respublika.lt
e3

Tyrimas: dėl pakelto alkoholio akcizo Lietuva rizikuoja prarasti iki 54 mln. eurų (5)

2018 gruodžio mėn. 05 d. 12:12:19
Lukas Blekaitis, Elta

Pakėlusi alkoholio akcizą 10 proc. Lietuva rizikuoja prarasti iki 54 mln. eurų, o biudžetas netektų 18-31 mln. eurų per metus, mano Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto mokslininkai.

 

Pasak VU Ekonomikos fakulteto docentės daktarės Vitos Karpuškienės, lyginant Estijos ir Lietuvos situaciją, padidinus akcizą 10 proc., kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos išaugs dar apie 30 proc. ir pasieks tą santykinį lygį, kai estų motyvacija vykti apsipirkti į Latviją smarkiai išaugo. Tai, kaip Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė mokslininkė, gali nulemti ir Lietuvos finansinius praradimus.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad didinant mokesčius reikėtų skirti daugiau laiko verslui prisitaikyti prie būsimų rinkos sąlygų.

„Turime teisėtvarkos praktiką, kuri aiškiai sako, kad bet kokie įstatymai ar kiti teisės aktai, kuriais didinami mokesčiai, turėtų būti išdiskutuoti, priimami bent jau paliekant pusę metų iki įsigaliojimų, kad rinkos dalyviai galėtų prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.

Dabar buvo pasielgta priešingai. Palikta išlyga, kad, jei teisės aktai priimami su biudžetu, nereikia pusės metų laikotarpio. Šiuo konkrečiu atveju ir yra pasinaudota. Tai nesisieja su gera teisėkūros praktika ir taip neturėtų būti elgiamasi su mokestiniais reguliavimais“, - mano V. Sutkus.

Jo teigimu, akcizų ir bet kokių kitų mokesčių didinimas negali būti begaliniu biudžeto pajamų šaltiniu. Pasak V. Sutkaus, judėjimo laisvė ir ribotos gyventojų pajamos sąlygoja juos apsipirkti kitoje valstybėje, kaip elgiasi Estijos, Suomijos, Danijos, Švedijos gyventojai.

„Šis reiškinys jau stebimas ir Lietuvoje: štai šiuo metu prie Kalvarijų-Budzisko pasienio posto atidarinėjama specializuota alkoholio parduotuvė. Estijos situacijos analizė rodo, kokiu keliu Lietuvai nereikėtų eiti. Tačiau ar mokysimės iš kaimynų klaidų, ar patys lipsime ant to paties grėblio?” - retoriškai klausė V. Sutkus.

Pasak jo, žmonės automobiliu važiuoja į Lenkiją ar Latviją, kur prisikrauna bagažinę alaus, kad turėtų ką vartoti kelis savaitgalius į priekį. Tačiau, pasak jo, vien alkoholiu parduotuvėse neapsiribojama.

„Žmogus, kai nuvažiuoja į parduotuvę (užsienio. - ELTA), jis perka ir maisto produktus. Tada vyksta reiškinys, kai lietuviai šluoja Lenkijos parduotuves. Taip pat problema - nelegali rinka. Kuo brangesnė legali prekė parduotuvių lentynose, tuo didesnis ekonominis stimulas gaminti namų sąlygomis. Legalaus produkto pabrangimas tiesiogiai stimuliuoja juodąją rinką“, - įsitikinęs V. Sutkus.

Kaip teigė V. Karpuškienė, dar 2015 m. skirtumas tarp Latvijos ir Estijos akcizų buvo 550 eurų už 100 litrų gryno alkoholio, kas sudarė 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), ir tai dar nebuvo kritinis skirtumas Estijos gyventojams, kuris motyvuotų specialiai vykti apsipirkti Latvijoje.

Tačiau, pasak jos, jau 2016 m. šis skirtumas padidėjo iki 772 eurų ir pasiekė 86 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Tai reiškia, kad estas, už vidutinį darbo užmokestį Estijoje galėjęs įsigyti tik 57 litrus stipraus alkoholio, Latvijoje galėjo įsigyti net 92 litrus tokių gėrimų. Atsiradęs skirtumas tapo kritiniu ir smarkiai darė įtaką Estijos gyventojų pirkimo įpročiams - jie ėmė apsipirkinėti Latvijoje“, - aiškino V. Karpuškienė.

Kaip pažymi V. Karpuškienė, remiantis Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvos gyventojai apsipirkimams kaimyninėje šalyje paskutinį 2017 m. ketvirtį skyrė apie 100 mln. eurų, o per visus praėjusius metus išleista suma yra artima 400 mln. eurų.

„Padidinus stipriųjų gėrimų akcizą 10 proc., tampa labai tikėtina, kad Lietuvos gyventojai 2019-2020 m. elgsis panašiai kaip Estijos gyventojai 2016-2017 m., kai jie patraukė apsipirkti į kaimyninę valstybę. Daug patrauklesnė stipriųjų gėrimų kaina gali virsti itin svarbiu motyvu apsipirkti Lenkijoje dar dažniau, arba apsipirkti ten tiems, kurie iki šiol pirkinių į Lenkiją nevykdavo. Vien per stipriųjų gėrimų kainos didinimą Lietuvos ekonomika rizikuoja prarasti dešimtis milijonų eurų, ateityje vis didinant akcizus, rizikuojama susidurti su dar didesniais praradimais“, - pažymi V. Karpuškienė.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimas svarstys sveikatos apsaugos ministro parlamentaro Aurelijaus Verygos siūlymą nuo kitų metų kovo 1 d. padidinti 10 proc., iki 1 832 eurų, akcizų tarifą etilo alkoholiui.

Antradienį ministro pateiktos Akcizų įstatymo pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 52 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.

Po svarstymo komitetuose į Seimo plenarinių posėdžių salę įstatymo pataisos turėtų sugrįžti kitą savaitę.

Pasak A. Verygos, projekto tikslas yra mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, beje, taikyti tokias priemones siūlo ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Kaip sakė A. Veryga, dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas 2019 m. papildomai gautų apie 5 mln. eurų pajamų.

„Tie pinigai būtų skiriami rezidentų atlyginimų didinimui ir kitoms sveikatos sistemai būtinoms išlaidoms“, - sakė A. Veryga.

Seimo narys konservatorius Antanas Matulas pasiūlė akcizą etilo alkoholiui didinti ne 10 proc., o 20 proc.

Kitaip mano jo frakcijos kolega Mykolas Majauskas.

„Tai naujametinė dovana gyventojams - alkoholio kainos didinimas. Tai daroma skubotai“, - teigė Seimo narys konservatorius M. Majauskas.

Skaičiuojama, kad, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės 2014-2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų - 68 proc., alaus - 17 proc., etilo alkoholio - tik 4 proc.

Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos vyrų krepšinio lygoje (LKL) šeštadienį Klaipėdos „Neptūno“ komanda išvykoje 83:72 (17:16, 22:21, 25:17, 19:18) nugalėjo Prienų „Skycop“ ekipą ir iškovojo trečiąją pergalę iš eilės.
  • PAGERINO REKORDĄ: Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungties finalą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar turėtume reikalauti SSRS žalos atlyginimo?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     -1 C

-1     -3 C

 

      -2 C

  -2     0 C

  -2      C

 

  -2 C

    4 m/s

    5-7 m/s

 

   5-6 m/s

 

reklama
e2