respublika.lt

Tyrimas: kokių specialistų labiausiai reikės ateitiyje? (3)

2019 birželio mėn. 17 d. 10:27:13
Eleonora Budzinauskienė, Elta

Visas karjeros viltis su IT sektoriumi siejantys absolventai turėtų suklusti - šių specialistų poreikis išliks ir po dešimtmečio, tačiau tik 4-oje vietoje. Sąrašo viršuje užtikrintai įsitvirtins menų ir humanitarinių krypčių specialistai, augs teisės ir apskaitos specialistų poreikis. Būtent tokias tendencijas 2018-2030 m. rodo išsami Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training - CEDEFOP) studija „Europos šalių darbo rinkos pokyčių prognozės iki 2030 metų“.

 

„Viešojoje erdvėje daug dažniau girdime skatinimus rinktis tik tiksliųjų mokslų studijas. Tuo tarpu ekspertų duomenys ragina nesikoncentruoti į vieną siaurą sritį, o žvelgti daug plačiau, remtis ne tik emocijomis, bet ir faktinėmis prognozėmis", - sako Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė.

Nors per artimiausią dešimtmetį kai kurių sektorių atstovams netrūks iššūkių ir neišvengiamai teks galvoti apie persikvalifikavimą, bendros tendencijos džiuginančios, nes darbo vietų Lietuvoje daugės - ir gerokai sparčiau nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje.

Vertinant absoliučiais skaičiais, 2018-2030 m. prognozuojamas didelis verslo ir administravimo specialistų, teisės, socialinės srities, kultūros ir susijusių sričių atstovų, kvalifikuotų žemės ūkio darbininkų, mokymo ir sveikatos profesionalų poreikis.

„Prognozuojama, kad iki 2030 m. programuotojų, informacinių sistemų analitikų reikės 6,6 tūkst. daugiau nei jų yra dabar. Taigi IT yra ir bus svarbi ūkio šaka Lietuvoje, tačiau naujų organizacinių struktūrų, naujos politikos ar verslo praktikų taikomi valdymo modeliai formuoja naują požiūrį, kad, pavyzdžiui, lyderystė IT neįsivaizduojama be humanitarikos, logikos ir priešingai“, - kalbėjo doc. L. Taprauskienė.

Didžiausias naujų darbo vietų skaičius planuojamas būtent meninės ir pramogų veiklų arba kūrybinių industrijų specialistams. 2030 metais, palyginus su 2018-aisiais, šiame sektoriuje dirbs net 25,5 tūkst. daugiau žmonių. Pagal augimo tempus gerokai lenksime ES vidurkį - Lietuvoje šio sektoriaus atstovams vietų skaičius augs beveik 6 proc. kasmet, kai vidutiniškai - vos vienu nuošimčiu.

Dauguma naujų darbo galimybių ateityje bus sukuriama meno ir poilsio, informacinių ir komunikacinių technologijų finansinėse paslaugose, o sparčiausiai Lietuvoje augančios profesijos turėtų būti verslo ir administravimo specialistai, teisininkai, taip pat kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai.

Tai iliustruoja ir skaičiai. Be jau minėtų humanitarinių, socialinių ir menų krypčių atstovų 2018-2030 m. daugiausia darbo pasiūlymų gaus asmenų aptarnavimo, teisės ir apskaitos specialistai, IT, dirbantys didmeninėje prekyboje, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriuje, statybose, nekilnojamojo turto specialistai ir kt.

„Šie skaičiai būdingi tik mūsų šaliai, mat Europoje minėtuose sektoriuose numatomas mažesnis augimas. Kita vertus, Lietuvos ir ES mokslo darbuotojų, teisininkų ir apskaitininkų poreikio kreivė kone vienoda. Svarbu suvokti, kad kiekvienos šalies darbo rinkos poreikiai skirtingi, nulemti jos įdirbio, pramonės situacijos ir politinių prioritetų, todėl planuojant savo ateitį derėtų domėtis būtent šalies, su kuria sieji savo ateitį, prognozėmis verslo ir administravimo specialistai, teisininkai, taip pat kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai verslo ir administravimo specialistai, teisininkai, taip pat kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai“ - pabrėžė VDU prorektorė.

CEDEFOP ekspertai sako, kad 9 iš 10 naujų darbo vietų 2030 m. reikalaus aukštos kvalifikacijos. Vertinant studiją matyti, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje mažės žemo (-1,4 proc. Lietuvoje ir -2,5 proc. Europoje) ir vidutinio išsilavinimo (-3,9 proc. ir, atitinkamai, -0,5 proc.) specialistų poreikis, o aukštos kvalifikacijos specialistų reikės daugiau (0,4 proc. ir 1,8 proc.).

Analizuojant CEDEFOP parengtas modeliacijas apie Lietuvos užimtumo rinkos ateitį akcentuojama, kad šalies ekonomika ir darbo rinka pastaraisiais metais stabiliai augo - raškėme žinių ekonomikos ir biotechnologijų užaugintus vaisius. Tiesa, Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos (bei Europos) šalių neaplenks senstančios visuomenės realybė - 64+ yra vienintelė amžiaus grupė Lietuvoje, kuri augs. Didžiausias nuosmukis numatomas jauniausioje kategorijoje - 15-24 m. amžiaus grupėje.

„2030 m. darbo jėgos Lietuvoje mažės. Jei 2018 m. aktyviai dirbo beveik pusantro milijono gyventojų, po dešimtmečio šis skaičius sieks 1,1 mln. Darbuotojų trūkumas taps vis aktualesne problema ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje“, - kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TRENERIS: Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo jaunimo sistemą sustiprins treneris Arvydas Gronskis.
  • INAUGURACIJA: penktadienį įvykusias prezidento Gitano inauguracijos iškilmes per LRT TV stebėjo 25,3 proc. visų televizijos žiūrovų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar Lietuva turi tikrų politikų?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +14 C

 +11 +12 C

 

 +11 +13 C

+20 +23 C

 +18 +20 C

 

 +19 +21 C

 0-3 m/s

 0-4 m/s

 

 0-4 m/s

 

USD - 1.1269 PLN - 4.2622
RUB - 70.5998 CHF - 1.1071
GBP - 0.8987 NOK - 9.6223
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis