respublika.lt

Už SGD moka net tie, kas dujų nenaudoja

(0)
Publikuota: 2017 balandžio 23 07:40:12, Alia ZINKUVIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Už SGD moka net tie, kas dujų nenaudoja. Eltos nuotr.

Klaipėdoje šalia Kiaulės Nugaros plūduriuojantis mūsų energetinio saugumo garantas SGD terminalo laivas-dujų saugykla „Independence“ nuo 2014 m. gruodžio 3 d. jau kainavo per 400 mln. eurų nuomos mokesčio. O per jį pristatomų dujų kaina staiga tapo valstybės paslaptimi. Mat paaiškėjo, kad „auksinis“ laivas anaiptol negarantuoja pigesnių dujų negu rusiškasis „Gazprom“ monstras, nuo kurio Lietuva taip stengėsi atsiriboti. O „auksines“ sąskaitas apmokame kiekvienas iš mūsų.

 

Rusiškos dujos niekur nedingo

Valstybinio energetikos holdingo bendrovės „Amber Grid“ interneto tinklalapyje esamuoju laiku galima stebėti į Lietuvą atkeliaujančių dujų srautus. Vakar 9 val. iš Klaipėdos, kur stūkso brangiausias visų laikų Lietuvos pirkinys SGD laivas „Independence“, plūstantis srautas sudarė 1,987 tūkst. MWh, o per Baltarusijos Kotlovkos dujų apskaitos stotį srūvantis dujų kiekis buvo maždaug 3 kartus didesnis - 5,867 tūkst. MWh. Iš jų 4,105 tūkst. MWh keliavo tranzitu į Rusijos Kaliningrado sritį, o apie 1,8 tūkst. MWh - Lietuvos įmonėms ir vartotojams. Tai tos pačios mūsų valdžios ponų daugybę sykių prakeiktos rusiškos „Gazprom“ dujos, nuo kurių mūsų šalis, anot politikų, tapo nepriklausoma dar 2014 m. gruodį, kai Klaipėdoje iškilmingai prisišvartavo „Independence“ laivas, kainuojantis mums pasakiškus pinigus.

Rusiškos dujos į Lietuvą plūsta todėl, kad šįmet mūsų įmonės (ne tik privataus kapitalo stambiausia dujų vartotoja akcinė bendrovė „Achema“, bet ir valstybinė įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“) mieliau pirko monstru tituluojamo „Gazprom“, o ne energetinės nepriklausomybės simbolio - SGD terminalo - tiekiamas dujas. Šiais metais „Gazprom“ dujos sudarys maždaug pusę šalyje sunaudoto dujų kiekio, o pernai beveik 80 proc. dujų pirkome per SGD terminalą.

„Gazprom“ dujų prisipirkęs privatus ir valstybinis verslas aiškina, kad pasirinkimą lėmė ekonominiai sumetimai - pirko iš to tiekėjo, kuris dujų pasiūlė pigiau. Tačiau Lietuvos žmonėms tokio pasirinkimo teisė nesuteikta. Šiluma šalies miestuose ir rajonuose, kur įrengtos dujomis kūrenamos katilinės, gaminama tik iš „auksinių“ SGD terminalu tiekiamų dujų. Net tų brangių dujų nenaudojantys namų ūkiai privalo mokėti pastovų „abonento“ mokestį, kuris skirtas neįkainojamam šalies dujinio saugumo garantui išlaikyti.

Perka kur pigiau

Oficialiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje skelbiama 2017 m. vasario mėn. vidutinė svertinė dujų importo kaina siekia 19,64 Eur/MWh, ši kaina didesnė nei komisijos nustatyta būtiną kiekį dujų iš SGD terminalo realizuojančios bendrovės „Litgas“ tiekimo kaina - 16,45 Eur/MWh. Tačiau komisija atsisakė detalizuoti, iš kokių kainų skaičiuojamas dujų importo kainos vidurkis.

Bent jau apytikrę šiemetinę gamtinių dujų kainą padėjo išsiaiškinti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos rinkų analitikas Valdas Jurkevičius. Apytikrę todėl, kad iki praėjusių metų šilumos gamintojai dar turėjo galimybę pirkti dujas ne tik iš SGD terminalo, bet dalį ir iš laisvai pasirinkto tiekėjo. Dabar jie tokios galimybės neturi - privalo pirkti dujas iš „Litgas“ jau minėta Kainų komisijos patvirtinta kaina - 16,45 Eur/MWh.

„Tie, kurie nustatė šito produkto, kurį šilumos gamintojams „Litgas“ tiekia kaip dujas, kainą, matyt, tikėjosi, kad už tiek rinkoje pardavinės ir kiti tiekėjai. Tokia kaina bent jau palyginama. Tačiau jeigu ir valstybės valdoma įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ didelį kiekį dujų perka iš „Gazprom“, galima suprasti, kad rusiškų dujų kaina gerokai mažesnė“, - svarstė ekspertas.

