsiprašinėjo, dėkojo už kantrybę ir vis prašė palaukti.

Kelionė sugyventinėms

Solidžiai iš valstybės kišenės paremtas festivalis baigėsi vasarą. Muzikantai buvo išskraidinti namo, o G.Klimkevičiaus vadovaujama VšĮ „Laisvalaikio parkai“ vis dar tebesinaudojo pinigais, nors kreditoriai laukė, kada su jais atsiskaitys už suteiktas paslaugas.

Pavyzdžiui, praėjuss dviem mėnesiams po festivalio „Laisvalaikio parkai“ užsakė 5 bilietus į Tbilisį.

Į Tbilisį G.Klimkevičių lydėjo buvusi jo sugyventinė Greta Jansonaitė, dabartinė sugyventinė Kristina Ivančenko bei dar du draugai.

G.Jansonaitė „Respublikai“ tvirtino, kad kelionė nesusijusi su „Laisvalaikio parkų“ veikla. „Susiorganizavome ir išskridome“, - pasakojo ji. Kas mokėjo už bilietus, ji neprisiminė.

Beje, valstybės paremtos įstaigos pirktais bilietais į Gruziją skridusi G.Jansonaitė tuo metu buvo G.Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės patarėja komunikacijos klausimais.

Staigmena - bernvakaris Amsterdame

Pasibaigus festivaliui „Laisvalaikio parkai“ užsakė kelionę šešiems vyrams. Kaip išsiaiškino „Respublika“, vyrukai skrido į Amsterdamą švęsti vieno iš jų bernvakario ir atgal.

Būsimasis jaunikis Nerimantas Stašelis „Respublikai“ tvirtino nežinojęs, kas mokėjo už kelionę, nes tai buvusi jo draugų staigmena.

Sužinojęs, kad kelionę apmokėjo valstybės paremta įstaiga, kuri su skolomis paliko daugybę verslininkų, į Amsterdamą planavęs skristi, bet neišskridęs verslininkas Ričardas Kasparavičius tegalėjo pasakyti, kad tokia pinigų iššvaistymo schema tėra „žemas, žiauriai primityvus lygis“.

Bernvakarį būsimajam jaunikiui suorganizavo ir pats joje dalyvavo Vytautas Juozapavičius, bičiulių vadinamas Zenka. Jis tvirtino, kad bilietus bernvakariui pasiūlęs nupirkti jo senas draugas G.Klimkevičius.

„Laisvalaikio parkų“ bilietais aprūpinti vyrai visi sukasi versle, kone visi užima vadovaujamas pareigas ir veikiausiai nėra skurdžiai.

Nesusiję dalykai: pelnas ir nuostoliai?

G.Klimkevičius „Respublikai“ ranką prie širdies pridėjęs tvirtino, girdi kai tik jo viešoji įstaiga turės pinigų, tikrai su visais atsiskaitys. „Kiek uždirbsiu, tiek atiduosiu“, - užtikrino verslininkas.

Beje, pasibaigus festivaliams VšĮ „Laisvalaikio parkai“ jokios veiklos nebevykdo, o festivalis nebeplanuojamas. Paklaustas, ar negalėtų atsiskaityti iš bendrovės „Pakruojo parkai“ pelno, G.Klimkevičius net nustebo: „O kuo čia dėtas Pakruojo dvaras?“

Paklaustas apie bičiuliams ir bičiulių draugams, esamai ir buvusiai sugyventinei viešosios įstaigos vardu pirktas keliones, G.Klimkevičius gynėsi, esą juos rėmė skrydžių bendrovė ir po festivalio likusius bilietus išdalijo draugams. Tačiau paprašytas patikslinti, kam tuomet reikėjo rašyti atsiprašymo laiškus ir žadėti sumokėti už skrydžius, G.Klimkevičius nebenorėjo kalbėti.