Užsieniečiai Lietuvą nusipirks lopinėliais

Šių metų sausio 1-ąją 36 užsienio valstybių piliečiai ar bendrovės Lietuvoje nuosavybės teise jau buvo įsigiję žemės ūkio paskirties sklypus, o 7 fiziniai asmenys valdė mūsų miškų plotus.

Kai kurie užsieniečiai, kuriems žemdirbių žemės įsigyti dar neleidžia įstatymas, jį apėjo sukurdami šeimas su Lietuvos piliečiais. Kiti pasielgė dar paprasčiau - nusipirko po lopinėlį, atsisakė mūsų šalies pilietybės ir vėl virto užsieniečiais.

Artėja visuotinė vergovė

Žemės ūkio paskirties valstybinę žemę užsienio valstybių piliečiams turėtų būti leidžiama laisvai parduoti nuo kitų metų gegužės.

Nors dar stengiamasi šį terminą nukelti bent trejiems metams, į valdančiąją koaliciją įeinantis ir rinkėjų daugumą tik mieste turintis Liberalų sąjūdis siūlo išparduoti valstybės teritoriją kuo greičiau.

Liberalai viešai tvirtina, kad Lietuvai netikslinga prašyti Europos Sąjungos institucijų pratęsti draudimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams. Esą toks draudimas dar trejus metus “pažeistų žemės savininkų, kurie nori parduoti savo turtą ir gauti tinkamą kainą, lūkesčius”.

Buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas, dabar parlamentaras Jonas Ramonas prisimena, kad dėl pereinamojo laikotarpio, kurio metu užsieniečiai negalėtų supirkti Lietuvos, ilgus metus kovota telkiant milžiniškas pastangas.

“Manau, tie visi liberalai siekia tik to, kad pas mus ateitų užsienio kapitalas, lietuviai taptų vergais, visada lenksiančiais galvas svetimšaliams jau net be savo žemės. Laikui bėgant galėsime save laikyti Vokietijos, Prancūzijos ar Airijos dalimi, - “Respublikai” sakė J.Ramonas. - Tada lietuvis turės teisę tik įkvėpti lietuviško oro, bet ir tai - pakibęs virš parduotos žemės su kokiu nors parasparniu”.

J.Ramonas neslepia, kad valstybė jau ir taip beveik pribaigė ūkininkus, kurie dar kvėpuoja tik užsiimdami pienininkyste ir augindami duoną. Visos kitos žemės ūkio šakos jau sunaikintos.

“Tuoj ateis laikas, kai neapsimokės net karvių laikyti, grūdų sėti, nes visus maisto produktus bus paprasčiau atsivežti, - teigė J.Ramonas. - O kokios kokybės - nesvarbu, nes jau dabar į Lietuvą suplaukia tik pasaulio atliekos. Jas mūsų žmonės suvalgo mokėdami tiems patiems užsieniečiams, o vėliau serga ir miršta nuo nežinia kokios kilmės produktų. Visiems rūpi tik pinigai, aukštos frazės ir studijos - kaip sumokėti kuo daugiau pinigų užsieniečiams”.

Saugikliai, kurių nėra

Lietuvos išpardavimo šalininkas, Liberalų sąjūdžio vadovas ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad jeigu per septynerių metų pereinamąjį laikotarpį ūkininkai nesugebėjo susitvarkyti savo ūkių, išsipirkti žemės, tai jiems nebepadės ir dar treji metai.

“Manau, kad turime kuo greičiau leisti užsieniečiams pirkti mūsų žemę, tačiau su tam tikrais apribojimais, - sakė E.Masiulis. - Gali būti nustatomas maksimalus užsieniečio įsigyjamo sklypo dydis, galima įpareigoti tam tikrą laikotarpį nekeisti žemės paskirties - 10, 20 ar 30 metų. Tikrai būtų visokių saugiklių ir neatsiras milijonų užsieniečių, kurie iškart puls pirkti lietuviškos žemės”.

Pasidomėjus saugikliais, E.Masiulis teatsakė, kad “šiuo klausimu vyksta diskusija”. Tuo tarpu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis nustebo išgirdęs, kad užsimanę lietuviškos žemės ES piliečiai gali susidurti su kokiais nors apribojimais.