Gali būti nubausti

Visgi ne dujų kaina svarbiausia, kai kalbame apie lėšas, kurias vartotojai sumoka už SGD terminalo išlaikymą. Mat Kainų komisija nustato vadinamąją SGD terminalo tiekimo saugumo dedamąją, kuri šiemet sudaro 473,6 MWh/parą/metus - trečdaliu didesnė negu praėjusių metų antrą pusmetį.

V.Jurkevičius paaiškino ir šį sunkiai suprantamą skaičiavimo vienetą: SGD terminalo saugumo dedamoji paremta ne dujų suvartojimu, o dujas vartojančios įmonės agregatų pajėgumu. Tai reiškia, kad fiksuotą sumą kas mėnesį jie privalo mokėti, nesvarbu, ar naudoja dujas, ar ne. Šilumos tiekėjai prieš šildymo sezoną turi pateikti paraišką, kiek jiems gali prireikti dujų pagaminti šilumai šalčiausią sezono parą, tuomet šis skaičius dauginamas iš nustatyto tarifo - šiuo metu tai yra 473,6 Eur/MWh - ir gaunamas metinis išlaidų kurui biudžetas. Kas mėnesį šilumos gamintojas privalo mokėti 1/12 šio biudžeto, nepaisant to, kiek sunaudoja dujų.

Jeigu įmonė neatspėja piko metu reikalingo dujų kiekio, metams pasibaigus peržiūrimi istoriniai duomenys, ir jeigu paraiškoje nurodytas dujų kiekis mažesnis nei sunaudotas šalčiausią metų parą, dedamoji perskaičiuojama pagal piko metu sunaudotą dujų kiekį. Jeigu šis kiekis didesnis už numatytą paraiškoje 5 proc., įmonė baudžiama papildomai taikant 10 proc. antkainį.

Jau suplanuoti milijonai


Nors pasaulinėse rinkose dujos atpigusios, pinigų sumos, kurias Lietuvos žmonės ir įmonės sumoka už nepriklausomybę nuo rusiškų dujų, kasmet auga. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė pateikė iškalbingus skaičius: 2013-2014 m. vadinamosios SGD saugumo dedamosios lėšos buvo 32 mln. eurų, 2015 m. - jau 53 mln. eurų, o nuo 2016 metų į dedamąją įskaičiuotos ne tik paskirtojo SGD tiekėjo UAB „Litgas“ veiklos sąnaudos, bet ir kainų skirtumas tarp kainos, už kurią SGD dujos įsigyjamos ir parduodamos.

„2016 m. faktiškai surinktų lėšų suma sudaro 81 mln. eurų. Komisijos nustatyta 2017 m. planuojama surinkti suma yra 88,7 mln. eurų. Kainos tarp „Litgas“ įsigyjamų dujų ir fiksuotos parduodamų dujų kainos (16,45 Eur/MWh) skirtumas, įskaičiuotas į saugumo dedamąją, sudaro 28,8 mln. eurų. Jis bus koreguojamas atsižvelgiant į faktinę UAB „Litgas“ importuojamų dujų kainą“, - teigė A.Griškonytė. Štai ir aiškėja, kodėl nuo visuomenės taip akylai slepiama, kaip skiriasi per SGD terminalą importuojamų dujų kaina ir „Gazprom“ dujų kaina, - brangias terminalo dujas kompensuoja visi bet kokios energijos, kuri gaunama iš dujų, vartotojai.

Rinkų analitiko V.Jurkevičiaus įsitikinimu, įskaičiuojant produkto kainą į infrastruktūros mokestį, iškraipoma dujų rinka: „Tokiu atveju galima pasakyti, kad SGD terminalo dujos kainuoja nors ir apskritą nulį. Rinkoje jas įmonė gali parduoti už nulį, nors įsigyja po 22-23 Eur/MWh, nes už tai sumoka visi, kas tik yra prijungti prie dujotiekio.“

Bet lazda turi du galus, ir anksčiau ar vėliau tokia kainodara gali smogti ir pačiam SGD terminalui.

„Iš esmės dabar esanti kainodara motyvuoja šilumos gamintojus ieškoti būdų, kaip atsisakyti dujų vartojimo šalčiausiu sezono periodu - galbūt tą piko parą naudoti mazutą, skalūnų alyvas ar dyzelinį kurą, kad tik „neužšoktume“ ant didelio kiekio dujų. Nes galų gale tą padidintą kainą sumoka visi šilumos vartotojai, - teigė V.Jurkevičius. - Šilumos tiekimo įmonės iki šiol turėjo galimybę kaip rezervinį kurą naudoti mazutą, neatsisakė senųjų katilų, o pastaruoju metu labai patrauklus kainos atžvilgiu tapo biokuras. Kas naudoja vien biokurą, gali vartotojams pasiūlyti daug pigesnę šilumą.“

Taupyti uždrausta


Taigi šalies energetikos politika tampa itin prieštaringa - viena vertus, mums reikia kažkaip išlaikyti SGD terminalą, kita vertus, Kainų komisija nustato tokią kainodarą, kad niekas nenori to terminalo išlaikyti. Tačiau yra valstybinė prievarta naudoti šilumos gamybai SGD terminalo dujas, ir ji iš kiekvieno šilumos vartotojo piniginės ištraukia konkrečią pinigų sumą.

