respublika.lt

Taupymui per mažai pinigų nebūna

(0)
Publikuota: 2014 balandžio 26 11:27:51, Edita ČEPELYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Sutaupyti įstengtume kiekvienas, jei įvertintume savo norus ir galimybes. Justo Krilavičiaus koliažas

Šalies ekonomikai atsigaunant, padidėjo ir dalies gyventojų pajamos, tačiau finansų krizės akivaizdoje išmokę gyventi taupiau, šiuo metu, atrodo, taupymą pamiršome. Lietuvių taupymo vidurkis Europos Sąjungoje vis dar vienas mažiausių.

 

Studentams neaiškus rytojus

Studentų atstovybių sąjunga dalyvavo jungtiniame tyrime, kuriame paaiškėjo, jog studentai, nors ir gaudami nedideles pajamas, sugeba dar sutaupyti.

„Vakaro žinių” kalbintas Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas pasakojo, jog yra studentų, kurie taupo net butui ar automobiliui.

„Dauguma studentų šiais laikais yra dirbantys, kadangi pragyventi iš stipendijos Lietuvoje neįmanoma, nes stipendijos yra tokios mažos, kad net verkti norisi. Stipendijos svyruoja nuo 30 iki 320 litų. Nelieka nieko kito, kaip tik dirbti. Studentai dirba padavėjais, barmenais, dar kuo nors, kad galėtų pragyventi, dalis jų iš to ir susitaupo, - sakė jis. - Toks jau studentų gyvenimas, kad nežinai, kas bus rytoj. Todėl jauni žmonės išlaidas planuoja ir 5 mėnesiams į priekį, atsideda ir atostogoms, kelionėms, neina kur nors vakaroti. Tačiau kalbant apie taupymą, labai priklauso nuo žmogaus, koks jis yra, kokie prioritetai. Jei asmuo planuoja, jis taupys.”

Vis dėlto, pasak P.Baltoko, nemažai studentų turi kreditinių įsipareigojimų, pagrindiniai jų - paskolos studijoms. Įsipareigojimų našta verčia atsidėti pinigų juodai dienai ir jaustis ramiau. Studentai taip pat ima paskolas kompiuteriams, kitiems dalykams, kurie būtini mokslams.

„Visuomenė gyvena tokiame amžiuje, kur vartojimas labai didelis. Gyvename taip, kad kuo greičiau kokį daiktą sunaudotume ir pirktume naują”, - kalbėjo P.Baltokas. Anot jo, vartojimo amžius turi didelės įtakos tiems, kuriems taupyti niekaip nesiseka.

Jei gera pensija, lieka juodai dienai

Tuo tarpu pensinio amžiaus žmonėms, pasak Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentės Grasildos Makaravičienės, padeda sutaupyti geresnės pensijos. Senjorams, gaunantiems itin mažas pensijas, sutaupyti nėra iš ko.

„Čia verta akcentuoti, kad pas mus pensijų sistema nesutvarkyta, yra senjorų, kurie gauna ir tris, ir dvi pensijas. Tokie sutaupyti tikrai gali. O tie, kurių pensijos iki 600 litų, nieko nesutaupys. Nebent kokį pinigėlį kitą padeda atsidėti labdaros valgyklos, mažiausias pensijas gaunantys žmonės gali eiti į jas pavalgyti. Be to, prekybos centruose vyksta akcijos, per jas senjorai įperka kai kuriuos maisto produktus”, - kalbėjo G.Makaravičienė.

Anot Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentės, kad žmogus galėtų sutaupyti, jis turi turėti darbą.

„Manau, dabar didžiausia problema valstybėje yra jaunimo nedarbas. Jaunimas baigia emigruoti. O rinka pas mus netiriama, aukštuosius mokslus baigę žmonės neturi darbo. Štai mūsų kieme studentas, baigęs mokslus, šlavėju dirba, negali rasti darbo. Tai apie kokį taupymą galime kalbėti?” - retoriškai klausė pašnekovė.

Gyvenimas išmoko

Gausios šeimos bene geriausiai moka tvarkytis su šeimos biudžetu. To pavyzdys vilnietė, 4 vaikų mama Viktorija Bargailienė.

Moteris „Vakaro žinioms” teigė, jog pirmiausia šeimos pajamos skiriamos mokesčiams, paskoloms dengti.

