Ūkininkai teismuose

- Žemdirbiai ne pirmus metus mina ES teismų slenksčius. Kokia šiuo metu jūsų situacija?

- Mes giname savo pažeistas teises visose teisminėse institucijose - nacionaliniame teisme, ES Bendrajame Teisme bei ES Teisingumo Teisme. Dėl 2012 metais sumažintų išmokų žemdirbius palaiko ir Vyriausybė, o 2013-aisiais ji pati inicijavo bylą prieš Komisiją. Europos teisės departamentas atmetė mūsų prašymą, net nenurodydamas konkrečių tokio atmetimo pagrindų.

Situacija yra paradoksali, nes ši institucija pati atstovauja Lietuvai byloje dėl išmokų mažinimo 2013 metais, tačiau nepadeda mums laimėti bylų dėl išmokų mažinimo 2012 metais, nors pastarosios bylos dėl tarpusavio sąsajų, tikėtina, turės lemiamą įtaką Lietuvos bylos baigčiai. Taigi lyg būtų negana to, kad kovojame su Europos Komisija, pasirodo, dėl vienodų išmokų turime kovoti ir valstybės viduje. Kadangi bylos yra identiškos, norėjome jas sujungti ir tai būtų daug paprasčiau. Kreipėmės į teisingumo ministrą, nes su ta pačia byla bylinėjasi ir Vyriausybė, ir mes. Jeigu būtų sujungta, labai pagreitintų tą procesą.

- O kaip tą išmokų mažinimą ūkininkai jaučia realiame gyvenime?

- Iš tikrųjų tos išmokos tiek nusimoduliavo (sumažėjo), kad jeigu ūkininkas turi 9 melžiamas karves, jos mažėja. Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos iš valstybės biudžeto mokamos už pieną ir galvijų mėsą, o 97 proc. išmokų lėšų skiriama dirbamai žemei.

Išmokoms dar nepasiekus Europos Sąjungos vidurkio, jas jau liepta mažinti. Gaunantiems daugiau kaip 5000 eurų (17 263 litų) išmokos sumažintos 10 proc., o tiems, kuriems priskaičiuota daugiau nei 300 tūkstančių eurų (1 035 804 litų), - dar 4 proc. Dėl tokios ES politikos ūkininkai jau prarado apie 45 mln. litų. Tai dabar ir bandome šituos pinigus prisiteisti.

Skaudžiausia, kad išmokos ūkininkams, ypač palyginti su senosiomis ES narėmis, yra visiškai nevienodos. Mes tik tempiame pažangų ūkį žemyn. Dabar tolygiai remiami tik smulkieji ūkiai, o stambieji turi suktis kaip išmano. Bet juk jie ir yra didžiausi konkurentai kitiems erspektyvų ūkį, o į šeimos ūkius, kad sugriautų stambias Lietuvos įmones. Mažieji juk su kitais Europoje nekonkuruoja išvis.

- Susidaro įspūdis, kad ES Lietuvos ūkininkų nemyli?

- Kad nemyli, jau seniai aišku. Prisimenate, kai įstojome, iškart ES pasiūlė paramą ūkininkams, kurie savo noru nueis nuo žemės. Tūkstančiai tokių ūkininkų buvo, kurie sugundyti pinigų spruko iš kaimų. Paskui netikėtai buvo pradėta visiška ūkininkų ir kaimo naikinimo politika - masiškai uždarinėjamos mokyklos, poliklinikos, ambulatorijos, bibliotekos. Viską uždarė. Į rajoną gydytojo nebeprisikviesi, tai ką jau kalbėti apie kaimą. Tai įsivaizduokite tokioje situacijoje dabar prisikviesti jaunimą ūkininkauti, kur kiekvieną dieną esi „pririštas“. Jokios motyvacijos jiems nėra tame kaime. Nėra motyvacijos, nėra ūkininkų, senosioms ES šalims nėra konkurentų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“