“Apie jokius “saugiklius” negirdėjau, nes kalbama tik apie laisvą žemės pardavimą, - tvirtino E.Pupinis. - Jeigu jau užsienietis pas mus įkels koją, niekas jam nieko nepadarys - ES teritorijoje negalima taikyti tokių apribojimų vien dėl pilietybės”.

Skaudi patirtis

E.Pupinis neslėpė, kad dėl užsieniečių invazijos į Lietuvos žemės ūkį mūsų valstybė jau turi skaudžios patirties. Politikas sakė, kad tuo metu, kai paprastam Lietuvos ūkininkui valstybė visais įmanomais būdais draudė seną karvidę pakeisti nauja kiaulide, krūvas pinigų turintys danai pas mus įsikūrė labai plačiai. Nors buvo pažeidinėjami įstatymai, sanitarinės normos, į tai atsakingos mūsų pačių institucijos žiūrėjo pro pirštus.

“Kitos ES šalys brangina savo ūkininkus, tad jeigu ten užsimano ūkininkauti užsienietis, jam iškeliamos tokios sąlygos, kad ir noras praeina. Danijoje Lietuvos žemdirbiui reikėtų daugybės dokumentų, atestatų, mokytis, ir tai nežinia, ar kada galėtum pretenduoti ūkininkauti, - “Respublikai” pasakojo E.Pupinis. - Mūsų ūkininkai brangina savo žemę, nes tikisi ją palikti vaikams. O ką veiks sklypų prisipirkęs užsienietis - sunku nuspėti. Galimas dalykas, kad mūsų žemė taps užsieniečių preke naujame nekilnojamojo turto versle”.

Liberalo E.Masiulio argumentą, kad ūkininkai reikiamą žemę jau galėjo išsipirkti per septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, E.Pupinis iškart paneigė.

Parlamentaras pripažino, kad Lietuvos žemdirbiai tam tiesiog neturėjo finansinių galimybių, nes jie pirmiausia investavo į produkcijos gamybos plėtrą, nors nemažai jų net neišgyveno dėl bankų paskolų naštos.

Laimės kapšas pinigų

“Ar gali sveiko proto žmogus kalbėti, kad tokiu sunkmečiu apskritai apsimoka išparduoti Lietuvą tokiomis mažomis kainomis? - stebėjosi Seimo narys J.Ramonas. - Ar galima įsivaizduoti bet kokio mūsų Lietuvos rajono ūkininką, kuris ir taip vos kvėpuoja, o čia ateina užsienietis, naujasis žemvaldys, su kapšu pinigų ir sako: “Konkuruok su manimi!” Ką tas mūsų nuvargintas žmogelis gali pasiūlyti? Nieko.

O užsieniečiai pas mus viską greitai supirks dėl paprastos priežasties - Lietuvoje žemė yra pigiausia visoje ES. Todėl, kad per visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį valdžia darė viską, kad žemdirbys tik nenorėtų ir negalėtų gaminti bet kokios žemės ūkio produkcijos. Valstybė ūkininkus tik baudė, žemė jiems darėsi vis mažiau reikalinga, t.y. ir vertinga”.

J.Ramonas tvirtino, kad užsienio žemdirbių invazija bus neatremiama ir dėl didelės finansinės naudos. Daugelio Vakarų Europos valstybių vyriausybės, pasisakančios už gamtos apsaugą, savo žemdirbiams dosniai primoka, kai tik jie aplinką teršiančią gamybą perkelia į kitas šalis.

“Juk jau pamatėme, kaip danai su savo kiaulidėmis atėjo į kvailių valstybę, kur net parlamentinė liberalų partija atvirai propaguoja savo Tėvynės žlugdymą”, - piktinosi J.Ramonas.

Seimo narys prisiminė, kad prieš kelerius metus dėl žemės ūkio pardavimo užsieniečiams, kurį suprato kaip artėjantį pavojų nacionaliniam saugumui, kreipėsi net į Valstybės saugumo departamentą. Iš šios specialiosios tarnybos vadovų J.Ramonas gavo biurokratinį atsakymą: “Duokite faktų, tirsime”.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"