„Turime buto paskolą, taigi pirmiausia čia įmoką įnešame, už vaikų darželį, būrelį ir taip toliau, paskui jau žiūrime, kas lieka. Pirkdami maistą visada žiūrime akcijų, o tada specialiai važiuojame į tas parduotuves, kur reikalingi produktai - pigesni. Taip sutaupome”, - tikino V.Bargailienė.

Visai savaitei vilnietės šeima neapsiperka, eina į parduotuves kasdien, taip didesnė ir nuolatinių akcijų įvairioms prekėms tikimybė. Be to, daugelyje šeimų vyrauja ta pati situacija: kai namie daug įvairiausių maisto produktų, daugiau ir „susivalgo”.

Moteris norintiems sutaupyti patarė apsipirkti turguje.

„Taupyti išmoko pats gyvenimas, kai turi vieną ar du vaikus, gali ir leisti šeimai daugiau. O kai vaikučių yra daugiau, reikia galvoti apie pačius būtiniausius šeimos poreikius. Visada stengiesi ne savęs nenusiskriausti, o vaikų, jų interesai - svarbiausi. Mano pačios norai yra paskutiniai”, - šypsojosi mama.

V.Bargailienė tikino, jog geriausias jų šeimos taupymo meistras - jos vyras.

„Didžiausias taupytojas - mano vyras, jis pernai taip gudriai sutaupė net atostogoms pinigų. Jis mokėjo už buto paskolą kiekvieną mėnesį daugiau nei įprastai. Kai atėjo vasara, buvo sutaupyta pinigėlių nuo paskolos įmokų. Pernai galėjome sau leisti kelias savaites pabūti prie jūros, kad ir kempinge, bet poilsis buvo geras”, - juokavo moteris.

Anot jos, daugeliui žmonių sutaupyti problematiška dėl paprastos priežasties: kuo daugiau pinigų, tuo didesni poreikiai. Jei žmogus įpranta iškart daug leisti, vėliau savo norus apriboti tampa labai sunku, o neretam asmeniui - net neįmanoma, ypač jei valia - silpna.

„Be to, šiais laikais išorinis spaudimas yra labai didelis: kur nors nuvažiuoti, ką nors nusipirkti visada norisi.

V.Bargailienė prisipažino į šeimos finansų reikalus įtraukusi ir savo vaikus, kad jie žinotų, kokie yra šeimos prioritetai, kokiems dalykams leisti pinigus būtina, kokiems - ne.

„Didesnieji mano vaikai ribotai, tačiau gauna savaitpinigius savo reikmėms. Jeigu vaikas septintokas, tai gauna 7 litus. Kaip jis tuos pinigus panaudos, jo reikalas. Vienas vaikas gali mesti pinigėlius į taupyklę, kitas - iškart išleisti. Taip vaikai mokosi tvarkytis su savo pinigėliais. Tokia patirtis padės jau suaugus. Vaikai taupo dažniausiai naujam telefonui. Aišku, mes, tėvai, mokome vaikus, kaip reikia tikslingai taupyti”, - pasakojo ji.

Norai neatitinka galimybių

Šiaulių universiteto Ekonominių tyrimų centro direktorė, Ekonomikos katedros profesorė Diana Cibulskienė paklausta, kur bėda, kad gyventojams, net ir turintiems galimybę taupyti be didelio vargo, taupyti nesiseka, teigė, kad pagrindinė problema ta, jog visuomenėje nėra gerai susiformavę asmeninių finansų valdymo įgūdžiai.

„Gal kai kas sakys: ir taip mažai uždirbame, ką čia besutaupysi? Dalis visuomenės sunkiai geba planuoti ir paskirstyti savo finansines lėšas, dalį jų išleidžia ten, kur visiškai nėra tikslinga, pavyzdžiui, rūkalams, alkoholiniams gėrimams, brangesniems daiktams besivaikant mados. Pagrindinė klaida: norai neatitinka galimybių! Jeigu kiekviena šeima ir kiekvienas jos narys susidarytų savo pajamų ir išlaidų suvestinę, joje aiškiai būtų matyti, kiek ir kam išleidžiama”, - teigė D.Cibulskienė.