„Respublikos“ prašymu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija hipotetiškai apskaičiavo, kiek už šilumą sutaupytų centralizuotai šildomas vidutinis statistinis šalies būstas, jeigu šilumos tiekėjai nebūtų priversti pirkti šilumos gamybai „auksinių“ SGD terminalo dujų.

Asociacijos duomenimis, 2016-2017 m. sezono vidutinė šilumos kaina Lietuvoje yra 5,2 cento už kilovatvalandę (be PVM). Ji būtų 0,52 ct/kWh mažesnė, jeigu šilumos gamybai nebūtų naudojamos SGD terminalo dujos. Tai reiškia, kad tipinio 60 kvadratinių metrų buto sovietinės statybos daugiabutyje, kokiame gyvena dauguma šalies gyventojų, kur nesubalansuotos vidaus šildymo sistemos ir standartiškai per metus sunaudojama 19 kWh vienam kvadratiniam metrui šildyti, šiluma per mėnesį kainuotų vidutiniškai ne 65 eurus per mėnesį, o 58 eurus.

Per 6 mėnesius trunkantį šildymo sezoną tokio buto gyventojai sutaupytų apie 42 eurus. Ar tai pinigai? Mums su jumis - taip, o brangių dujų tiekėjams?


Artūras Skardžius, Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas:


Pernai SGD terminalo dujas tiekiantis valstybinis „uabas“ „Litgas“ patyrė daugiau kaip 28 mln. eurų nuostolių, todėl mes visi priversti jį gelbėti - tam ir buvo taip drastiškai padidinta vadinamoji terminalo saugumo dedamoji. Ji įskaičiuota į šilumos kainą vartotojams, taigi, ne kvailus sprendimus priimantys energetikos „dirigentai“, o šilumos tiekėjai pirmiausia sulaukia visuomenės priekaištų dėl brangaus šildymo. Dar šliūkštelėjus per žiniasklaidą žibalo į tą ugnį, visas dėmesys nukreipiamas į šalį nuo tikrosios problemos.

Minėta saugumo dedamoji gali ir dar labiau išaugti, jeigu „Klaipėdos nafta“, kaip skelbiasi, darys papildomus „biznelius“, tokius kaip mažasis terminalas, SGD plukdymas iš terminalo mažais laiveliais į didelius laivus ir Baltijos uostus ar dujovežių maršrutai po Lietuvą, kad vartotojai nepirktų dujų iš vamzdžių, o naudotų suskystintas dujas.

Kokia šito verslo logika, jei Lietuva SGD terminalo dujas perka brangiau negu kitos Europos valstybės? Kainų komisijos skelbiama „Litgas“ dujų tiekimo kaina - 16,45 Eur/MWh, pasiekusi katilinę, su transportavimu ir skirstymo sąnaudomis pasiekia 27-32 Eur/MWh, priklausomai nuo to, ar vartotojas prisijungęs prie perdavimo, ar prie skirstomųjų tinklų. Iš to uždirba dar dvi valstybinio holdingo „Lietuvos energija“ bendrovės - „Amber Grid“ ir „Energijos skirstymo operatorius“. „Lietuvos energija“ giriasi pelnais, valdiško verslo grietinėlė išsimoka milžiniškus atlyginimus, ir visa tai su Kainų komisijos palaiminimu ištraukiama iš vartotojų kišenės.

Kiekvienas kvailys galėtų tokį „biznį“ daryti, jeigu visas tavo sąnaudas ir dar skirtumą tarp dujų kainų apmoka kažkas kitas - rinkos dalyviai ar vartotojai. Tada gali postringauti apie tokį išradingą terminalo naudojimo būdą kaip SGD „pasaugojimas“ - perkame brangias dujas, palaikome jas terminale, paskui vežame atgal į Skandinaviją ir iš to visi uždirba. Būtų juokinga, jei nebūtų pikta, nes tikrosios dujų kainos slepiamos net nuo Seimo narių. Kas gali paneigti, kad SGD terminalo dujos kitiems vartotojams, ne tiems, kurie jas perka per prievartą, pardavinėjamos ne už 16,45 Eur/MWh, o, tarkim, už 20 Eur/MWh? Juk iš esmės nesvarbu, už kiek jos pirktos, nes skirtumą nuo tikrosios kainos iki 16,45 Eur/MWh apmokame mes visi. Ar ne todėl iki šiol ir esame didžiausi skurdžiai Europoje?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s