Kita problema, anot ekonomistės, vaikai nėra įtraukiami į šeimos lėšų planavimo ir paskirstymo procesą. Nuo mažens šeimoje turi būti diegiami atsakingo ir saikingo vartojimo principai. Vaikams turi būti aiškiai įvardyta: kad visi šeimos nariai, tarp jų ir mažieji, yra vienodai atsakingi už šeimos finansinę gerovę. Tuomet vaikai labai gerai pagalvos prieš prašydami tėvelių naujo išmaniojo telefono ar planšetės.

„Jeigu žmogui svarbiausia yra įsigyti daiktą, kurį turi kaimynas ar draugas, o finansinės galimybės to jam neleidžia, tuomet lieka tik vienas kelias - skolintis, neįvertinant padarinių. Paskola - tai svetimi pinigai, kuriuos anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Skolintis reiktų tik tuomet, kai sukuriama tam tikra vertė: namas, automobilis, įsteigiamas ir plėtojamas verslas, skolinimasis vartojimui - tai trumpalaikis, neatsakingas žingsnis”, - kalbėjo profesorė.

D.Cibulskienė atkreipė dėmesį, jog taupyti ir taip galvoti apie savo ateitį reikia visiems: nesvarbu, kad ir kokio amžiaus, specialybės ar socialinės padėties žmogus būtų.

Paprašyta išduoti keletą efektyvaus taupymo taisyklių, ekonomistė davė patarimų: pirkti tik tai, kas reikalinga; nuolat planuoti savo pajamas ir išlaidas; taupyti protingai - ten kur galima, o ne visur; atsisakyti žalingų įpročių.

Albinas BAGDONAS, psichoanalitikas:

- Ar dalis žmonių nenori, ar nemoka taupyti?

- Dalis žmonių tiesiog neturi ką taupyti, vidurinė klasė, kuri turi daugiau pinigų ir linkusi taupyti, pas mus menka. Turtingų žmonių pas mus santykinai irgi nedaug. Tačiau manau, kad šiaip jau lietuviai kaip tik linkę taupyti. Mes esame iš tų kurmių, kurie ateičiai vis tiek kažką kaupia.

- 18-24 metų jaunimas šalies mastu turi nemažai pradelstų kreditinių įsipareigojimų. Neįvertina galimybių?

- Žmogus, kad ir pasiimdamas kreditinę kortelę, turi numatyti, ar sugebės susitvarkyti su skolomis. Dabar apskritai jauni žmonės orientuoti į vyriškumo ar moteriškumo raišką. Įdomesnis drabužis, automobilis ar kita tampa įrodymu, kad aš esu vyras ir pan.

Neretai ir suaugę žmonės neįvertina savo galimybių. Žmogus visko turi mokytis šeimoje, taip pat ir finansų valdymo, taupymo. Daugelyje šeimų, ypač socialinės rizikos, gaunamos pensijos, pašalpos staigiai išleidžiamos. Nėra galvojama, ką darysiu rytoj.

- Kokie veiksniai lemia perdėtą taupymą?

- Pavyzdžiui, kai pelės ilgą laiką negauna atsigerti ir laikomos alkanos, tai daug didesnė tendencija, kai maisto atsiranda, jį kaupti. Taip ir žmonių pasaulyje, kai ilgai gyvenama nepritekliuje, atsiranda poreikis kaupti.

Sovietiniais laikais neturėjome galimybių gauti tam tikrų prekių, dabar viską galima gauti. Anais laikais žmonės pirkdavo net tokius daiktus, kurie jiems buvo nereikalingi, bet buvo deficitas.

- Ar daug mūsų kamuoja pirkimo manija?

- Ją lemia ir mados reikalai, ir vadinamasis mėgdžiojimas, kuris atėjęs iš gyvūnijos pasaulio, kada vienas kokį daiktą įsigijo, tada reikia būtinai ir kitam, tik dar geresnio. Ypač tam moterys turi maniją.

- Kas išmokys mus atsakingai tvarkytis su finansais ir taupyti?

- Žmonės išmoks visko per patirtį, per savo klaidas.


VŽ Trigrašis

Seniūnai, policininkai, medikai, ugniagesiai pastebi, jog taupyti ypač nesiseka piktybiniams pašalpininkams. Išmokų dieną netrūksta nei išgertuvių, nei muštynių, nei didesnių incidentų. Duonai greitai nelieka.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s